Centriniame parke pasigedo išskirtinių idėjų

Cent­ri­nia­me par­ke pa­si­ge­do iš­skir­ti­nių idė­jų

Ant­ra­die­nio po­pie­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos sa­lė­je Cent­ri­nio par­ko tech­ni­nio pro­jek­to ren­gė­jai vi­suo­me­nei pri­sta­tė pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus. Sa­vi­val­dy­bės su­pla­nuo­ta už­duo­tis – ak­ty­vaus lais­va­lai­kio par­kas šei­mai. Pris­ta­ty­me da­ly­va­vę šiau­lie­čiai pro­jek­tuo­to­jams tu­rė­jo pa­sta­bų ir kri­ti­kos.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Išs­ky­rė ke­tu­ris punk­tus

Cent­ri­nio par­ko ir jo priei­gų komp­lek­si­nio su­tvar­ky­mo tech­ni­nį pro­jek­tą ren­gia UAB „In­fes“ iš Vil­niaus.

„Ži­no­me ma­žiau nei jūs, ne­sa­me šiau­lie­čiai, lau­kia­me pa­siū­ly­mų“, – pri­sta­ty­mo pra­džio­je sa­kė ar­chi­tek­tė Gied­rė Če­po­ny­tė. Sve­čiai pri­sta­ty­mui pa­ren­gė ke­lias skaid­res, jas iliust­ra­vo ap­švie­ti­mo, žel­di­nių, suo­liu­kų ana­lo­gų nuo­trau­ko­mis.

Pa­sak G. Če­po­ny­tės, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės su­for­mu­luo­ta už­duo­tis bu­vo la­bai iš­sa­mi. Cent­ri­niam par­kui daug me­tų bu­vo ski­ria­ma ma­žai dė­me­sio, jo erd­vė už­so­din­ta sti­chiš­kai, di­džio­ji da­lis ta­kų nau­do­ja­mi sker­si­niam praė­ji­mui. Par­kui šiuo me­tu gy­vy­bės su­tei­kia tik nuo­ty­kių par­kas.

„Par­ko kon­cep­ci­ja – grą­žin­ti par­ką šiau­lie­čiams“, – taip pro­jek­tą pri­sta­tė G. Če­po­ny­tė. Pab­rėž­ta, kad Sa­vi­val­dy­bės su­pla­nuo­ta už­duo­tis yra ak­ty­vaus lais­va­lai­kio par­kas šei­mai: nuo ma­žy­lio iki sen­jo­ro.

Ar­chi­tek­tė iš­sky­rė ke­tu­ris punk­tus: su­kur­ti už­da­rų ta­kų sis­te­mą lė­tam lai­ko pra­lei­di­mui; gau­sin­ti at­vi­rų-švie­sių erd­vių dėl sau­gu­mo; pa­teik­ti mak­si­ma­lų mul­ti­funk­ciš­ku­mą tu­ri­nin­gam lais­va­lai­kiui; gau­sin­ti de­ko­ra­ty­vi­nių žy­din­čių au­ga­lų – es­te­ti­niam jaus­mui.

Par­ke pla­nuo­ja­ma „ap­gy­ven­din­ti“ įvai­rias spor­to ša­kas: pe­tan­kę, krep­ši­nį, sta­lo te­ni­są, ried­len­tes,  pa­sta­ty­ti tre­ni­ruok­lius, šiau­ri­nė­je par­ko da­ly­je įreng­ti kar­tin­gų tra­są. Nu­ma­ty­tos ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės. Taip pat – vie­ta au­gin­ti­niams.

Pag­rin­di­nius var­tus pro­jek­tuo­to­jai ke­lia kiek to­liau, kad su­kur­tų at­vi­res­nę erd­vę – čia gal­būt at­si­ras­tų ka­vi­nu­kė.

Est­ra­do­je nu­ma­to­ma įreng­ti „ska­te“ par­ką, da­lį jos pla­nuo­ja­ma re­konst­ruo­ti į nuo­žul­nią, ly­gią te­ri­to­ri­ją. Tven­ki­nį prie est­ra­dos nu­ma­ty­ta iš­va­ly­ti, pra­pla­tin­ti.

Nuo gat­vių par­ką siū­lo­ma ap­tver­ti ažū­ri­nės me­ta­li­nės tvo­ros da­li­mis, nuo pri­va­taus skly­po, kad bū­tų pi­giau, seg­men­ti­ne tvo­ra.

Be sce­na­ri­jaus

Pris­ta­ty­mo da­ly­viai pro­jek­tuo­to­jams tu­rė­jo ne­ma­žai pa­sta­bų ir klau­si­mų.

