Naujausios
Brangs 6 centais
Nuo sausio 1 dienos „Busturo“ taip vadinamo vienkartinio elektroninio bilietėlio kaina ūgtelės 6 centais – nuo 54 centų iki 60. Atsisakoma mokamo persėdimo į kitus autobusus per 30 minučių, kuris iki šio kainuodavo 16 centų. Jei per pusvalandį keleivis tęs kelionę į kitu miesto autobusu, jam tai papildomai nebekainuos. Nuolatinių bilietų kainos nesikeis.
Svarstant šį klausimą buvo aiškinama, kad du trečdaliai iš maždaug 235 tūkstančių – 290 tūkstančių eurų papildomų lėšų, gautų pabranginus keliones miesto autobusais, esą bus skirti vairuotojų atlyginimams kelti, o vienas trečdalis – naujiems autobusams įsigyti. Dėl COVID-19 pandemijos sumažėjus keleivių srautui „Busturas“ patiria didelius nuotolius, kurie turės būti padengti iš miesto biudžeto. Dėl to valdžia nusprendė gelbėti „Busturą“ tos pačios pandemijos kamuojamų gyventojų sąskaita.
Klausimą pristačiusi Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė negalėjo pasakyti, kiek padidinus kelionės kainą papildomai reikės pinigų kompensuoti lengvatinius keleivių pervežimus, tačiau patvirtino, kad kuo didesnė bilietėlio kaina, tuo didesnė dalis įmonei mokama iš biudžeto.
„Prielipa“, kurios neįveikė A.Visockas
Politikams parūpo, kaip „Busturas“ tvarkosi su nuostolingais tarpmiestiniais pervežimais. Įmonės generalinis direktorius Vaidas Seirackas paaiškino, kad bendrovės valdybai pateikta informacija ir ieškoma sprendimų.
Anot vadovo, sustabdyti visi nuostolingi maršrutai. Įmonės autobusai kursuoja gal dviem maršrutais, kurie padengia savikainą. Visi miesto ir tarpmiestinių pervežimų kaštai atskiriami jau kelerius metus.
„Busturas“ yra prisipirkęs brangių turistinių autobusų. V. Seirackas aiškino, kad pirmojo karantino metu tarpmiestiniai pervežimai buvo sustoję visiškai, tačiau vasarą atsigavo. Pastaruoju metu šiai veiklai ir vėl tapus nuostolinga, įmonė bando pardavinėti minėtus autobusus.
Meras Artūras Visockas Tarybos posėdžio metu pareiškė, kad tarpmiestinių pervežimų „Busturas“ neturėtų iš viso vykdyti, nes tai yra „prielipa ir jai buvo perkami geri brangūs autobusai“. „Seniai reikėjo atskirti ir parduoti, bet jis buvo stiprinamas dėl etatų“. Antrą kadenciją Šiauliams vadovaujantis meras tikino, kad dar 2015 metais bandė išspręsti šį klausimą, tačiau nepavyko, nes sprendimai buvo kolegialūs.
Opozicijos atstovai nenorėjo sutikti su tokia pozicija ir priminė A. Visockui, kad jis vadovauja miestui nuo 2015 metų.
„Jūsų sprendimas buvo pirkti tuos brangius autobusus ir paleisti į visiškai neapkrautus maršutus, kurį visi kritikavom. Ir net dalis valdančiųjų tuomet nesuprato, kodėl reikia taip elgtis. Visi šie sprendimai suveda į tai, kad neekonomiškai ir netvariai yra valdomas „Busturas“. Todėl šiandien turime tokią situaciją“, – sakė Marijus Velička.
Neūkiškumas ar pandemija?
Martynas Šiurkus aiškino, kad neūkiškumas ir blogas valdymas privedė prie to, kad įmonė neturi iš ko mokėti vairuotojams normalių atlyginimų, o Savivaldybė jau ir dabar dengia apie 70-80 procentų visų „Busturo“ patiriamų miesto keleivių vežimo kaštų.
Denis Michalenko pastebėjo, kad keliant kainą manipuliuojama mažais vairuotojų atlyginimais, tačiau nėra pateikiama informacija apie tai, koks įmonėje yra mokamas darbo užmokestis vairuotojams, nėra jo palyginamo su kitų miestų įmonių vairuotojų atlyginimais.
Kadangi „Busturo“ direktorius žadėjo, kad vairuotojų atlyginimai didės 5 procentais, politikai kvietė įmonės darbuotojus stebėti, ar tikrai taip įvyks.
Valdančiųjų atstovas Gediminas Beržinis Beržinskas kainos kėlimą motyvavo taip : „Tie pinigai įkris į bendrą taupyklę ir juos paskirstysim taip, kaip reikia. Nemanau, kad jie pamaišys mums šiuo sunkiu metu“.
Tarybos nariai akcentavo, kad „Busturas“ nesudaro saugių sąlygų keleiviams šiuo karantino laikotarpiu.
Už kainos kėlimą balsavo 18 Tarybos narių, 3 buvo prieš, 7 susilaikė.
