Naujausios
Nesėkmingas konkursas
Pagal 15 metų galiojančią Šiaulių arenos koncesijos sutartį Šiaulių savivaldybė „Pramogų salai“ atidavė valdyti areną ir už tai jai dar primoka. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas apmaudą dėl šios sutarties liejo pusantros kadencijos, ją vadindamas blogiausia Savivaldybės pasirašyta sutartimi.
Savivaldybė įmonei turėjo mokėti maždaug 215 tūkstančių eurų koncesijos mokestį per metus. Prieš kelerius metus po derybų su koncesininku sutartį pavyko šiek tiek koreguoti ir koncesijos mokestį sumažinti. Tuo metu Savivaldybės vadovai aiškino, kad sutartyje nenumatyta galimybė ją pratęsti be konkurso, tačiau Savivaldybė ketvirtadienį būtent taip ir padarė. Į tai atkreipė dėmesį Tarybos narys Edvardas Žakaris, prašydamas išsiaiškinti, ar nebus teisinių pasekmių, nors tai ir nebūtų naujiena.
Savivaldybės administracija, žinodama, kada baigiasi koncesijos sutartis, šių metų pradžioje paskelbė naują koncesininko atrankos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso valdymo modelio įgyvendinimas“, trumpiau tariant Šiaulių arenos, konkursą. Buvo gautos keturios potencialių dalyvių paraiškos, tačiau komisija tris paraiškas atmetė, kaip neatitinkančias konkurso sąlygų, palikdama vieną dalyvį – įmonę, siejamą su verslininku Gediminu Žiemeliu.
Viena iš pašalintų dalyvių UAB „Sarlita“ kreipėsi į teismą. Teismas konkurso organizavimą sustabdė ir vėliau nusprendė, kad konkurso komisija buvo neteisi. Savivaldybės administracija su tuo nesutiko, kreipėsi į Apeliacinį teismą, bet ir jį pralaimėjo. Šie teisniai viražai Savivaldybei kainavo beveik 20 tūkstančių eurų ir beveik pusmetį prarasto laiko.
Spalio mėnesį Savivaldybei teko sugrąžinti UAB „Sarlita“ į konkursą ir pripažinti, kad ji atitinka jame keliamas sąlygas. Tačiau greitai tapo aišku, kad konkurse dalyvaujant dviems dalyviams iki gruodžio 13 dienos konkurso procedūras įvykdyti nebeužteks laiko. Dabar konkurso dalyviams duotas terminas pateikti išsamius konkursinius pasiūlymus iki gruodžio 14 dienos.
Savivaldybės administracija, nesėkmingai organizuodama koncesijos konkursą, patyrė nuostolių ne tik dėl pralaimėtų teismų. Nors 2018 metais pavyko sumažinti koncesijos mokesti nuo 215 tūkstančių eurų iki 160 tūkstančių, tačiau 2022 metais šis mokestis jau sieks 195 tūkstančius, o 2023 metais jis jau planuojamas per 200 tūkstančių. Mokestis kartą per metus yra koreguojamas pritaikius vidutinį metinį vartotojų kainų indeksą. Pratęsus sutartį pusmečiui, koncesijos mokestis bus koreguojamas jau kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu pagal naujojo konkurso sąlygas koncesininkas ne tik negaus koncesijos mokesčio iš Savivaldybės, bet dar gali mokėti jį pats.
Konkurso nugalėtojas areną valdys ne 15 metų, kaip „Pramogų sala“, o tik 5. Keistai skaičiuojamas ir 15 metų terminas „Pramogų salai“, nes arena atidaryta 2007 metų liepos 25 dieną.
Kas prisiims atsakomybę už nuostolius?
Savivaldybės administracija sprendimo projektą dėl koncesijos sutarties pratęsimo su VšĮ „Pramogų sala“ teikė dar lapkričio mėnesį, tačiau prieš Tarybos posėdį jį atsiėmė.
Šį kartą nebebuvo, kur trauktis, nes pagal galiojančią sutartį gruodžio 12 diena turi būti paskutinė dabartinio koncesininko darbo diena arenoje.
Tarybos posėdžio metu politikai kalbėjo, kad jie pastatyti prieš faktą, nes nepatvirtinus pratęsimo jau prieš naujametines šventes nebegalėtų vykti renginiai.
Tarybos narys Edvardas Žakaris posėdžio metu klausė, kiek dėl konkurso komisijos nekompetencijos (arba kompetencijos) Savivaldybė patyrė nuostolių. Ar jie tiesiog bus nurašyti, ar kas nors prisiims atsakomybę? Ar komisijos darbas kaip nors įvertintas, ar tiesiog sutartis bus pratęsta, nekreipiant dėmesio į nuostolius?
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis ėmė tikinti, kad nei mažiausiai neabejoja paties sudaryta konkurso komisija, kuriai pas ir vadovavo. Administracijos vadovas kaip mat rado kaltininką. Tai, anot jo, Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri komisijai su ja konsultuojantis pateikė vienokias rekomendacijas, o teismuose jau pristatė kitokią ekspertinę nuomonę.
Tokiu atveju E. Žakaris pasiūlė dėl patiriamų nuostolių kreiptis į šiuos ekspertus.
Tarybos narys Jonas Bartkus sprendimą pratęsti sutartį pavadino keistu.
„Pirmiausiai dėlto, kad sprendimą priimame likus mažiau nei dvi savaitėms iki sutarties pabaigos. Visiškai būtų neaišku, kaip toks objektas, kaip Šiaulių arena“, kuris miestui svarbus, galėtų likti be koncesininko arba struktūros, kuris šį objektą galėtų eksploatuoti. Mes įsprausti į rėmus ir negalime kitaip pasielgti“, – sakė politikas, pabrėžęs, kad Savivaldybė praleido progą turėti gerą koncesijos sutartį ir naują koncesininką.
Šiaulių meras Artūras Visockas savo pozicijos dėl koncesijos sutarties pratęsimo ir nesėkmingo bei nuostolių atnešusio konkurso Tarybos posėdyje neišreiškė.
Už sutarties pratęsimą balsavo 25 Tarybos nariai ir 27, du – nebalsavo.
