Naujausios
Tikiu išmintimi
Šiauliai yra kultūros miestas, turi teatrą, koncertų, parodų sales, o „Laiptų galerija“ yra ypatinga. Čia renkasi žmonės išlavinto skonio, jiems reikia profesionalaus meno.
Mūsų kultūrinis bendradarbiavimas su „Laiptų galerija“ tęsiasi daugiau nei 10 metų. Tai unikali vieta, kultūros židinys, kuris pristato garsiausių tapytojų parodas, prasmingus kultūros renginius. Jų spektras labai platus. Man teko koncertuoti su pačiais geriausiais Lietuvos atlikėjais, tokiais kaip Valstybinis Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas ir pan., turėjau nemaža autorinių vakarų. „Laiptai“ atsižvelgia į tai, kokio rašytojo, muziko ar tapytojo metai paskelbti, skatina paruošti jam skirtą programą, pavyzdžiui, Vyt. Mačernio, Just. Marcinkevičiaus poezijos skaitymai – nepaprastai dvasingi vakarai. Aš kalbu iš savo, iš atlikėjos pusės: į „Laiptus“ susirenka labai kultūringa, inteligentiška publika. Ji yra nuostabi. Imli, bet reikli. Atlikėjui didelis iššūkis. Aš tiems susitikimams ruošiuosi labai atsakingai.
„Laiptų galerija“, nors nedidukė kultūros įstaiga, bet labai reikšminga. Per dailę, muziką, poetinį žodį čia kalbama ne tik apie aktualijas, šiuolaikinio pasaulio grėsmes, bet ir apie amžinuosius dalykus, kaip Tikėjimas, Viltis, Meilė. Mano, kuklios atlikėjos-aktorės, nuomone, tai yra tie dalykai, kuriuos būtina išsaugoti. Būtų nuostabu, kad „Laiptai“ išliktų savarankiški, laisvi plėtoti savo kūrybinius sumanymus.
Kai sujungiami, suvienijami kultūriniai taškai, daug dalykų, kurie yra unikalūs, dingsta. Atsiranda didelis pavojus nukrypti į masiškumą, ne į kokybę. Visa širdimi linkiu, kad būtų daugiau pasitikėjimo „Laiptų galerija“, daugiau supratingumo. Sprendimai „sujungti“, „pakeisti“, „neleisti“ yra ne kultūrą puoselėjantis, o žlugdantis veiksmas. Noriu tikėti, kad Šiauliuose ŠVIESA, IŠMINTIS, KULTŪRA vis dar aukščiausia vertybė.
Aktorė Dalia Michelevičiūtė
Išskirtinumas nebėra vertybė?
Penkiolika metų bendrauju su „Laiptų galerija“, daugybėje puikių renginių teko dalyvauti. Juose tokia sakrali atmosfera sukuriama, kad labai gera būti ir atlikėjui, ir klausytojui. Tas intymus sakralumas išsaugomas net svetimose erdvėse: kol galerija buvo remontuojama, nepamirštami, jaukūs muzikos ir literatūros vakarai vyko Dramos teatre, „Polifonijos“ salėje.
Ši galerija turi originalią kryptį ir nesuprantama, kodėl jos išskirtinumas nebelaikomas vertybe. Absurdiškas, pasibaisėtinas veiksmas naikinti „Laiptų galerijos“ savarankiškumą. Tokiais sprendimais žmogiškumas nustumiamas į paribius, miestas netenka svarbios kultūrinės gyslos, vyksta nuskurdinimas Šiaulių žmogaus. Man nesuprantamas šiauliečių tylėjimas. Gal dar nesuvokia...
Sakot, „Laiptų“ nenaikina, tik prijungia? Tas pats. Upę gali užtvenkti, gali pakeisti kryptį. Ji teka. Vargais negalais prasigraužia naują vagą. Tik upė jau visai kita.
Negi tikrai Šiaulius apėmė visiška kultūrinė tamsa? Matome, kas vyksta kaimynystėje. Karas, kultūrinis genocidas. Jei nori tautą sunaikinti, sugriauk tai, kas brangiausia: muziejus, šventyklas, galerijas... Argi neaišku, kokios bus viso to pasekmės...
Aktorius Andrius Bialobžeskis
Įvairovė svarbi
Rodos, kiekvienam suprantama: kuo daugiau kultūros židinių, tuo geriau žmonėms. Smalsu, kodėl Šiauliuose pasidarė nereikalinga „Laiptų galerija“, kodėl plačiai išgarsėjęs „Monmartro“ festivalis nereikalingas. Kas gali būti geriau dvi kultūros įstaigas sujungus? Neįsivaizduoju tokio atvirkštinio mąstymo.
„Laiptų galerijos“ kultūrinis gyvenimas labai aktyvus, įvairus. Ne tik koncertai vyksta – ir parodos, ir festivaliai. Mes koncertuojame po visą Lietuvą ir turime su kuo palyginti. „Laiptų“ koncertuose visada pilna salė. Publika puiki, muziką supranta, domisi. Toks įdirbis per metus nepasidaro. Tai savito braižo kultūros bendruomenė. Kodėl jos nepuoselėti, nepalaikyti? Lankytojams įvairovė – tik į naudą.
