Cenzūra kitaip rašantiems, kalbantiems, mąstantiems

Evelina Dobrovolska. Arūno Cironkos koliažas.
Kilus visuomenės pasipriešinimui Seime planuojamos Stambulo konvencijos ratifikavimui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad kol kas konvencijos klausimas atidedamas. O tuo metu Seime gimsta nauji įstatymo projektai, į kuriuos perkeliamos konvencijos nuostatos. Pavyzdžiui, jau bandoma įteisinti bausmes už „lyties“ ir „lytinio tapatumo“ diskriminaciją.

 

Tūkstantinės baudos

Seime registruotame Administracinių nusižengimų kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projekte siūloma įrašyti papildomą straipsnį – „Tyčiojimasis ar niekinimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.“ Jame numatyta atsakomybė už tyčiojimąsi ir niekinimą dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Numatoma bauda – nuo 560 iki 1200 eurų. O už pakartotinį nusižengimą – nuo 1200 iki 3000 eurų. Už neapykantos kurstymo tyrimą bei protokolų surašymą būtų atsakinga policija.

Lytis ar lytinė tapatybė?

Iki šiol už neapykantos kurstymą atsakomybę numatė Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis. Tačiau jame nebuvo „lytinės tapatybės“, odos spalvos, pilietybės bei etninės kilmės neapykantos požymių. Todėl šiuos požymius siūloma įtraukti ir į BK.

Labai panašiai, kaip rašoma Stambulo konvencijoje, kurioje lyties sampratai skiriama daug dėmesio. Konvencijos 4 str. rašoma, kad „konvenciją priėmusios šalys jos nuostatas įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, lyties biologiniu aspektu, lyties socialiniu aspektu (angl. gender), rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, civilinės būklės, migranto arba pabėgėlio statuso ar kito statuso“. Taigi viename sakinyje naudojami net trys lyties supratimai: lytis biologiniu aspektu, lytis socialiniu aspektu ir lytinė tapatybė.

Beje, tokios sąvokos kaip „lytinė tapatybė“ Lietuvos įstatymuose nėra. 2017 m. Teisingumo ministerija, reaguodama į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą prieš Lietuvą, buvo parengusi Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą. Jame lytinė tapatybė apibrėžiama kaip asmens tapatinimasis su tam tikra lytimi. O asmens dokumentus, atitinkančius lytį, kuriai asmuo save priskiria, būtų galima išduoti pilnamečiams, kurie yra nesudarę santuokos ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas – transseksualumas.

Stambulo konvencijos šalininkai ir šio įstatymo projekto autoriai stengiasi apsaugoti transseksualų teises. Transseksualizmas iki šiol yra priskiriamas prie lyties tapatumo sutrikimų. Šiems sutrikimams, žymimiems kodu F64, priskiriami: transseksualizmas; dvilypis transvestizmas; lyties tapatumo sutrikimas vaikystėje; kiti lyties tapatumo sutrikimai; nepatikslintas lyties tapatumo sutrikimas.

Transseksualų teisių apsaugojimas – vienas svarbiausių profesionaliu gėjumi ir Okeanide save vadinančio T.V.Raskevičiaus tikslų Seime. Apie lyties keitimo įteisinimo galimybes Lietuvoje jis viešai kalba jau ne vienerius metus. 2017 m. rengtoje iniciatyvoje „idėja Lietuvai“, tuomet būdamas Nacionalinės LGBT teisių organizacijos Žmogaus teisių politikos koordinatoriumi, pristatė idėją – įteisinti lyties keitimą.

Su „nepatogia“ žiniasklaida bendrauti neketina

„Vakaro žinios“ susisiekė su ministre E.Dobrovolska. Tuo metu ji dalyvavo posėdyje, o dėl patogesnio laiko komentarui nurodė susisiekti su atstove spaudai Karolina Froloviene, kuri turėtų geriausiai žinoti ministrės užimtumą. Tačiau išgirdusi, kokia tema ministrė būtų kalbinama, atstovė K.Frolovienė pareiškė: „žinokite, esame priėmę sprendimą, kad su „Vakaro žiniomis“ ir „Respublika“ bendraujame tik raštu, jeigu labai jau yra noras. Bet ir tai dar pagalvotume gerai dėl galimo interviu ir komentaro. Jeigu norėtumėte, atsiųskite klausimus el.paštu, mes pasvarstysime galimybę.“ Paprašius patikslinti, kas tie „mes“, paaiškinti negalėjo. Priminus, kad Lietuvoje veikia Visuomenės informavimo įstatymas ir ministrė atsisakyti bendrauti ar komentaro teikti žiniasklaidos priemonei negali, galiausiai atstovė patikino, kad komentarą pateiks pagal visus įstatyme numatytus terminus.

Išsiųstuose klausimuose ministrės pasiteiravome, kodėl įstatymo projekte atsirado sąvoka „lytinė tapatybė“, ką ji reiškia, ar ji naudojama mūsų nacionalinėje teisėje? Taip pat paklausėme – kiek lyčių iš viso yra? Atsakymų dar laukiame, kai tik gausime, pateiksime juos savo skaitytojams.

Interviu su politologu Vytautu SINICA:

- Šias įstatymo pataisas vadinate cenzūra?

