Biržiškų kelionė prasidėjo Šiaulių krašte

Bir­žiš­kų ke­lio­nė pra­si­dė­jo Šiau­lių kraš­te

Šian­dien Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­ro My­ko­lo Bir­žiš­kos, žmo­nos Bro­nis­la­vos, jo bro­lių Vik­to­ro ir Vac­lo­vo pa­lai­kai am­ži­no­jo poil­sio at­guls Ra­sų ka­pi­nė­se Vil­niu­je. Trys bro­liai pro­fe­so­riai Vik­to­ras, My­ko­las ir Vac­lo­vas Bir­žiš­kos gi­mė Viekš­niuo­se (Ma­žei­kių r.), gim­na­zi­ją bai­gė Šiau­liuo­se. Čia sau­go­mas ir jų at­mi­ni­mas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Iš­pil­dė no­rą

Lėk­tu­vas su sig­na­ta­ro M. Bir­žiš­kos ir jo žmo­nos pa­lai­kais Tarp­tau­ti­nia­me Vil­niaus oro uos­te nu­si­lei­do pir­ma­die­nį, čia su­reng­ta iš­kil­min­ga pa­lai­kų pa­si­ti­ki­mo ce­re­mo­ni­ja.

Per­lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­ja vyks­ta šian­dien. Kar­tu su M. Bir­žiš­ka, jo žmo­na Bro­nis­la­va bus per­lai­do­ti ir bro­liai Vac­lo­vas bei Vik­to­ras. Dvie­jų bro­lių pa­lai­kai par­ga­ben­ti anks­čiau.

Prieš per­lai­do­ji­mą Bir­žiš­kų šei­ma bu­vo pa­šar­vo­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šven­tų Jo­nų baž­ny­čio­je.

Ar­ti­mų­jų pa­gei­da­vi­mu, per­lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­ja Ra­sų ka­pi­nė­se vyks da­ly­vau­jant tik šei­mos na­riams ir ar­ti­miau­siems bi­čiu­liams. Kal­bą sa­kys bu­vęs Sei­mo va­do­vas, so­cial­de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas Čes­lo­vas Jur­šė­nas. 1918 me­tų Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­ras M. Bir­žiš­ka bus pa­lai­do­tas ša­lia sa­vo bend­ra­žy­gio, pa­triar­cho Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus.

„Aš ne tik ti­kiu, kad grį­šiu į lais­vą Lie­tu­vą, bet ir ži­nau, kad grį­šiu. Gy­vas ar mi­ręs, bet vis tiek grį­šiu“, – šiuos M. Bir­žiš­kos žo­džius oro uos­te per­skai­tė se­ne­lius su­ti­kęs Bir­žiš­kų anū­kas Vy­tas Ba­raus­kas.

Pas­ku­ti­nė va­lia bus iš­pil­dy­ta po 56 me­tų.

Bro­lių Bir­žiš­kų biog­ra­fi­jos – įspū­din­gos.

My­ko­las Bir­žiš­ka (1882–1962) – sig­na­ta­ras, Lie­tu­vos is­to­ri­kas, Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tų pro­fe­so­rius bei rek­to­rius, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos va­do­vas, mo­nog­ra­fi­jų ir va­do­vė­lių au­to­rius. Jo žmo­na B. Bir­žiš­kie­nė-Šė­my­tė (1879–1955) bu­vo lie­tu­vių ir JAV lie­tu­vių vi­suo­me­nės, kul­tū­ros, po­li­ti­nė vei­kė­ja.

Vac­lo­vas Bir­žiš­ka – kul­tū­ros is­to­ri­kas, bib­liog­ra­fas, bib­lio­te­kų stei­gė­jas, Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tų pro­fe­so­rius, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos aka­de­mi­kas, „Lie­tu­viš­ko­sios en­cik­lo­pe­di­jos“ ren­gė­jas, įvai­rių lei­di­nių au­to­rius.

Vik­to­ras Bir­žiš­ka – in­ži­nie­rius ma­te­ma­ti­kas, Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tų pro­fe­so­rius, įvai­rių lei­di­nių ir va­do­vė­lių au­to­rius.

Lan­kė­si Viekš­niuo­se

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis sek­ma­die­nį da­ly­va­vo Viekš­niuo­se au­ko­to­se šv. Mi­šio­se už Bir­žiš­kas.