„Par­kas ir ja­me esan­ti est­ra­da mums yra ak­tua­lu, nes esa­me jos pri­žiū­rė­to­jai, – sa­kė Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Dei­man­tė Ba­čiu­lė. – Est­ra­dos kaip ir ne­be­lie­ka, bet al­ter­na­ty­vos, pa­vyz­džiui, par­ko pa­vil­jo­no, nė­ra. Bū­tų ga­li­ma at­si­žvelg­ti į tra­di­ci­ją: ga­lė­tų vyk­ti jau­ni­mo ini­cia­ty­vos, or­kest­ro pa­si­ro­dy­mai. Da­bar pra­mo­ga iš­reikš­ta fi­zi­niu ak­ty­vu­mu.“

D. Ba­čiu­lė at­krei­pė dė­me­sį, kad pra­mo­gos orien­tuo­tos į va­sa­ros lai­ko­tar­pį, nė­ra se­zo­niš­ku­mo – gal­būt est­ra­dos al­ter­na­ty­vą bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti žie­mos pa­si­ro­dy­mams, su­sie­ti su le­du? Kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė kri­ti­ka­vo ir ten­den­ci­ją, kad ko­ne vi­suo­se par­kuo­se ir poil­sio zo­no­se at­si­ran­da tre­ni­ruok­liai, ku­rie „ne­ša į ki­čą“.

G. Če­po­ny­tė pa­tiks­li­no, kad est­ra­da nė­ra vi­siš­kai nai­ki­na­ma, rel­je­fas bus tin­ka­mas žiū­ro­vų vie­toms įkur­ti. Nuo­ly­džiai ga­li bū­ti pla­nuo­ja­mi, įma­no­ma ras­ti vie­tą ro­gu­tėms, bet ta­da neiš­ven­gia­mai rei­kė­tų pjau­ti me­džius. Tre­ni­ruok­liai, pa­sak ar­chi­tek­tės, yra la­bai aiš­ki pro­jek­ta­vi­mo už­duo­tis.

Ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Čer­niaus­kas vi­sų pir­ma pa­si­ge­do ur­ba­nis­ti­nio kon­teks­to.

„Jūs par­ką iš­ker­pa­te kaip „puz­lį“. Ky­la klau­si­mas dėl in­kor­po­ra­vi­mo į ur­ba­nis­ti­nį au­dek­lą: kur trau­ka, kur įė­ji­mai, kur ra­mios vie­tos? Nu­pa­sa­ko­ji­mas, kad pa­su­ki į de­ši­nę – ra­mu, čia – triukš­min­giau, čia – ma­ži vai­kai, nė­ra es­mi­nis mies­to mas­te­liu. Tu­rė­tų bū­ti iš­reikš­ta aiš­ki po­zi­ci­ja dėl pri­va­taus skly­po, ku­ris yra par­ke, dėl est­ra­dos. Pa­si­ge­dau sce­na­ri­jaus, nes ve­džio­ti vai­ką ar šu­ne­lį – įpras­ti­nis gy­ve­ni­mas. Tu­rė­tu­mė­te pa­siū­ly­ti sce­na­ri­jų, yra pui­kių pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je: Ma­ri­jam­po­lė­je poe­zi­jos par­kas, Mai­ro­nio par­kas Ra­sei­niuo­se, Tel­šių pa­kran­tė. Ma­nau, kad ne šiau­lie­čiai, o jūs da­bar tu­ri­te siū­ly­ti“, – sa­kė ar­chi­tek­tas.

„Nuo­bo­dus, jo­kios am­bi­ci­jos“ – pla­ną įver­ti­no Ta­ry­bos na­rys, skulp­to­rius Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis. Jo pa­sta­ba, kad pla­ne pa­si­ge­do is­to­ri­jos įam­ži­ni­mo, su­kė­lė dis­ku­si­ją. Paaiš­kin­ta, kad Cent­ri­nis par­kas so­din­tas 1950 me­tais, se­na­sis – Didžd­va­rio par­kas – į šį pla­ną ne­pa­ten­ka, jį pro­jek­tuo­ja ki­ti ar­chi­tek­tai.

Pa­si­ge­do iš­skir­ti­nu­mo

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Do­mas Griš­ke­vi­čius tei­ra­vo­si dėl fon­ta­nų. Pa­sak pro­jek­tuo­to­jų, tra­di­ci­nio fon­ta­no idė­jos at­si­sa­ky­ta. Siū­lo­ma „van­de­nu­ko vai­kams“ – įreng­ti iš minkš­tos dan­gos ky­lan­čias čiurkš­les. Fon­ta­nas ga­lė­tų bū­ti in­te­rak­ty­vus.

