
Naujausios
Centriniame parke pasigedo išskirtinių idėjų
Antradienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės tarybos salėje Centrinio parko techninio projekto rengėjai visuomenei pristatė projektinius pasiūlymus. Savivaldybės suplanuota užduotis – aktyvaus laisvalaikio parkas šeimai. Pristatyme dalyvavę šiauliečiai projektuotojams turėjo pastabų ir kritikos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Išskyrė keturis punktus
Centrinio parko ir jo prieigų kompleksinio sutvarkymo techninį projektą rengia UAB „Infes“ iš Vilniaus.
„Žinome mažiau nei jūs, nesame šiauliečiai, laukiame pasiūlymų“, – pristatymo pradžioje sakė architektė Giedrė Čeponytė. Svečiai pristatymui parengė kelias skaidres, jas iliustravo apšvietimo, želdinių, suoliukų analogų nuotraukomis.
Pasak G. Čeponytės, Šiaulių miesto savivaldybės suformuluota užduotis buvo labai išsami. Centriniam parkui daug metų buvo skiriama mažai dėmesio, jo erdvė užsodinta stichiškai, didžioji dalis takų naudojami skersiniam praėjimui. Parkui šiuo metu gyvybės suteikia tik nuotykių parkas.
„Parko koncepcija – grąžinti parką šiauliečiams“, – taip projektą pristatė G. Čeponytė. Pabrėžta, kad Savivaldybės suplanuota užduotis yra aktyvaus laisvalaikio parkas šeimai: nuo mažylio iki senjoro.
Architektė išskyrė keturis punktus: sukurti uždarų takų sistemą lėtam laiko praleidimui; gausinti atvirų-šviesių erdvių dėl saugumo; pateikti maksimalų multifunkciškumą turiningam laisvalaikiui; gausinti dekoratyvinių žydinčių augalų – estetiniam jausmui.
Parke planuojama „apgyvendinti“ įvairias sporto šakas: petankę, krepšinį, stalo tenisą, riedlentes, pastatyti treniruoklius, šiaurinėje parko dalyje įrengti kartingų trasą. Numatytos ir vaikų žaidimo aikštelės. Taip pat – vieta augintiniams.
Pagrindinius vartus projektuotojai kelia kiek toliau, kad sukurtų atviresnę erdvę – čia galbūt atsirastų kavinukė.
Estradoje numatoma įrengti „skate“ parką, dalį jos planuojama rekonstruoti į nuožulnią, lygią teritoriją. Tvenkinį prie estrados numatyta išvalyti, praplatinti.
Nuo gatvių parką siūloma aptverti ažūrinės metalinės tvoros dalimis, nuo privataus sklypo, kad būtų pigiau, segmentine tvora.
Be scenarijaus
Pristatymo dalyviai projektuotojams turėjo nemažai pastabų ir klausimų.
„Parkas ir jame esanti estrada mums yra aktualu, nes esame jos prižiūrėtojai, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė. – Estrados kaip ir nebelieka, bet alternatyvos, pavyzdžiui, parko paviljono, nėra. Būtų galima atsižvelgti į tradiciją: galėtų vykti jaunimo iniciatyvos, orkestro pasirodymai. Dabar pramoga išreikšta fiziniu aktyvumu.“
D. Bačiulė atkreipė dėmesį, kad pramogos orientuotos į vasaros laikotarpį, nėra sezoniškumo – galbūt estrados alternatyvą būtų galima panaudoti žiemos pasirodymams, susieti su ledu? Kultūros centro direktorė kritikavo ir tendenciją, kad kone visuose parkuose ir poilsio zonose atsiranda treniruokliai, kurie „neša į kičą“.
G. Čeponytė patikslino, kad estrada nėra visiškai naikinama, reljefas bus tinkamas žiūrovų vietoms įkurti. Nuolydžiai gali būti planuojami, įmanoma rasti vietą rogutėms, bet tada neišvengiamai reikėtų pjauti medžius. Treniruokliai, pasak architektės, yra labai aiški projektavimo užduotis.
Architektas Algimantas Černiauskas visų pirma pasigedo urbanistinio konteksto.
