Naujausios
Briuselis kėsinasi į lietuvišką vandenį
Europos Komisija rengia direktyvą, pagal kurią vandens tiekimas pereitų į privačias rankas. Neabejojama, kad brangtų ir geriamasis vanduo, ir jo tiekimo paslauga. Modernizuota Šiaulių savivaldybės įmonė „Šiaulių vandenys“ būtų pelningas kąsnis užsienio bendrovėms. Nerimaujama, kad bus apmokestintas ir kaimo šulinių vanduo.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Pasipriešinimo akcija – tarptautinė
Europos Sąjungos šalyse vyksta tarptautinė akcija „Vanduo yra žmogaus teisė“. Pagrindinis jos organizatorius yra Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacija, skatinanti piliečius pasisakyti prieš vandens tiekimo monopolijų privatizavimą.
Organizatoriai platina pareiškimus: „Briuselyje jau rengiami teisės aktai, atversiantys kelią įmonėms privatizuoti geriamąjį vandenį, kuris visuomet buvo ir turėtų išlikti visuomenine gėrybe, bet netapti preke...
Praktika rodo, kad geriamojo vandens, kaip ir bet kurios visuomeninės gėrybės, privatizavimas atneša tik liūdnus padarinius: vandens kokybė net pablogėja – tuomet privatūs vandens tiekėjai ima naudoti chemikalus, pavyzdžiui, chlorą, kad vanduo atitiktų bent minimalius higienos reikalavimus. Vis dėlto, net ir pablogėjus vandens kokybei bei prieinamumui, vandens tiekimo paslaugos pabrangsta, nes privačios įmonės siekia didinti savo pelną“.
Akcija tęsis iki rugsėjo 1 dienos. Jos metu siekiama surinkti per 1 milijoną Europos piliečių parašų, kurie kartu su peticija prieš vandens tiekimo privatizavimą bus įteikta Europos Komisijai.
Kainos šoktų
Bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius įsitikinęs: „Kainos po privatizacijos šoktų į viršų.“
J. Matkevičiaus teigimu, vanduo, kaip ir šiukšlės, ir karstų gamyba – „amžinas biznis": „Nesvarbu, ar šalies valdžioje raudona, žalia ar mėlyna partija. Vandens žmonėms visada reikės“.
UAB „Šiaulių vandenys“ – pelno siekianti įmonė. Bet pelną investuoja į įmonę. „Investicijos į vandens kokybę, nuotėkas labai brangios, bet įmonė moderni. Šį ketvirtį turime ne pelną, o kiaurą minusą“, – sakė J. Matkevičius.
„Minusas“ atsirado dėl to, kad pradėjo veikti dumblo apdirbimo įrenginiai, kuriems naudojamos gamtinės dujos dumblui džiovinti, chemikalai. „Dėl to per metus patirsime papildomų sąnaudų apie 2 milijonus litų“, – skaičiavo generalinis direktorius.
Imtų pelną
Pasak J. Matkevičiaus, privatininkas pasiimtų modernizuotą Šiaulių įmonę ir galėtų krautis sau pelną.
Socialiai remtiniems asmenims taikomos lengvatos už vandenį, kompensacijas jiems dengia savivaldybė. „Be abejo, privatininkas pasinaudotų ir garantuotomis savivaldybės lėšomis, skirtomis kompensacijoms“, – sakė J. Matkevičius.
Jo teigimu, Taline vandens tiekimo įmonė jau privatizuota. „Skaičiuokite, kad privatininkui į kišenę nueina dividendai ir visas pelnas – filantropų nėra šiame versle“, – lygino J. Matkevičius.
Šiuo metu „Šiaulių vandenys“ bankams turi apie 12 milijonų litų skolų.
„Kol kas ramina tai, kad Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos pozicija prieš privatizavimą yra kategoriška. Antra vertus, tokios įmonės – didelis kapitalas ir jas nupirkti ne bet kas iš Lietuvos galėtų, nors... turėjome pavyzdžių, kai pirko elektros skirstomuosius tinklus“, – prisiminė J. Matkevičius.
Gyventojų šulinių neliestų?
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius teigė, kad asociacijai Europos Komisijos ketinimai nėra visiškai aiškūs.
„Jeigu tokia direktyva būtų Briuselio patvirtinta, kalba eitų tik apie vandentvarkos įmones, bet ne apie šulinių apmokestinimą“, – sakė B. Miežutavičius.
Jau yra privatizuotų įmonių
„Įvairiose Europos šalyse yra ir privatizuotų, ir išnuomotų vandens tiekimo įmonių, tačiau dauguma – savivaldybėms priklausančios įmonės“, – sakė B. Miežutavičius.
