Naujausios
Bulvių maras žudo derlių
Tragiškai kritus pieno, javų supirkimo kainoms, nemaža sodiečių dalis išplėtė bulvių pasėlių laukelius, tikėdamiesi dalį bulvių parduoti. Tačiau bulvėms užaugti neleidžia masiškai išplitęs bulvių maras.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Mažiau, nei pusė derliaus
Tytuvėnų apylinkių seniūnijos pakraštyje vieno sodiečio keleto arų ploto bulvių plotelyje bulvių virkščių lapai nudžiūvo jau paskutinę liepos savaitę. Tik birželio pradžioje, po ilgalaikio vėsaus ir šalto periodo sudygusios bulvės tespėjo užauginti vištos kiaušinio dydžio gumbus — vidutiniškai 50— 70 gramų svorio. Pasak sodybos šeimininkų, gyvulių jie neturi, maistui šių bulvelių pakaks, o sėklą pavasarį teks pirkti.
Nemažai dėl bulvių maro nudžiūvusiomis virkščiomis plotelių matyti sodybose aplink senąjį Bubių — Kelmės plentą, sodų sklypuose aplink Šiaulius. Ypač pavojinga bulvių grybine liga maras jau „paženklino“ bulvių plotus daugelyje kitų apskrities vietovių.
Daugiausia vėjo iš vieno sklypo į kitą pernešamas bulvių maras retokas, pavyzdžiui, Šiaulių rajono Raudėnų seniūnijoje — čia vienkiemiai išsimėtę tolokai vienas nuo kito. Kelmės apylinkių seniūnijos Miežaičių kaime esančioje Antaninos Jatautienės sodyboje keliasdešimties arų bulvių sklype maždaug trečdalis bulvių kerų dar tebežydi. Pasak šeimininkės, jos bulves nuo maro tikriausiai gelbsti iš trijų pusių augantys miškeliai, iš ketvirtos — javų laukas.
Purškia po kelis kartus
Kelmės rajono bendrovė „Šimšė“ kasmet apsodina bulvėmis po dešimt hektarų, apie 200 tonų bulvių derliaus kiekvieną rudenį išveža parduoti. Bendrovės bulvių lauke Rimšių kaime virkščios dar žaliuoja. Visos virkščios — vienodo aukščio, tai rodo panaudotą aukštesnės kategorijos bulvių sėklą.
„Pirmąsyk bulves purškėme, kai tik pasirodė jų žiedų butonai, liepos 7 dieną. Vėliau derėtų purkšti maždaug kas dešimt dienų, tačiau liepos viduryje vis palynodavo, tad antrą kartą nupurškėmė liepos 22 dieną“, — pasakojo “Šiaulių kraštui“ bendrovės direktorius Alvydas Baltrušaitis.
Pasak Alvydo Baltrušaičio, praėjusiais metais bendrovė pabandė į purškimo nuo maro skiedinį įmaišyti klijinį preparatą — kad išpurkštoji medžiaga geriau priliptų prie virkščių lapų. Šis sumanymas pasiteisinęs.
Stambiausias bulvių augintojas apskrityje — ūkininkas Edas Sasnauskas, šalia Gruzdžių (Šiaulių rajonas) auginantis 200 hektarų bulvių, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog bulves jau purškė tris kartus. “Maro požymiai vėl matosi, gali būti, teks dar kartą kai kuriuos plotus purkšti sisteminio veikimo preparatu tam, kad liga nepereitų į gumbus“, — svarstė ūkininkas.
Beje, E. Sasnauskas purškimą planuoja tuose sklypuose, kurie bus nukasami paskiausiai, nes po purškimo turi praeiti 15— 20 dienų iki derliaus nuėmimo — per tą laiką jokių cheminio preparato likučių bulvėse nebelieka. Ūkininkas jau nuo liepos vidurio kas savaitę nukasa po 2— 4 hektarus bulvių, išveža į Vilnių po 10— 20 tonų prekinių bulvių.
