Buvę premjerai įvertino G. Nausėdos toną: patirties trūkumas – nepakankamas argumentas atmesti kandidatūrą

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrus, siekdamas detaliai išsiaiškinti jų kompetencijas. Nors kol kas su šalies vadovu susitiko vos keletas kandidatų, tačiau pirmiesiems prezidento testuotiems pretendentams jau teko sulaukti G. Nausėdos kritikos. Prezidento netenkino kai kurių kandidatų patirties bei autoriteto trūkumas, neturėjimas komandos ar bent aiškios jos vizijos. Todėl šalies vadovas penktadienį pareiškė, kad jau po pirmųjų susitikimų yra aišku, jog visas paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės pateiktas kandidatų į ministrus sąrašas greičiausiai nebus patvirtintas.

Prezidento sprendimą dėl ministrų nulems paskutinis pokalbis su premjere

Seimo narys, Ministras Pirmininkas 2012–2016 metais Algirdas Butkevičius mano, kad prezidento išsakyta kritika kandidatams į ministrus, su kuriais G. Nausėda jau buvo susitikęs, iš tiesų yra tam tikras signalas apie galimą jų kompetencijos trūkumą. Politikas įsitikinęs, kad kritikuodamas ministrus šalies vadovas siunčia signalus ir pačiai I. Šimonytei. Visgi A. Butkevičius mano, kad pokalbyje tarp prezidento ir I. Šimonytės didesnį svorį turės paskirtosios premjerės žodis.

„Manau, kad galutinį sprendimą nulems paskutinis pokalbis apie ministrus su premjere. Jeigu premjerė pasakys kategoriškai, kad įvardintos kritinės pastabos jų adresu gana silpnos, kad žmonės suprato tas išsakytas kritines pastabas ir tikrai su jomis susitvarkys sėkmingai, tai aš manau, kad prezidentas turės patvirtinti“, – Eltai teigė A. Butkevičius.

Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
2012–2016 metais Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Algirdas Butkevičius.

 

Jis taip pat mano, kad prezidentas turi išsakyti labai aiškiai, kokias problemas mato dėl kandidatų į ministrus, o ne bendromis frazėmis kalbėti apie jų kompetencijų trūkumą.

„Juk mes nė vienas negimėme su aukšta kompetencija arba apskritai su kompetencija. Bet jeigu tie viešai išsakyti argumentai bus rimti, tai tikrai ministras pirmininkas turės nusileisti ir ieškoti kitų kandidatų“, – sakė buvęs premjeras.

Visgi paklaustas, kiek pasiūlytų kandidatų galėtų nepraeiti prezidento filtro, A. Butkevičius teigia, kad G. Nausėda, jo nuomone, galėtų atmesti porą ministrų kandidatūrų. Politikas pripažįsta, kad daugiausiai dvejonių jam kelia į teisingumo ministrus siūloma Evelinos Dobrovolskos kandidatūra. Buvęs premjeras mano, kad kandidatė užimti Teisingumo ministerijos vadovo postą turi ne tik turėti magistro diplomą, tačiau ir autoritetą teisininkų bendruomenėje. A. Butkevičius taip pat teigia, kad jam kyla klausimų ir dėl kandidato į susisiekimo ministrus Kasparo Adomaičio kompetencijos.

„Aš visą laiką sakau, kad žmogaus kompetencija susideda iš trijų dalykų: pirmiausiai – žinios, antras dalykas – patirtis ir būsimo vadovo asmeninės savybės, kaip jis komunikuos su pavaldiniais, ar tikrai turi tam tikrą patirtį“, – apibendrino jis.

Kandidatų atmetimas reikštų politinį veiksmą, kuris lemtų tolesnius santykius

2006–2008 metais Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas teigia, kad normalu, jog prezidentas kandidatams į ministrus išsako įvairias pastabas, tačiau akcentuoja, jog Ministrų Kabineto formavimas yra I. Šimonytės atsakomybė.

„Ministrų kabinetą formuoja ministras pirmininkas, šiuo atveju I. Šimonytė, čia yra jos atsakomybė. Niekas gi prezidentui nepatarinėja, kaip jam komandą formuoti. Aš manyčiau, kad, jeigu nėra kažkokių ypatingų atvejų dėl reputacijos ar kažko, tai visi kiti dalykai yra ministro pirmininko atsakomybė“, – Eltai sakė G. Kirkilas.

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
2006–2008 metais Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas.