Pris­ta­ty­me da­ly­va­vu­siems šiau­lie­čiams pri­trū­ko par­ko iš­skir­ti­nu­mo: spren­di­mai la­bai pa­na­šūs į dau­ge­lio ki­tų mies­tų par­kų, ga­lė­tų bū­ti dau­gi­na­mi „co­py-pa­ste“, neaiš­ku ar tai – bo­ta­ni­kos so­das ar „šiaip par­kas“.

G. Če­po­ny­tės tei­gi­mu, iš­skir­ti­nu­mas atei­na per kū­ry­bą: „Išs­kir­ti­nis suo­liu­kas kai­nuo­ja 1 000 pi­ni­gų, stan­dar­ti­nis – 100 pi­ni­gų.“

Ar­chi­tek­tas Ri­man­tas Stuo­pe­lis pa­si­ge­do esa­mos par­ko būk­lės ana­li­zės: me­džių, žel­di­nių būk­lės įver­ti­ni­mo.

„Dar ne ta sta­di­ja“, – paaiš­ki­no ar­chi­tek­tė. Jos tei­gi­mu, 94 pro­cen­tai par­ko žel­di­nių yra ge­ros ir la­bai ge­ros būk­lės: „Me­džius laips­niš­kai tu­rė­tu­me pjau­ti. Per 7–15 me­tų įvyks­ta laips­ni­nis žel­di­nių pa­kei­ti­mas. Kai ku­riuos, net ir ver­tin­gus, me­džius siū­ly­si­me pjau­ti var­dan švie­saus par­ko.“

Pa­sak bu­vu­sios ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos, ar­chi­tek­tės Gied­rės Men­do­zos Her­re­ros, kiek­vie­nai Šiau­lių mies­to erd­vei no­ri­ma su­teik­ti iden­ti­te­tą: Cent­ri­nis par­kas – šei­mos ak­ty­vaus lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo vie­ta, Didžd­va­rio par­kas – skulp­tū­rų alė­ja, bo­ta­ni­nis plo­tas, Vil­niaus gat­vės bul­va­ro am­fi­teat­ras – ren­gi­nių vie­ta (žiū­ro­vų vie­tų pa­di­di­nus iki 500), Pri­si­kė­li­mo aikš­tė – di­de­lių, ma­si­nių ren­gi­nių vie­ta, rep­re­zen­ta­ci­nė aikš­tė, Talk­šos pa­kran­tė – is­to­ri­jos, gam­tos, spor­to vie­ta.

Kel­tas klau­si­mas ir dėl par­ko prie­žiū­ros. G. Če­po­ny­tė pa­tei­kė Vil­niaus Ber­nar­di­nų so­do pa­vyz­dį: jo prie­žiū­ra per mė­ne­sį at­siei­na 25 tūks­tan­čius eu­rų, dir­ba „še­ši su pu­se žmo­gaus“. Nuo­la­ti­nei Šiau­lių cent­ri­nio par­ko prie­žiū­rai, jos nuo­mo­ne, rei­kė­tų bent tri­jų žmo­nių.

Tech­ni­nis Cent­ri­nio par­ko pro­jek­tas tu­ri bū­ti pa­reng­tas iki spa­lio 12 die­nos. Pro­jek­ta­vi­mo dar­bų są­ma­ta – 30 tūks­tan­čių eu­rų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių cent­ri­nio par­ko bu­vu­sios est­ra­dos griu­vė­siai.

Ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Čer­niaus­kas pa­si­ge­do ke­le­to da­ly­kų: pra­de­dant ur­ba­nis­ti­niu kon­teks­tu, bai­giant tvir­tu sce­na­ri­ju­mi, kas tu­rė­tų bū­ti par­ke.

Cent­ri­nio par­ko ir jo priei­gų komp­lek­si­nio su­tvar­ky­mo tech­ni­nį pro­jek­tą pri­sta­čiu­si ar­chi­tek­tė Gied­rė Če­po­ny­tė ža­dė­jo at­si­žvelg­ti į pa­sta­bas.

Į vie­šą Cent­ri­nio par­ko ir jo priei­gų komp­lek­si­nio su­tvar­ky­mo tech­ni­nio pro­jek­to ap­ta­ri­mą atė­ję šiau­lie­čiai ak­ty­viai klau­si­nė­jo pro­jek­tuo­to­jus, pa­tei­kė pa­sta­bų, pa­žė­rė kri­ti­kos.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Se­nie­ji at­rak­cio­nai. Sut­var­kius par­ką, jis tu­rė­tų tap­ti ak­ty­vaus lais­va­lai­kio vie­ta.