
Naujausios
Bus kuriami bendruomeniniai vaikų globos namai
Buvusiame Šiaulių miesto socialinės paramos skyriuje (Aušros alėja 29) po kelerių metų apsigyvens vaikai. Čia bus steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai. Buvusio skyriaus kontoroje jų bus dveji, nes vienuose negali gyventi daugiau nei 8 vaikai. O ir vaikščioti dviejų skirtingų namų gyventojai turi per skirtingus įėjimus.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Dveji namai, nes reikia dviejų laiptinių
Aušros alėjoje esančio penkiaaukščio namo pirmajame aukšte įrengtos kontoros patalpos. Čia daug metų pagalbos, kompensacijų ieškoti šiauliečiai eidavo į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Prieš metus Administracijos padalinys persikėlė į išnuomotas erdvias patalpas buvusio „Snoro“ banko pastate. Šiuo metu buvusiame skyriaus „ofise“ laikinai įsikūrė kaimynystėje remontuojamo Kultūros centro administracija, planuojanti ten „pagyventi“ iki šių metų pabaigos. Ir jau tada už Europos Sąjungos (ES) lėšas buvusi kontora bus perdaryta į bendruomeninius vaikų globos namus. Ir net į dvejus.
Kodėl dvejus? Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė paaiškino, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose gali gyventi ne daugiau kaip 8 vaikai. Vienoje vietoje gali būti steigiami tik vieni tokie namai vaikams. Minimose Savivaldybės patalpose bus įrengti du atskiri penkių kambarių butai. Kiekviename iš jų gyvens po 8 vaikus.
Vienuose bendruomeniniuose namuose bus vietų, pritaikytų gyventi vaikams su negalia. Kad ten galėtų būti įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai, reikia kad abiejų butų vaikai vaikščiotų per skirtingas laiptines. Vedėja sako, kad tokie globos normų reikalavimai.
ES struktūrinių fondų finansavimo sąlygos reikalauja, steigiant kelis bendruomeninius vaikų globos namus, vieni jų turi būti pritaikyti vaikams su negalia. E. Čičelienė žada, kad šis reikalavimas bus įvykdytas.
Naujos globos įstaigos bus įsteigtos, jei vasario 7 dieną miesto politikai tokiems ketinimams pritars. Tada Savivaldybė rengs paraišką projektui finansuoti.
Administracijos atstovai politikams aiškina, kad įsteigus šeimai artimos aplinkos bendruomeninius vaikų globos namus bus sudarytos sąlygos kokybiškam vaikų gyvenimui šeimomis. Tokie maži namai, kuriuose gali gyventi tėvų globos netekę vaikai, turėtų būti neišsiskiriantys iš bendros aplinkos, neatriboti nuo kaimynų ir neturintys jokių skiriamųjų ženklų.
Svarstant šio projekto klausimą politikai teiravosi, kodėl pasirinkta tokia aplinka, judri miesto vieta.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja informavo, kad projektui iš ES struktūrinių fondų skiriama beveik 250 tūkstančių eurų.
„Tai pakankami riboti pinigai. Pagal globos normas yra reikalavimas, kad vaikai gyventų po du kambaryje ir vienam jų tektų ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto. Tokių butų nupirkti nerandame. Du namus jei ir nupirksi, juos pritaikyti nebeliks pinigų. Vieną gali nupirkti, bet gaila tiek pinigų išleisti. Statybininkai paskaičiavo, kad turimos sumos dviem butams įrengti užteks“, – paaiškino E. Čičelienė ir patikslino, kad projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2022 metų.
Šiauliuose vieni bendruomeniniai vaikų globos namai jau veikia, juos pagal projektą įkūrė organizacija „SOS vaikų kaimas“.
Atskiri kotedžai nebetinka
Skyriaus vedėja E. Čičelienė papasakoja ir apie daugiau vaikų teisių ir globos sistemos grimasų.
Vos prieš kelerius metus pastatytą naują Šiaulių vaikų globos namų pastatą sudaro atskiri nameliai, kuriuose vaikai gyvena šeimynomis po aštuonis. Kiekvienas turi atskirą įėjimą. Kodėl negalima steigti bendruomeninių vaikų globos namų ten?
