Būsimas takas Talkšos ežero pakrantėje jau kelia daug klausimų

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Koks bus tolimesnis pėsčiųjų ir dviračių takas pagal Talkšos ežero pakrantę?
Savivaldybė viešina Pėsčiųjų ir dviračių tako Talkšos ežero pakrantėje nuo naujai įrengtų takų pro Irklavimo bazę iki Tilžės g. statybos projekto sprendinius. Teikiamas variantas patinka ne visiems miesto gyventojams. Aktyvus ir visuomeniškas šiaulietis Večislavas Lomeiko stebisi, kad takas projektuojamas atokiau nuo ežero kranto, nepaieškant jokių įdomesnių tako variantų, o į gyventojų pasiūlymus neatsižvelgiama. Savivaldybės atstovai tikina, kad pasiūlymai turi būti argumentuoti, o sprendimų ieškoma ilgaamžių.

Originalesnių idėjų nepaieškota

2022 metų gruodį Šiaulių miesto taryba patvirtino Šiaulių miesto judumo planą, pagal kurį projektuojamas pėsčiųjų ir dviračių takas Talkšos ežero pakrantėje nuo naujai įrengtų takų pro Irklavimo bazę iki Tilžės gatvės, paskelbtas sprendinių viešinimas.

V. Lomeiko stebisi, kad pėsčiųjų takas suprojektuotas tarp Uosių g. 10 ir 6B sklypų tvorų tik 1,2 m pločio. Takas projektuojamas atokiau nuo kranto linijos, tarp gyvenamųjų namų, o tai prieštarauja visiems rekreacinių takų įrengimo principams, kadangi takai tiesiami kuo vaizdingesniais maršrutais siekiant atverti gamtos grožį, sukurti kuo patrauklesnes rekreacines zonas miesto bendruomenei.

„Miestai konkuruoja, ieško kuo originalesnių idėjų sukurti ir nustebinti ne tik savo bendruomenes, bet ir pritraukti lankytojų iš kitur. Anykščiai sugebėjo nutiesti taką virš miško, kituose miestuose įrenginėjami kabantys ar pontoniniai tiltai, įvairios regyklos, apžvalgos aikštelės ir panašiai“, – pažymi šiaulietis.

Jo manymu, minimo tako įrengimo projektas yra skubotas, neapgalvotas, bus išnaudotos lėšos, atlikti darbai, o nauda miesto bendruomenei – menkavertė. Pasirinktas pigiausias variantas, bet ar to pigumo tikrai reikia šiauliečiams?

„Absurdiška jau vien tai, kad naujai įrenginėjamo tako atkarpos plotis parinktas 1,2 metro, kur neįmanoma bus prasilenkti net žmonėms, nebekalbant apie pėsčiuosius su vežimėliais, kels pavojų dviračiai, o apie neįgaliuosius iš viso pamiršta… Bendro naudojimo gatvėms suprojektuotas dar vienas dviračių takas, darant prielaidą, kad ten nevaikščios pėstieji, o pėsčiųjų taku nevažinės dviračiai“, – vertino V. Lomeiko, kurio Rėkyvos pėsčiųjų tako projektas buvo laimėjęs pirmąjį idėjų miestui konkursą.

Jis siūlo pėsčiųjų taką įrenginėti toje vietoje, kur jau natūraliai žmonių yra ištryptas takelis, per upelį permestas baslys, o tai rodo, kad ten jau natūraliai vyksta kažkokia migracija ir tako įrengimas arba sutvarkymas tiesiog reikalingas.

Sutvarkius ir įrengus infrastruktūrą prie „Geležinės lapės“, buvo palikta neprižiūrima ir apleista teritorija – tankus topolių miškelis priešais Uosių gatvę, kurioje renkasi neaiškios reputacijos žmonės, paliekama krūvos šiukšlių, vartojamas alkoholis, narkotikai, dažnai lankosi policija. Įrengus taką, automatiškai būtų išspręsta ši priešais naują žaidimų aikštelę esanti problema.

Tokios atkarpos įrengimas būtų pigesnis, nes galima medinį taką įrengti ant polių, kaip, pavyzdžiui, takas Anykščiuose, palei Šešupę jau tarnauja daug metų.

„Praktika rodo, kad įrengti takus reikia kuo ergonomiškesnius, su kuo mažiau apylankų, tiesesnius, nes žmonės linkę rinktis artimesnį taką, taip trypia žalias zonas ir nesinaudoja esama infrastruktūra“, – perspėjo V. Lomeiko.

Jis piktinosi, kad Savivaldybė prašo gyventojų pateikti savo pasiūlymus ir pastabas, tačiau į jas neatsižvelgia.

Pasirinktas pigesnis variantas

Šiaulių miesto savivaldybė laikosi kiek kitokio požiūrio. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė akcentavo, kad beveik pusė projektuojamo tako trasos (apie 600 m) eina pakrante, jungiasi su esamu Talkšos ežero pakrantės taku, dalis tako (apie 250 m) nuo pakrantės nutolusi tik apie 70 m.

„Įvertinus geologines sąlygas ir aplinkybę, kad ežero krantas labai uždurpėjęs bei vandeningas, būtų reikalingi techniškai per daug sudėtingi tako įrengimo sprendiniai, kurie pabrangintų tako įrengimą dešimtimis kartų. Kadangi projektuojamas ne tik pėsčiųjų, bet ir dviračių takas, maksimaliai panaudojama esama infrastruktūra, įrengus takus ir poilsio aikštelę takas taps patrauklus lankytojams“, – tikina vedėja.

Paklausus, kodėl nepaieškota įdomesnių pėsčiųjų tako formų, vedėja aiškino, kad nagrinėti įvairūs variantai, kurie būtų galimi, įvertinus geologines sąlygas ir siūlomas optimalus variantas.

E. Bružienė komentavo, kad tako plotis 1,2 m yra projektuojamas tik 44 m atkarpoje (visas tako ilgis apie 1 200 m). Vadovaujantis statybos reglamentu, esant ankštoms vietoms, šaligatvio plotis gali būti susiaurinamas iki 1,20 m, todėl šis sprendinys yra galimas.

„Pažymime, kad minimas takas yra apribotas kelio ženklais „Pėsčiųjų takas“ ir dviratininkai šiuo taku judėti vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis negali. Dviratininkai pasirinks važiuoti dviračiu gatve, kuri yra pritaikyta saugiam ir patogiam dviratininkų eismui“, – nurodė vedėja.

Kalbėdama apie gyventojų pasiūlymus E. Bružienė pabrėžė, kad gyventojų nuomonė ir pasiūlymai yra svarbūs ir nagrinėjami, o konkretūs sprendiniai priimami įvertinus tyrimų rezultatus ir išvadas, to dažniausiai nevertina gyventojai, teikdami pasiūlymus.

Iki šiol yra gauti tik kelių gyventojų pasiūlymai rengti taką prie pat ežero kranto ir dar medinį ant polių, tačiau geologinės sąlygos nepalankios tokiam siūlymui. Ieškoma ilgaamžių ir stabilių sprendinių. Vedėja ragina nepamiršti, kad būna pavasariniai potvyniai, kurių metu pakrantėje esantis takas gali būti net kelis mėnesius apsemtas ir niekas negalėtų juo naudotis.

Šiuo metu yra vykdomas projektinių sprendinių viešinimas ir argumentuotų pasiūlymų dar laukiama.