Ir bulvių kainos grąsina nuostoliais
Rajonų žemės ūkio specialistai teigia pastebį, jog smulkieji ūkininkai, vildamiesi šiek tiek pajamų gauti už parduodamas bulves, išplėtė bulvių plotus. Naujieji bulvių rinkai augintojai dar neturi tam patirties bei priemonių bulvių pasėlių apsaugai nuo ligų bei kenkėjų.
Tuo tarpu, šiųmetinės bulvių pardavimo kainos turguose ir prekybos centruose nuo pat šviežių bulvių pasirodymo pradžios yra 40— 27 procentais mažesnės už pernykštes.
„Jeigu dabartinė mažesnių bulvių kainų tendencija išsilaikys ir per masinį bulvių pardavimą, pajamos už jas gal tepadengs auginimo išlaidas. Šiųmetinis bulvių maro paplitimas bei nedidelės bulvių supirkimo kainos gerokai praretins bulvių augintojų gretas“, — prognozavo ūkininkas Edas Sasnauskas.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Marą reikėtų naikinti visiems aplinkui
Komentuoja daktaras Alfonsas Malinauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių rajono biuro vadovas:
— Gana šiltas ir drėgnokas pastarųjų savaičių oras ypač palankus bulvių marui plisti. Ši liga gali pražudyti bulvių virkščias labai greitai — per 7— 10 dienų.
Jeigu bulvių virkščios dar žaliuoja, o ligos požymiai — parudavę lapų galai — jau matyti, reikia purkšti. Apskritai, purškimui nuo bulvių maro tinka kontaktiniai preparatai „Ataka“, “Ditanas“, “Bravo“ (jų norma hektarui — 2 kilogramai), sisteminio veikimo preparatai “Ridomilas“, “Tatu“ (norma atitinkamai — 2,5 ir 3 kilogramai). Jokiomis kitomis priemonėmis bulvių maro nesustabdysi, neišnaikinsi.
Po dviejų savaičių purškimą tikslinga pakartoti, turint galvoje, jog nuo purškimo iki derliaus nuėmimo turi praeiti 20 dienų. Paskutiniesiems purškimams reikėtų naudoti kontaktinio veikimo preparatus — jie sunaikintų ligos pradus, esančius ant dirvožemio, sumažintų bulvių gumbų užsikrėtimo maru tikimybę.
Nukastas bulves pravartu 3— 4 savaites palaikyti supiltas lauke ar pastogėje, po to jas perrinkti, pašalinant nuo maro sugedusias. Iškart pilti bulves į rūsį nepatartina dėl to, kad temperatūra rūsyje bulviakasio metu būna dar aukštoka, ligos pažeistos bulvės labiau pūva.
Ateityje geriausia bulvių apsaugą nuo maro pradėti jau tada, kai laukas sužaliuoja, dar prieš virkščioms uždengiant vagas. Jeigu priemonių prieš bulvių marą imtųsi visi tos vietovės bulvių pasėlių savininkai, bulvių maro pavojus šioje vietovėje apskritai išnyktų.
Labai naudinga pavasarį, prieš sodinant bulves, dezinfekuoti jas, palaikyti kelias minutes 1— 2 procentų kalio permanganato tirpale. Šis preparatas absoliučiai nenuodingas, jis sunaikina daugelio ligų pradus, esančius ant bulvių.
SIMPTOMAI: Kelmės rajono „Šimšės“ bendrovės direktorius Alvydas Baltrušaitis apžiūri bulvių lauką: lauko pakraščiuose jau matyti nuo bulvių maro pradedančių ruduoti virkščių lapų.
RŪPESTIS: „Nuo Kolorado vabalo bulves purškėme jau du kartus. Kaip kovoti su bulvių maru — supratimo neturiu“, — pergyveno Kelmės apylinkių seniūnijos ūkininkė Antanina Jatautienė.
Maro mumarintos virkščios
Smulkios buvyčių derlius
Autoriaus nuotr.
citata: Bulvių maras bei nedidelės bulvių supirkimo kainos gerokai praretins bulvių augintojų gretas.„