- Taip, nes šiuo įstatymu varžoma žmonių teisė kalbėti. Kad ir nemalonius dalykus. Vienas iš iniciatorių, T.V.Raskevičius sakė, kad projektas apimtų neetiškus, nepagarbius, nekultūringus pasisakymus. Visa tai gali būti nemalonu, bet piliečiai turi teisę kalbėti nemalonius dalykus ir nebūti dėl to baudžiami. Pati idėja, kad įstatymais galima sureguliuoti žmonių kalbėjimo kultūrą, yra labai ydinga ir tai yra faktiškai kaip cenzūra.

- Įstatymo projektą kartu teikia ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, kuris neslepia, kad yra ne kartą kreipęsis į policiją dėl neapykantos kalbos, tad yra asmeniškai suinteresuotas.

- Žinoma, jis yra aiškiai deklaravęs savo priklausymą vienai iš mažumų, apie kurias negalima negražiai kalbėti pagal naująjį projektą. Bet didžiausia šios idėjos problema yra noras išskirti mažumas, apie kurias negalima kalbėti to, ką galima kalbėti apie kitus. Vadinasi, apie jus arba mane, jeigu nepriklausome nė vienai iš šių politiškai išreikštų mažumų, bus galima kalbėti tą, ko nebus galima kalbėti apie juos. Tai pažeidžia piliečių lygybės prieš įstatymą principą. Vadinu tai mažumų diktatūra, kai atsiranda privilegijuoti piliečiai.

Kalba yra mūsų tikrovės supratimo išraiška. Kai mums uždraudžia kalbėti, mus prievartauja ir tikrovę suvokti kitaip, nei mes ją suvokiame.

Oficialiai Stambulo konvencijos klausimas nukeltas, tačiau viena iš kontroversiškiausių jos nuostatų perkeliama čia. „Lyties tapatybės“ sąvoka bandoma pasakyti, kad žmogus gali jaustis esantis kitos lyties, nei jis yra. Šios sąvokos įteisinimas reiškia, kad mes pripažįstame, kad, jeigu vyras sako, kad yra moteris, privalau jį laikyti moterimi. Tai, ką iš esmės ir numato Stambulo konvencija.

- Net jeigu vyras galvoja, kad yra moteris arba atvirkščiai, kalbame apie aiškias dvi lytis. Tuomet užtektų įstatyme neleisti diskriminuoti dėl lyties. Visgi, šalia nurodant „lytinė tapatybė“ neslepiamas noras praplėsti lyčių sąrašą?

- Manau, taip, tik nenoriu gąsdinti Lietuvos visuomenės. Šiais laikais jau lengva susirasti informacijos, kad yra šalių, kur priskaičiuojamos kelios dešimtys lyčių tapatybių ir netgi pripažįstama, kad kone su kiekviena diena gali nubusti su kita tapatybe. Jeigu moteris laiko save vyru, tai tarsi viena tapatybė, jeigu lytis keičiama dokumentuose, tuomet jau kita tapatybė ir pan.

- Tradicinės šeimos gynėjai vis dažniau sako jaučiantys cenzūrą, nukreiptą kaip tik prieš juos.

- Tokia situacija jaučiama. Skirtingose visuomenės grupėse gal tai skirtingai jaučiama. Manau, labiausiai tai jaučiama sferose, kurios susijusios su politika, teise, žiniasklaida. Jeigu išreiški konservatyvią poziciją, į tave žiūrima kažkaip kreivai.

Pastaruoju metu pastebiu, kad ir verslas susiduria su spaudimu ir tarsi jaučia baimę. Jie tiesiai sako, kad norėtų palaikyti konservatyviąsias vertybes, tačiau bijo, kad su jais bus nutrauktos nuomos sutartys ar pan. Formuojasi tam tikra baimės atmosfera būti sociumo diskriminuojamiems per užsakymus ar viešąją erdvę.

- Parlamente taip pat pasitaikys tokių Seimo narių, kurie pabijos stoti tradicinės šeimos pusėn, kad nepasirodytų esą tamsuoliai, nemadingi, netolerantiški?

- Manau, tarp konservatorių yra labai daug tokių parlamentarų, kurie savo įsitikinimais yra konservatyvūs, bet jeigu jie išdrįs išstoti su konservatyviais pasisakymais, kils konfliktas su liberalia vadovybe. Klausimas – ar jie išdrįs balsuoti taip, kaip patys mano?

Aš manau, kad konservatorių rinkėjai yra apgauti. Taip, jie jau turi rinkėjų, kurie balsuoja už juos tikėdamiesi liberalių vertybių. Tačiau pagrindiniai jų rinkėjai yra garbaus amžiaus žmonės, save siejantys su Sąjūdžiu ir jo pamatiniais principais. Tie žmonės yra masiškai suklaidinti.

Be to, teko girdėti, kad konservatorių atstovai savo skyriuose esantiems kolegoms pasakoja, kad Seime jie priversti balsuoti už LGBT parankius įstatymų projektus. Neva vienintelė alternatyva būti valdžioje yra bendradarbiauti su „valstiečiais“, „darbiečiais“ ir lenkų atstovais, o jie esą parduos Lietuvą Rusijai. Tad, norėdami išgelbėti Lietuvėlę, privalome balsuoti už gėjų reikalavimus.