 

„Aš įsivaizduoju, kad pastabos yra pastabos, galbūt jos yra reikalingos, bet Vyriausybę formuoja ministras pirmininkas, čia jo komanda“, – pridūrė jis.

Buvęs premjeras abejoja ir G. Nausėdos argumentu dėl patirties trūkumo, nors pripažįsta, kad I. Šimonytės siūlomo ministrų sąrašo pagrindą sudaro politikai, o ne technokratai.

„Dauguma ministrų praktiškai pirmą kartą ateina į Vyriausybę dirbti, bet toks yra politiko gyvenimas. Tai normalu, kad kas nors kada nors tampa ministru: ir Gabrielius Landsbergis pirmą kartą, ir Aušrinė Armonaitė pirmą kartą, galų gale net ir pati Ingrida Šimonytė pirmą kartą vadovaus Vyriausybei“, – teigė jis.

„Iš esmės tai yra politinė Vyriausybė. Mano požiūriu, šioje situacijoje tam, kad būtų sudaryta koalicija, šios Vyriausybės sudėtis yra daugiau ar mažau optimali“, – savo nuomonę išsakė G. Kirkilas.

Politikas taip pat neskuba vertinti, kokie I. Šimonytės siūlomi kandidatai galėtų būti atmesti, tačiau pripažįsta, kad atskiri ministrai gali ir nepraeiti prezidento filtro. Visgi G. Kirkilas atkreipia dėmesį, kad prezidento sprendimas atmesti kai kurias kandidatūras iš premjerės siūlomo sąrašo demonstruotų politinį veiksmą, kuris galimai duotų toną ir tolesniems Prezidentūros ir Vyriausybės santykiams.

„Sunku pasakyti, kaip prezidentas elgsis. Pagal Konstituciją Vyriausybę teikiama in corpore. Tokia yra Ingridos Šimonytės komanda, ji tokią pasirinko, taigi tokią ir teikia. O ar gali atskiri ministrai būti atmesti? Aišku, kad gali, bet tai reikš tam tikrą politinį veiksmą, kuris nulems ateityje Vyriausybės ir prezidento santykius“, – akcentavo G. Kirkilas.

Prezidentas patiria viešą spaudimą bent kelis kandidatus atmesti

Europarlamentaras, premjeras 2008–2012 metais Andrius Kubilius atkreipia dėmesį, kad šalies vadovo sprendimui įtaką daro ir visuomenės spaudimas, jog prezidentas turi būtinai atmesti bent kelias siūlomų ministrų kandidatūras, kad nepasirodytų silpnai.

„Tai šioje vietoje klausimas paprastas: aš nežinau, ar prezidentas atsispirs tam viešam spaudimui, kad jis turi būtinai išbrokuoti bent kelis ministrus, ar visgi prezidentas pažiūrės kitaip, kad situacija su pandemija, su ekonomika yra įtempta, kad atsakomybė už Kabineto formavimą yra Ministro Pirmininko, o ne Prezidento“, – svarstė europarlamentaras.

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
2008–2012 metais Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Andrius Kubilius.

 

„Tai čia jau jo apsisprendimas. Pamatysime, galėsime vertinti tada, kai sprendimas bus padarytas. Dabar iš anksto spėlioti nėra labai racionalu ir net nėra ir labai europietiška. Aš nelabai žinau Europoje pavyzdžių, kur atsakomybę už ministrų kabinetą, už jo sudėtį prisiima ne ministras pirmininkas“, – pridūrė jis.

Nors buvęs ministras pirmininkas pripažįsta kai kurių asmenų iš siūlomo ministrų sąrašo nepažįstantis taip gerai, kad galėtų juos vertinti, tačiau pabrėžia pasitikintis I. Šimonytės ir valdančiosios koalicijos sprendimu. Jis taip pat džiaugiasi, kad dauguma kandidatų yra jauni asmenys.

„Faktas, kad iš tikrųjų atėjome į visiškai naują etapą, ir absoliuti dauguma kandidatų yra labai nedaug vyresni už Lietuvos nepriklausomybę. Tai ateina visai nauja karta, ir aš tikrai linkiu jiems sėkmės ir matau daug privalumų, kad jie imasi tos atsakomybės, bet akivaizdu, kad kažkam iš jų gali ir nepavykti tinkamai realizuoti savo atsakomybes. Bet tai parodys tik jų pačių darbas ir veikla. Visi kiti argumentai, kad kažkam trūksta diplomų, kad kažkam trūksta kokios nors ypatingos patirties, manęs visiškai neįtikino“, – sakė A. Kubilius.