Įstaigos remontas įnešė nerimo, sumaišties, papildomų rūpesčių, o vis tiek darni komanda puikiai susitvarkė, koncertų organizavimas nesumenko. Manau, ne tik aš, bet ir daugybė Lietuvos menininkų nepritaria „Laiptų galerijos“ prijungimui prie kitos įstaigos. Būtina išsaugoti „Laiptų“ savarankiškumą, išskirtinumą.
Smuikininkas Jonas Tankevičius, Čiurlionio kvarteto primarijus
Išskirtinis reiškinys
„Laiptų galerija“ – unikali vieta. Čia kas mėnesį organizuojami klasikinės kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, puoselėjama etnokultūra. Aš pati „Laiptų galerijoje“ koncertuoju daugiau nei septynerius metus. Man malonumas ir garbė atvažiuoti į šią galeriją, nes puikiai viskas organizuojama. Susitinkame bent keletą kartų per metus. Ne sykį teko dalyvauti unikaliame projekte – tarptautiniame dailės festivalyje „Šiaulių Monmartro Respublika“, kuris sumaniai jungia dvi meno šakas – dailę ir muziką. Pastebėjau, kad kviečiami garsiausi atlikėjai su labai įdomiomis programomis. Tai išskirtinis reiškinys Lietuvoje.
Tik nė karto nesilankę „Laiptų“ koncertuose gali sau leisti pamanyti: kameriniai renginiai nereikalingi. Baisus požiūris. Jeigu bus tolstama nuo klasikinės muzikos tradicijos, nuo rimtų renginių ir meninių projektų, žmonės pripras prie to, kas lengvai „sukramtoma“. Mes, kaip klasikinės muzikos atstovai, tiesiog privalome likti ištikimi tradicijai ir puoselėti meną. Esame atsakingi. Norėčiau pabrėžti – kiek man teko groti „Laiptų galerijoje“, salės visada pilnos.
Smuikininkė Dalia Kuznecovaitė, Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija
Suvokti misiją
Kas yra kultūra? Liūdna girdėti, kad kultūra suvokiama kaip lengvas laisvalaikio praleidimas.
Baisu, kad ruošiamasi lengva ranka panaikinti sunkiai sukurtą, jau seniai pripažintą ne tik Šiauliuose, ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje žinomą „Laiptų galeriją“. Atvyksta menininkai iš viso pasaulio ir žavisi laiptiečių darbais, priėmimu. Nors koncertų salė techniškai nėra tobula, neatitinka europinių standartų, bet žmogiškąja prasme ši galerija prilygsta aukščiausiems standartams. Mes matome, kad „Laiptai“ neapsiriboja renginiais tik savo erdvėje. Tai didžiausios iniciatyvos, prasmingos, nešančios svarbią žinią visuomenei. Išskirtines parodas, koncertus, akcijas inicijuoja jau daugelį metų.
Grįžkime prie kultūros suvokimo. Lietuva remia Ukrainą šiame baisiame kare. Siunčiame nemažus pinigus ir visa kita. O iki galo, deja, nesuvokiama, už ką kariaujama. Juk ne vien už gatves ir asfaltą kovoja. Žmonės kovoja už savo kultūrą. Kultūra yra aukščiau visko. Už kultūrą žmogus aukoja gyvybę. Kultūra ir švietimas yra demokratiškos šalies prioritetas, o ne pastatai, šiuolaikiškumas, modernumas...
Sunaikinti „Laiptų galerijos“ vardą, tai kaip IT, kaip pasą atimti. Mes kalbame apie tokį kūrinį, kaip „Laiptų galerija“. Tai yra unikumas. Ne tik Šiauliuose, visoje Lietuvoje unikumas. Galite ne vien manęs paklausti, tą daugelis pasakys. Kokia priežastis ją sugriauti, prijungti? Kas gali dėtis galvoje, kad įmanoma išdraskyti tai, kas per ilgus dešimtmečius sukurta? Noras lengviau valdyti?
Violončelininkas Gleb Pyšniak
Sujungimas pražūtingas
Apie Šiaulius nedaug žinome, bet „Laiptų galeriją“ pažįstame puikiai. Su ja dirbant pranyksta regionų klausimas, rodos, be jokio vargo išeinama iš savo ribų. Pasauliniai dalykai vyksta, išskirtinės parodos, koncertai... Nuostabiausi atlikėjai, menininkai. Ir kaip viskas gražiai padaryta, suorganizuota...Tokia įstaiga praturtina viso regiono gyvenimą.
Gaila, kad egzistuoja požiūris, jog mažas kultūros įstaigas naudingiau prijungti prie didelių. Tokie „nykštukai“ lankstesni, jautresni, duoda daug kultūrinės įvairovės. Verda gyvenimas, vyksta fantastiški dalykai. Kuo daugiau tokių mažų kultūros salelių, tuo gyvenimas spalvingesnis.
Labai gaila, kad Šiauliuose naikinama kultūrinė įvairovė. Lengva uždaryti ar kitais būdais išdraskyti.
Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė
