Naujausios
Cerkvė jubiliejų pasitiko be aukso, bet su tikinčiaisiais
Penktadienį Šiaulių stačiatikiai rinkosi į „Saulės“ koncertų salę dvasinėmis dainomis paminėti Šv. Petro ir Povilo cerkvės 75-ojo įšventinimo jubiliejaus. Cerkvės protojerėjas Olegas Štelmanas tarp tikinčiųjų pasigenda jaunų veidų, bet džiaugiasi kiekvienu, atsigręžusiu į Dievą.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Atstatyta iš nugriautos cerkvės
Protojerėjas O. Štelmanas primena, jei ne tarpukario Lietuvoje vykusios Šiaulių centro žemės dalybos, 2014 metais Šiaulių cerkvė būtų minėjusi 150 metų.
Vienų šaltinių teigimu, 1933 metais, kitų – 1936 metais, cerkvė, stovėjusi prie katalikų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, buvo nugriauta. Senosios cerkvės vietoje sovietiniais laikais buvo įrengtas fontanas.
Senosios cerkvės statybinės medžiagos buvo panaudotos statant naująją. Pamatuose yra dvi granito plytos su datomis, žyminčiomis senosios cerkvės statybą – 1864 metus ir naujosios – 1937 metus.
Naujajai cerkvei vieta parinkta šalia stačiatikių kapinių, ant dirbtinai supilto kalnelio. Oficialiai ir iškilmingai naujoji cerkvė buvo pašventinta 1938 metais rugsėjo 17 dieną. Tik po tokio pašventinimo cerkvėje galima melstis.
„Ką darysi, kartais net ir cerkves galima kilnoti. Tegul priežastys lieka istorijai. O mes turime dar vieną šventę – cerkvės perkėlimo jubiliejų“, – juokėsi O. Štelmanas.
Jis lydi mus prie įskilusios per visą pastato aukštį cerkvės sienos. Dėl to kaltas ir nestabilus, dirbtinai supiltas kalnelio gruntas, ir judri gatvė.
„Kai pravažiuoja vilkikai, čia viskas dreba, skambčioja. Kreipėmės į miesto valdžią, kad nukreiptų kitomis gatvėmis sunkiasvorį transportą, bet sakė, kad tai neįmanoma“, – pasakojo šventikas.
Bendruomenė nedidelė
Stačiatikių cerkvėje per mišias meldžiamasi stovint. Protojerėjas sako, kad nedidukėje cerkvėje telpa apie pusantro šimto žmonių. Eilinėse mišiose jų susirenka apie 60–70. Per šventes – daugiau, o per Velykas visi norintys netelpa į vidų.
Tikinčiųjų sumažėjo ir todėl, kad daug rusų, baltarusių, kitų stačiatikių išvyko iš Šiaulių.
Protojerėjas Olegas besimeldžiančius cerkvėje mato ir inteligentus, ir darbininkus.
Jis pasigenda cerkvėje jaunų veidų. „Jaunimas išvažiuoja ieškoti materialinės laimės. Kol kas. Dievas juk liepė ieškoti dangiškosios karalystės. O ją radus, jis pažadėjo žmonėms duoti visko, ko jie panorės, – sako šventikas. – Išvažiavo vienas jaunas vaikinukas į Angliją. Dirba po keturiolika valandų. Sakiau jam, sugadinsi sveikatą besivaikydamas žemiškų vertybių, bet jam dabar jos atrodo svarbiausios. Ateis laikas ir jis supras, kad ne to ieškojo“.
Neseniai prie cerkvės durų protojerėjas pastatė du suoliukus, kad pagyvenusios maldininkės turėtų kur po mišių prisėsti, pasikalbėti, pabūti.
Cerkvėje renkasi vėžiu, kitomis sunkiomis ligomis sergančių žmonių grupės į specialias mišias.
Atrado cerkvę
Į svečius pas protojerėjų Olegą užsuko Georgijus Prokopovič, dabartinis Šiaulių baltarusių bendrijos pirmininkas.
„Su batiuškos Olego atvykimu į Šiaulius 2009 metais, aš atradau cerkvę, tikėjimą, maldą. Taip, aš buvęs komunistas. Taip, aš buvęs vienos iš KGB struktūrų – Ryšių tarnybos – papulkininkis“, – neslepia G. Prokopovič.
Jis pasakojo, kad po pirmosios pažinties su šventiku Olegu, jis dar pusę metų svarstė, abejojo. „Ir širdies balsas mane pagaliau pakvietė į cerkvę“, – liudijo G. Prokopovič.
„Buvau katalikė, meno žmogus, nors pagal profesiją – vertėja, bet dabar esu su stačiatikių cerkve. Tai aš laikau stebuklu“, – pasakojo kita tikinčioji Virginija Žukauskienė, cerkvėje vadinama Nastia.
Moteris pasakojo ilgai norėjusi nutapyti ikoną. Savo svajonę ji realizavo – nupiešė ikoną ir visai atsitiktinai ją parodė draugei stačiatikei. Ji patarė nunešti ikoną į cerkvę, kad būtų pašventinta. Draugė iki cerkvės palydėjo.
„Man labai patiko stačiatikių mišios. Į kitas jau išdrįsau ateiti su savo ikona“, – pasakojo V. Žukauskienė.
Protojerėjui Olegui ikona patikusi, jis ją pašventino. Nuo to momento Virginija pasirinko stačiatikių tikėjimą.
„Aš čia atradau tai, ko man visą laiką trūko – dvasingumą, tikėjimo gilumą“, – pasakojo moteris.
Kadangi ji gerai moka kalbas, mėgsta dainuoti, greitai įsijungė ir į cerkvės giedotojų chorą. Nupiešė dar keletą ikonų.
Cerkvės kareiviai
Su prijuoste po protojerėjaus namus sukasi pagyvenusi guvi moteris Olga – O. Štelmano dvasinė motina. Protojerėjaus tėvai mirę, todėl jis turi savo tikėjimo motiną.
„Mes – tikintys žmonės, todėl susijungėme į vieną tikėjimo šeimą“, – pasakojo stačiatikių papročius septyniasdešimtmetį perkopusi moteris.
Olga jau 30 metų dirbanti cerkvėse, vienuolynuose Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Stačiatikių cerkvė Jeruzalėje ją kvietė dirbti ten, bet ji pasirinko „batiušką Olegą“.
„Mūsų šventikai - kaip kareiviai. Kur pašaukia, ten ir eina dirbti. Olegą pašaukė Šiauliai ir aš su juo kartu“, – pasakojo moteris.
Olga sako, kad cerkvę lanko tik giliai tikintys žmonės. Protojerėjas Olegas priduria, kad yra ateinančių tik pasižiūrėti.
„Tegul žiūri žmonės, klausosi. Akimis Dievo nepamatysi, tik širdimi. Galbūt ateis diena, kai jie taps ne tik stebėtojais“, – svarstė šventikas.
Ne auksas stiprina tikėjimą
Protojerėjas O. Štelmanas įsikūręs sename name, statytame cerkvės darbuotojams. Sovietiniais laikais čia buvo miestiečių butai. Dabar namas vėl sugrąžintas cerkvės bendruomenei. Norint patekti į O. Štelmano namus trečiame aukšte, reikia praeiti statybų aikšteles.
Protorejėraus butas kuklus.
„Čia bus bendruomenės biblioteka“, – palydi į vieną pusiau suremontuotą kambarį O. Štelmanas. Nors kambaryje dar pilna ir statybinių įrankių, bet prie sienos jau stovi lentyna su dvasinio turinio knygomis, šiuolaikinėmis ikonomis.
Protojerėjus Olegas rakina gerokai pašiurusias cerkvės duris.
Sakau, kad esu mačiusi prabangesnių cerkvių, auksu žibančių.
„Tikėjimui ir maldai aukso nereikia“, – tvirtai taria šventikas.
Jono TAMULIO nuotr.
TIKĖJIMAS: Protojerėjas Olegas Štelmanas sako, kad cerkvėje maža jaunų veidų, nes jaunimas ieško materialinių vertybių.
JUBILIEJUS: Iš miesto centro perkelta ir prieš 75-eris metus pašventinta stačiatikių cerkvė, nors statyta iš senosios cerkvės medžiagų, – žymiai kuklesnė ir mažesnė.
ISTORIJA: Senoji stačiatikių cerkvė miesto centre, šalia Šv. Petro ir Povilo katedros. Fotografuota apie 1930 metus. Nuotrauka iš Petro Kaminsko kolekcijos.
ŠEIMA: Stačiatikių tikėjime priimta, kad visiškai svetimi žmonės gali tapti giminėmis. Olga tapo protojerėjaus Olego dvasine motina.
ATRADIMAI: Virginija Žukauskenė ir Georgij Prokopovič atrado stačiatikių tikėjimą cerkvėje.
SKILIMAS: Cerkvės sena dėl nestabilaus grunto ir intensyvaus eismo – suskilo per visą aukštį.
DATOS: Cerkvės pamatuose – dvi datos. Senosios ir naujosios cerkvės statybos metai.
VIDUS: Cerkvės viduje yra ir senosios cerkvės ikonų ir naujų.
