Naujausios
Praėjusią savaitę naujų atvejų užregistruota mažiau
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rita Švambarienė spaudos konferencijoje pastebėjo, kad lyginant pastarąsias dvi savaites, naujų COVID-19 atvejų Šiaulių apskrityje šiek tiek sumažėjo.
Šiauliuose nuo lapkričio 30 iki gruodžio 6 dienos užregistruoti 782 gyventojai, užsikrėtę koronavirusu. Dar ankstesnę savaitę šis skaičius buvo per pusšimtį didesnis.
Ši tendencija stebima visoje Šiaulių apskrityje, išskyrus Kelmės rajoną. Čia praėjusią savaitę naujų atvejų skaičius padidėjo 15 ir pasiekė 122.
Visoje apskrityje praėjusią savaitę nustatyti 1605 COVID-19 užsikrėtę gyventojai: Šiaulių rajone – 216, Akmenės – 74, Joniškio – 31, Pakruojo – 109, Radviliškio – 180.
Nežiūrint vilčių teikiančių tendencijų, praėjusią savaitę Šiaulių apskrityje registruota daugiau mirtimi pasibaigusių COVID-19 infekcijų. Liga nusinešė 17 gyvybių, iš jų 8 – Šiaulių gyventojai. Net 6 mirties atvejai sietini su infekcijos protrūkiais socialinės globos įstaigose, kuriose gyvena vyresnio amžiaus rizikos grupei priklausantys žmonės.
R. Švambarienė kalbėjo, kad nerimą kelia vis dar didelis naujų židinių skaičius. Šiauliuose koronaviruso plitimas nustatytas net 26 židiniuose. Tarp jų daug verslo įmonių: „Venta“, „Aksida“. „Modestina“, „Baltik vairas“, „Artilux“. Tarp židinių – Šiaulių universiteto Botanikos sodas, globos namai Rėkyvoje.
Vakar dienos duomenimis Šiauliuose COVID-19 serga 2331 gyventojas. Iš viso nuo pandemijos pradžios koronavirusu užsikrėtė 4491 asmuo, pusė jų jau pasveiko, 32 mirė.
Užsikrėtę įmonių darbuotojai informaciją teikia nenoriai
NVSC Šiaulių departamento patarėja aiškino, kad susirgę įmonių darbuotojai informaciją NVSC teikia nenoriai, vengia įvardinti savo tiek darbinės, tiek buitinės aplinkos kontaktus. Gal bijo vadovybės? Tada specialistai prašo tokią informaciją pateikti įmonės arba jos padalinių vadovų.
Praėjusią savaitę Šiaulių meras kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, aiškindamas, kad Savivaldybei trūksta teisinių svertų kontroliuoti logistikos įmonių vairuotojų, atvykusių iš kitų šalių, izoliaciją. R. Švambarienė informavo, kad logistikos įmonėse Šiauliuose yra tik keli pavieniai koronaviruso infekcijos atvejai, todėl problemų su logistikos įmonėmis neturi.
Patarėja pastebėjo, kad įmonėse apsaugos priemonės įrengtos darbo vietose, tačiau silpna vieta yra bendrosios patalpos – persirengimo, poilsio kambariai, rūkomasis, vežiojimas į darbą ir iš darbo autobusu. Būtent šiose vietose darbuotojai rizikuoja užsikrėsti vienas nuo kito.
Didelė dalis naujų atvejų – koronaviruso plitimas šeimose. Anot specialistės, nėra svarbu atlikti tyrimais užsikrėtusio asmens šeimos nariams, nes jiems ir taip privalu 14 dienų saviizoliuotis. Tačiau pajutus pirmuosius požymius tirtis būtina.
Tai daryti kvietė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pastebėjęs, kad pastaruoju metus miesto mobilusis punktas dirba mažesniu pajėgumu, nes mažiau registruojasi norinčiųjų išsitirti. Nors apie 40 procentų tyrimų rezultatų būna teigiami.
Ligoninėje serga beveik penktadalis medikų
Respublikinė Šiaulių ligoninė su „kovidu“ kovoja keliais frontais – su vidiniais protrūkiais, personalo sergamumu ir sunkių hospitalizuotų ligonių gydymu.
Ligoninės direktorius Remigijus Mažeika spaudos konferencijoje pranešė, kad COVID-19 židinys plykstelėjo Psichiatrijos klinikoje. Kol kas ligos atvejai lengvi, pacientai izoliuoti skyriuje, stebimi infekcionistų. Taip ligoninėje buvo suformuotas jau 6-as skyrius „kovidiniams“ ligoniams.
Padidėjo medikų sergamumas. Direktorius apgailestavo, kad šiuo metu serga 43 gydytojai, 17 iš jų diagnozuotas COVID-19. Dalis gydytojų susirgo dirbdami „kovidiniuose“ skyriuose, dalis atvejų nustatyta atliekant profilaktinius tyrimus.