„Jūs parką iškerpate kaip „puzlį“. Kyla klausimas dėl inkorporavimo į urbanistinį audeklą: kur trauka, kur įėjimai, kur ramios vietos? Nupasakojimas, kad pasuki į dešinę – ramu, čia – triukšmingiau, čia – maži vaikai, nėra esminis miesto masteliu. Turėtų būti išreikšta aiški pozicija dėl privataus sklypo, kuris yra parke, dėl estrados. Pasigedau scenarijaus, nes vedžioti vaiką ar šunelį – įprastinis gyvenimas. Turėtumėte pasiūlyti scenarijų, yra puikių pavyzdžių Lietuvoje: Marijampolėje poezijos parkas, Maironio parkas Raseiniuose, Telšių pakrantė. Manau, kad ne šiauliečiai, o jūs dabar turite siūlyti“, – sakė architektas.
„Nuobodus, jokios ambicijos“ – planą įvertino Tarybos narys, skulptorius Gintautas Lukošaitis. Jo pastaba, kad plane pasigedo istorijos įamžinimo, sukėlė diskusiją. Paaiškinta, kad Centrinis parkas sodintas 1950 metais, senasis – Didždvario parkas – į šį planą nepatenka, jį projektuoja kiti architektai.
Pasigedo išskirtinumo
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Domas Griškevičius teiravosi dėl fontanų. Pasak projektuotojų, tradicinio fontano idėjos atsisakyta. Siūloma „vandenuko vaikams“ – įrengti iš minkštos dangos kylančias čiurkšles. Fontanas galėtų būti interaktyvus.
Pristatyme dalyvavusiems šiauliečiams pritrūko parko išskirtinumo: sprendimai labai panašūs į daugelio kitų miestų parkų, galėtų būti dauginami „copy-paste“, neaišku ar tai – botanikos sodas ar „šiaip parkas“.
G. Čeponytės teigimu, išskirtinumas ateina per kūrybą: „Išskirtinis suoliukas kainuoja 1 000 pinigų, standartinis – 100 pinigų.“
Architektas Rimantas Stuopelis pasigedo esamos parko būklės analizės: medžių, želdinių būklės įvertinimo.
„Dar ne ta stadija“, – paaiškino architektė. Jos teigimu, 94 procentai parko želdinių yra geros ir labai geros būklės: „Medžius laipsniškai turėtume pjauti. Per 7–15 metų įvyksta laipsninis želdinių pakeitimas. Kai kuriuos, net ir vertingus, medžius siūlysime pjauti vardan šviesaus parko.“
Pasak buvusios administracijos direktoriaus pavaduotojos, architektės Giedrės Mendozos Herreros, kiekvienai Šiaulių miesto erdvei norima suteikti identitetą: Centrinis parkas – šeimos aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta, Didždvario parkas – skulptūrų alėja, botaninis plotas, Vilniaus gatvės bulvaro amfiteatras – renginių vieta (žiūrovų vietų padidinus iki 500), Prisikėlimo aikštė – didelių, masinių renginių vieta, reprezentacinė aikštė, Talkšos pakrantė – istorijos, gamtos, sporto vieta.
Keltas klausimas ir dėl parko priežiūros. G. Čeponytė pateikė Vilniaus Bernardinų sodo pavyzdį: jo priežiūra per mėnesį atsieina 25 tūkstančius eurų, dirba „šeši su puse žmogaus“. Nuolatinei Šiaulių centrinio parko priežiūrai, jos nuomone, reikėtų bent trijų žmonių.
Techninis Centrinio parko projektas turi būti parengtas iki spalio 12 dienos. Projektavimo darbų sąmata – 30 tūkstančių eurų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių centrinio parko buvusios estrados griuvėsiai.
Architektas Algimantas Černiauskas pasigedo keleto dalykų: pradedant urbanistiniu kontekstu, baigiant tvirtu scenarijumi, kas turėtų būti parke.
Centrinio parko ir jo prieigų kompleksinio sutvarkymo techninį projektą pristačiusi architektė Giedrė Čeponytė žadėjo atsižvelgti į pastabas.
Į viešą Centrinio parko ir jo prieigų kompleksinio sutvarkymo techninio projekto aptarimą atėję šiauliečiai aktyviai klausinėjo projektuotojus, pateikė pastabų, pažėrė kritikos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Senieji atrakcionai. Sutvarkius parką, jis turėtų tapti aktyvaus laisvalaikio vieta.