Pasak jo, Didžiojoje Britanijoje, dar vadovaujant Margaret Tečer vyriausybei, visi vandentiekiai buvo privatizuoti. Dalis privačių vandens tiekėjų yra Prancūzijoje. Paryžiaus vandens teikimą valdė dvi privačios kompanijos, bet pernai baigėsi sutartys ir Paryžiaus municipalitetas siekia susigrąžinti vandens tiekimo paslaugą.
„Vandens verslas – paslauga, kuri turi būti prieinama visiems už įperkamą kainą. Iš šitos visuotinai reikalingos ir gyvybiškai svarbios paslaugos negalima daryti biznio, tai jau būtų amoralu. Gryna komercija šioje srityje yra nepriimtina. Tokios pozicijos laikosi visos Skandinavijos šalys, Baltijos šalys, išskyrus Taliną. Todėl į Briuselio ruošiamą direktyvą ir norą perimti įmones žiūrime labai neigiamai“, – sako B. Miežutavičius.
Nemato reikalo privatizuoti
Jo nuomone, Lietuvoje nėra jokio reikalo privatizuoti vandens tiekimo įmones: jos turi patirties, didžiosios įmonės yra modernizuotos ir tiekia geros kokybės vandenį.
„Nemodernizuotų įmonių yra tik keliose kaimo tipo gyvenvietėse ir jas eksploatuoja ne vandens tiekimo įmonės, o pajininkai“, – sakė B. Miežutavičius.
„Lietuvoje siekta privatizuoti vandentvarkos įmones atgavus nepriklausomybę nuo 1992 iki 1997 metų, kai buvo visuotinė ūkio suirutė, kai nebuvo tvarkos. Tada į Lietuvą ir Baltijos šalis ėjo prancūziško privataus kapitalo kompanijos, bet jiems pavyko tik Taline“, – prisimena B. Miežutavičius.
Verslas ar politika?
„Vandens tiekimas, ypač Lietuvoje, kur vandens kokybė yra labai gera, tai patrauklus ir visada atsiperkantis geras verslas. Tik ar tai naudinga bus gyventojams?“, – klausė B. Miežutavičius.
Lietuvoje esama per 60 vandens tiekėjų įmonių. Vanduo atitinka visus geriamojo vandens reikalavimus, kai kuo Lietuva pagal vandens kokybę, kontrolę, nuotėkų tvarkymą lenkia kitas Vakarų Europos šalis. Kainas kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
„Privatus verslas Europoje ieško garantuotų investicijų. Vandentvarkos ūkis – garantuota investicija“, – mano B. Miežutavičius.
Monopolis – ne privatininkui
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas stebisi, kodėl Europos Komisija sugalvojo privatizuoti vandens tiekimo įmones.
„Plonybių, ar čia Europos lobistai daro, nežinau, bet manau, kad Lietuvoje šio ūkio privatizavimas labai sunkiai eis, ypač Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Reikės kelti klausimą, kad Lietuva nepasiruošusi atiduoti visą vandens ūkį privačiam kapitalui. Vandens monopolis turi būti savivaldybės ar valstybės, bet jokiu būdu ne privataus kapitalo“, – tvirtino A. Salamakinas.
EPA-ELTA nuotr.
AKCIJA: Europos profsąjungų pilietinės akcijos rengėjai ragina lietuvius pasisakyti prieš Europos Komisijos planus įteisinti galimybę privatizuoti geriamojo vandens tiekimą. Europos Sąjungoje siekiama kuo daugiau viešųjų paslaugų privatizuoti: vandens tiekimą, geležinkelio, viešąjį transportą. Ką premjeras Algirdas Butkevičius atsakys Europos Komisijos pirmininkui Žozė Manueliui Barozui?
Giedriaus BARANAUSKO, Jono TAMULIO nuotr.
PELNAS: „Šiaulių vandenų“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius įsitikinęs, kad privatizavus modernizuotą vandens ūkį, privatininkas siektų tik pelno.
PRIVATIZACIJA: Europos Komisija nusitaikė privatizuoti ir Lietuvos vandens tiekėjus.
INVESTICIJOS: Praėjusį rudenį „Šiaulių vandenys“ atidarė naujus dumblo valymo įrengimus Aukštrakiuose. Ir tai ne vienintelė investicija, kuri masina privatininkus.
Piotro ROMANČIKO (ELTA) nuotr.
REIKALAS: Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius tikina, kad nėra jokio reikalo privatizuoti vandens tiekimo įmones.
Martyno AMBRAZO (ELTA) nuotr.
MONOPOLIJA: Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas įsitikinęs, kad vandens monopolija turi būti savivaldybės ar valstybės rankose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis
Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai (...)