R.Mažeika skaičiavo, kad iš viso dėl ligų nedirba 215 medikų, ir tai yra 17,5 procento medicinos personalo. 100 iš jų serga koronavirusine infekcija. Vadovas konstatavo, kad per parą „kovidas“ nustatomas 16–17 slaugytojų, jų padėjėjų arba gydytojų, ir tai yra dideli ligoninei skaičiai.
Pasiektos ligoninių plėtros ribos
„Savaitės pabaigoje buvome pasiruošę dideliems pacientų srautams, bet jų neturėjome ir tai mus nuteikė pozityviai, švelniai tariant“, – kalbėjo R. Mažeika.
Dėl koronaviruso kasdien ligoninėje hospitalizuojama po 11–13 pacientų. Šiuo metu ligoninėje gydomi 144 „kovidiniai“ pacientai, 20 iš jų – reanimacijoje.
Direktorių neramina nemažėjantis karščiuojančių pacientų skaičius skubios pagalbos skyriuje – 25-27 per parą. Maždaug pusė tokių pacientų guldomi į stacionarą.
Vadovas pasidžiaugė regiono klasterinių ligoninių bendradarbiavimu. Šeštadienį Joniškio ligoninėje atidarytas 16 lovų „kovidinis“ skyrius. Šiaulių ligoninė suskubo dalį pacientų perkelti ten. Komandinis darbas, anot R. Mažeikos, padeda išsaugoti ligoninėje vietas sudėtingiausiems atvejams.
Ligoninėje COVID-19 pacientai gydomi dviejose reanimacijos skyriuose: viename 13 lovų, kitame – 12. Vienas skyrius dar gali šiek tiek plėstis. Vadovas dėkingas Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrui, „delegavusiam“ dirbti į Šiaulių ligoninę reanimatologą, nes tokių specialistų poreikis didelis.
Šiaulių klasterinių ligoninių užpildymas šiandien yra apie 87 procentus. R.Mažeika tikina, kad liko vos 12 procentų rezervo ir plėsti lovų skaičių liko mažai galimybių – pasiektos plėtros ribos.
Vadovas atskleidė, kad padaugėjo jaunesnių COVID-19 pacientų – nuo 40 metų. Jis pasidžiaugė sunkaus paciento, neturinčio ir 40 metų, sėkmės istorija. Gydant reanimacijoje net nepavyko jo prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.
„Jį jau iškėlė į Infekcinių ligų skyrių ir tai yra jauno žmogaus sėkmė. O tokių pacientų nuo 40 iki 60 –70 metų yra tikrai labai daug“, – sakė R. Mažeika.
Ligoninė laukia savanorių, ypač iš kolegijos, norinčių padirbėti, padėti sergantiems žmonėms. Po skelbimų buvo atsiradę keletas, tačiau maždaug pusė jų neatlaikė net pirmos darbo dienos, nes tai sunkus tiek fiziškai, tiek psichologiškai darbas.
Medikai kviečia neuždelsti kitų ligų
Ligoninės direktorius pastebėjo dar vieną negerą tendenciją. Į ligoninę kreipiasi vis mažiau gyventojų, sergančių kitomis ligomis. Spėjama, kad dėl infekcijos grėsmės nerimaujantys pacientai nesikreipia į savo gydytojus.
Šiandien ligoninė teikia planinę pagalbą, galima kreiptis ir prisiregistruoti priėmimui net pas „deficitinius“ gydytojus – kardiologus, urologus. Žali koridoriai, kurie sudaryti galimai onkologine liga segantiems pacientams, yra tušti. Galima užsiregistruoti jau kitai dienai.
„Arba gydytojai nesiunčia, arba gyventojų nuogąstavimas dėl infekcijos išplitimo. Turime žinių apie blogėjantį prieinamumą pirminės sveikatos priežiūroje. Neuždelskite lėtinių, rimtų susirgimų, kurie turės rimtų pasekmių ateityje“, – kvietė R. Mažeika.
Antrojo karantino metu, skirtingai nei pavasarį, dirba visi specialistai.
Nepaprastoji padėtis – kitas karantino etapas
R. Mažeika dalyvavo sekmadienį Prezidento kviestame nuotoliniame ekspertų grupės pasitarime. Kalbėdamas apie karantino priemones, jis pasakojo, kad akcentuojamos tos, kurios pasitvirtino pirmojo karantino metu. Sunku subalansuoti tas priemones tarp ekonomikos ir visuomenės lūkesčių, visuomenės psichologinės būklės. R.Mažeika pabrėžė nerimą keliančią medikų psichologinę būklę.
„Suprantu visuomenės būseną, yra daug jaunų žmonių, norinčių aktyviai gyventi, artėja Kalėdos, šeimų šventė, prekyba ir taip toliau. Bet situacija yra labai grėsminga visoje sveikatos sistemoje“, – perspėjo R. Mažeika.
Jis aiškino, kad nepaprastosios padėties ir komendanto valandos įvedimas yra kitas etapas, kurio įvedimas priklausys nuo to, kaip klostysis situacija toliau.