„Yra globos normos, kuriose parašyta, kad keli globos namai negali būti vienoje teritorijoje. Kadangi jie yra sujungti sienomis, yra viena globos įstaiga, viena bendruomenė“, – aiškina E. Čičelienė.
Anot vedėjos, pagal dabartinę socialinę valstybės politiką, nė vieno miesto vaikų globos įstaigos namelio negalima palikti gyventi vaikams. Savivaldybė yra parengusi Šiaulių vaikų globos namų pertvarkos planą, kuriame pasižadėjo įveiklinti kiekvieną namelį. Viename yra suplanavę įsteigti krizių centrą, kitame – vaikų dienos centrą, dar kitame – palydimosios globos namus vaikams, kurie išeina iš vaikų globos namų, tačiau dar nėra pasirengę gyventi savarankiškai, taip pat darbo su šeimomis centrą.
E. Čičelienė pasakoja, kad vaikų minėtoje įstaigoje jau buvo sumažėję, o vienas namelis likęs tuščias ir jame ruošėsi įsteigti vaikų dienos centrą.
„Tačiau atsitiko vaikų teisių sistemos reforma ir mums vaikų pradėjo daugėti. Vietoje dienos centro įsteigėme krizių centrą, kuriame paimtas iš nesaugios aplinkos vaikas gyvena tol, kol priimamas teismo sprendimas vaiką paimti iš šeimos. Iki to meto jis turi būti apgyvendintas saugioje aplinkoje. Po teismo sprendimo vaiko teisių atstovai mums duoda nurodymą arba vaiką grąžinti į šeimą, arba nustatyti laikinąją globą ir parinkti globėjus“, – sudėtingą vaikų perkraustymo sistemą komentavo E. Čičelienė.
Ji pasidžiaugė, kad šiandien Savivaldybė savo žinioje turi 11 budinčių globotojų, dar trys mokosi jais tapti. Kol kas miestui tokių pajėgų pakanka.
Vedėja apgailestavo, kad kur kas sudėtingiau su nuolatiniais globėjais. Laikinoji globa pas budinčius globotojus gali trukti iki 12 mėnesių. Toliau vaikus arba reikia grąžinti į šeimas, jei ten jiems pavojus praėjęs, arba surasti nuolatinę globą.
Vaikų globos namuose nemažėja
E. Čičelienė patvirtino, kad iš šeimų paimtus mažylius į kūdikių namus jau nebeveža, tačiau vyresni vaikai globos namus vis dar papildo. Dauguma 14–16 metų paaugliai. Budintys globotojai jų nenori. Skyriaus vadovė pasakoja, kad tarp šių paauglių dažnai yra tokių, kurie linkę smurtauti, kartais net prieš savo tėvus.
„Neseniai turėjome mergaitę, kuri sumušė du policininkus taip, kad šie net turėjo nedarbingumą. Tokį vaiką veža į globos namus, kur yra dar 50 vaikų. Čia yra problema. Jie bėga iš globos namų. Policija mums rašo, kad netinkamai atliekame globėjų funkcijas, bet mes neturime priemonių tai padaryti. Globos namai nėra socializacijos centras, kuriame taikomas griežtesnis režimas. Labai retais atvejais duoda siuntimus į socializacijos centrus", – sakė E. Čičelienė.
Savivaldybė rengia raštą Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, prašydama atkreipti dėmesį, kad, pasak vedėjos, negalima paėmus iš šeimos smurtaujantį vaiką, gelbėjant nuo jo tėvus, atvežti į kolektyvą, kur yra dar daugiau vaikų.
Po skandalingų įvykių Kaune, kai iš šeimos buvo paimti du vaikai, Seime gimsta pasiūlymai, kurie E. Čičelienę labai stebina. Neva siekiant, kad vaikui nebūtų psichologinės traumos paimant jį iš šeimos, kurioje, pavyzdžiui, smurtauja tėvas, siūloma jį laikinai pas budinčius globotojus apgyvendinti kartu su mama.
„Tokiu atveju nebeliks nė vieno globėjo, mums jau dabar jie skambina ir klausia, kas čia bus“, – svarstė tarnautoja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiame pastate ketinama įsteigti dvejus bendruomeninius vaikų globos namus.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė mano, kad buvusios skyriaus patalpos bene labiausiai atitinka globos normas bendruomeniniams vaikų namams įsteigti.