Naujausios
Bulvaro grožiui aukojami žmonės
Mažiau nei po kelių savaičių Šiaulių bulvare gali nebelikti prekiautojos senomis knygomis. Aštuoniolikti metai prie Didždvario gimnazijos bet kokiu oru su knygomis stovinti moteris tapo savotišku bulvaro simboliu. Miesto valdininkai knygininkę veja į turgų — kad negadintų gražaus atsinaujintos gatvės vaizdo.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Perka ir profesoriai, ir kaimo močiutės
Vakar rytą lengvai snyguriavo, todėl senos knygos prie Didždvario gimnazijos buvo apdengtos permatoma plėvele. Eidami pro šalį, praeiviai kartkartėmis stabtelėdavo, ir kilstelėję plėvelę, apžiūrinėjo antikvarinį asortimentą.
Ant pilku užtiesalu dengto stalo suguldyta keli šimtai knygų lietuvių ir užsienio kalbomis, grožinės, publicistinės ir mokslinės literatūros, pageltusių nuo laiko ir dar visiškai naujų. Stalo galai remiasi į kėdes.
Aštuoniolikti metai čia prekiaujanti šiaulietė Danutė Pašviestienė sako, kad jos klientai taip pat įvairiausi — nuo profesoriaus iki kaimo močiutės. Reikalingų knygų, kurių nerasi knygynų lentynose, čia ieško teisininkai, studentai, moksleiviai, dailininkai ir mokytojai.
„Atvažiuoja ir iš kaimų, ir iš Vilniaus. Ateina teisėjai. Vieni ieško tarybinių laikų aukštosios matematikos, kiti tarybinių laikų įstatymų. Perka net užsieniečiai. Šiauliuose aš viena tokia. Stoviu čia kiekvieną dieną, tiktai per didžiąsias šventes — Velykas ir Kalėdas neinu, nes negražu.“
Prekiautoja prisimena: rudenį, eidamas pro šalį, miesto meras Genadijus Mikšys į ją specialiai atkreipė miesto svečių, tuomet Seimo narių dėmesį: „Sako, žiūrėkit, ta moteris čia daug metų labai ištvermingai stovi“.
Danutė senas knygas superka, o pastaruoju metu atsirado daug žmonių, kurie jas tiesiog atneša ir dovanoja. Norėdama padėti dukrai, uždarbiu dalijasi su anūkais, kurie, pasak močiutės, puikiai mokosi ir studijuoja.
„Negražiai atrodau“
Tačiau bulvaro knygų pardavėjos epopėja gali baigtis jau po kelių dienų.
„Sausio 28-ąją turėsiu išsikraustyti. Sakė, kad aš labai išsiplėtusi ir negražiai atrodau. Čia tarp medžių stoviu, nežinau, ar galiu kam maišyti? Bet dabar jau mažinsiu tas knygas. Pasidėsiu mažą staliuką ir pasitrauksiu atokiau. Gal tada Savivaldybei įtiksiu?“ Moteris sakė, jog trauktis į naująją bulvaro dalį jai negalima. Pasiūlyta prekiauti turguje.
Sutikome Aldoną iš Bridų (Šiaulių rajonas). Ji dažnai stabteli nusipirkti knygos, nes knygyne jai per brangu. Jos nuomone, jeigu prekiautoją nugrūs į užkampį, bus blogai ir pačiai prekiautojai, ir žmonėms.
„Nemanau, kad knygos gadina vaizdą,“ — sakė moteris.
Kit kalbintų praeivių nuomone, atnaujintame bulvare gyvybės trūksta.
Siunčia pas dizainerį
Pasak Sigitos Jakštavičienės, Šiaulių savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotojos, šiuo metu yra rengiamas sezoninės miesto ir lauko prekybos įrangos ir jos išdėstymo projektas. Prekiautojams bus numatytos vietos ir siūloma įsigyti reikiamą pavyzdinę įrangą, kuri nurodyta projekte.
„Numatoma vienoda prekybos įranga, kad bulvare nebebūtų chaoso. Leidimas Danutei Pašviestienei išduotas savaitei. Dėl to, kad nėra estetinio vaizdo, prekiautoja nukreipta pas dizainerį“, — sakė S. Jakštavičienė. Ji teigė, kad leidimas gali būti pratęstas, jeigu vaizdas “pagražės“.
Bulvaro rekonstrukciją planuojama tęsti apie vasaros vidurį. Praėjusią savaitę Savivaldybė organizavo diskusiją, kaip į bulvarą sugrąžinti žmones. Diskutavo ir nusprendė — pirmiausia iškelti knygas?
KOMENTARAI
Vis tiek turės kraustytis
„Jeigu visa tai sutvarkoma į estetišką pavidalą, kodėl gi ne?“ — architektės Rūtos Stuopelienės, vienos iš bulvaro projektuotojų, nuomone, po kelių mėnesių moteris vis tiek turės kraustytis, nes prasidės tolimesni bulvaro rekonstrukcijos darbai. Tai palies ne ją vieną, visus prekiautojus, ir tai natūralu.
Būtina išsaugoti
Tuo tarpu kito šiauliečio architekto Algimanto Černiausko pozicija vienareikšmiška: knygininkę, kaip savitą bulvaro reiškinį, būtina išsaugoti. Architektas netgi pasiryžęs visuomeniniais pagrindais sukurti minimalų priestatą prie gimnazijos ar kitokį prekybos objektą.
„Moteris su savo knygomis įsikūrė prie Didždvario gimnazijos ir tai galėtų būti simboliška. Be to, Šiauliai neturi antikvariato. Į tokius dalykus reikia žiūrėti neformaliai, o formalūs dalykai neturėtų lemti esmės. Tuo labiau nubausti žmogų, kad jis nepuošia gatvės — nežmogiška“, — sakė R. Černiauskas, kuris jau keletą metų puoselėja idėją, kaip galima būtų knygininkę su savo antikvariatu kitaip “įrašyti“ į bulvarą.
Knygos — ne alkoholis
Didždvario gimnazijos direktorius Vaidas Bacys neslėpė, kad jį taip pat nustebino staigus valdininkų sprendimas uždrausti „neestetišką prekybą knygomis.“ Direktoriaus nuomone, knygos — ne alkoholis, o “ne“ pasakyti — lengviausia. “Jeigu jau taip blogai, lieptų nusipirkti du naujus stalus ir skėtį, ir problema būtų išspręsta“, — “Šiaulių kraštui“ sakė gimnazijos direktorius.
BAUSMĖ: Danutė Pašviestienė aštuoniolikti metai kiekvieną dieną bulvare prekiauja senomis knygomis, bet kitą savaitę jos epopėja baigiasi dėl neestetiškos prekybos vietos.
POREIKIS: Senomis knygomis bulvare domisi ir perka profesoriai ir kaimo močiutės.
NUOMONĖ: Šiaulių rajono gyventoja Aldona iš Bridų dažnai „už litą“ nusiperka senų knygų. Jos nuomone, bus blogai, jei prekiautoją išgrūs į kokį užkampį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Citata: „Sausio 28-ąją turėsiu išsikraustyti. Sakė, kad aš labai išsiplėtusi ir negražiai atrodau.