Į Viekš­nius bu­vo su­va­žia­vę Bir­žiš­kų pa­li­kuo­nys: B. ir M. Bir­žiš­kų duk­ters Onos Bir­žiš­kai­tės-Ba­raus­kie­nės sū­nus Vy­tau­tas su duk­ra Ona, duk­tė Ven­ta Ba­raus­kai­tė-Leon ir duk­tė Da­nu­tė Ba­raus­kai­tė-Ma­žei­ka su sū­nu­mi Kon­ra­du Ma­žei­ka.

Su­si­ti­ki­me R. Bud­rai­tis bend­ra­vo ir su bu­vu­siu Lie­tu­vos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru Jo­nu Bir­žiš­kiu – My­ko­lo Bir­žiš­kos pusb­ro­lio Sta­nis­lo­vo Bir­žiš­kio sū­nu­mi.

Po šv. Mi­šių su­si­ti­ki­mo da­ly­viai lan­kė Bir­žiš­kų tė­vų so­dy­bą, esan­čią cent­re, prie baž­ny­čios. Bir­žiš­kų šei­mai skir­ta eks­po­zi­ci­ja čia bu­vo įkur­ta 2008 me­tais at­sta­ty­ta­me gy­ve­na­ma­ja­me šei­mos na­me.

Mu­zie­ju­je sau­go­mi ir au­ten­tiš­ki eks­po­na­tai: tė­vo An­ta­no Bir­žiš­kos as­me­ni­nis dar­bo sta­las su krės­lu.

Tė­vai gy­dy­to­jas, že­mai­čių ba­jo­ras A. Bir­žiš­ka ir mu­zi­kos mo­ky­to­ja Elž­bie­ta Bir­žiš­kie­nė-Ro­dze­vi­čiū­tė Viekš­niuo­se ap­si­gy­ve­no 1881 me­tais. Po me­tų gi­mė sū­nus My­ko­las, 1884 me­tais – Vac­lo­vas, 1886 – Vik­to­ras. Bir­žiš­kos na­muo­se kal­bė­jo len­kiš­kai.

E. ir A. Bir­žiš­kos pa­lai­do­ti se­no­sio­se Viekš­nių ka­pi­nė­se. Viekš­nių cent­ri­nė­je aikš­tė­je 1995 me­tais bu­vo ati­deng­tas pa­mink­las Bir­žiš­kų šei­mai.

Viekš­niuo­se iš­li­kę ir ki­ti ob­jek­tai, su­si­ję su gar­sios šei­mos gy­ve­ni­mu: Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jos baž­ny­čia, ku­rio­je bu­vo pa­krikš­ty­ti trys bro­liai, Dr. An­ta­no Bir­žiš­kos var­do Svei­ka­tos na­mai – gy­dy­mo įstai­ga, pa­sta­ty­ta My­ko­lo Bir­žiš­kos ini­cia­ty­va ir lė­šo­mis tė­vo at­mi­ni­mui įam­žin­ti, Viekš­nių vais­ti­nin­kų Alek­sand­ra­vi­čių na­mai (se­no­ji Viekš­nių vais­ti­nė-mu­zie­jus), ku­riuo­se Bir­žiš­kos nuo­lat lan­ky­da­vo­si.

Gim­na­zi­jo­je mo­kė­si dvi kar­tos

Bir­žiš­kų šei­mos at­mi­ni­mą sau­go ir Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos is­to­ri­jos Jo­no Kri­vic­ko mu­zie­jus.

„Trys bro­liai Bir­žiš­kos įsi­lie­ja į mū­sų gar­sių­jų gim­na­zis­tų gre­tas, jie ta­po Lie­tu­vos pa­trio­tais ir kū­rė­jais“, – sa­ko R. Bud­rai­tis.

2009 me­tais mu­zie­jus iš­lei­do in­for­ma­ci­nį lei­di­nį „Bir­žiš­kos: trys bro­liai – vie­nas gy­ve­ni­mas“.

M. Bir­žiš­kos gy­ve­ni­mas ir veik­la at­spin­dė­ti ir gim­na­zi­jos lei­di­niuo­se, pa­ro­do­se, skir­to­se ke­tu­riems Va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­ta­rams – gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niams.

Bro­liai Bir­žiš­kos bu­vo ant­ra šei­mos kar­ta, ku­ri mo­kė­si gim­na­zi­jo­je Šiau­liuo­se. Jų tė­vas šią moks­lo įstai­gą bai­gė 1875 me­tais. Į tą pa­čią gim­na­zi­ją 1895 me­tais at­vy­ko ir trys sū­nūs. My­ko­las pra­dė­jo mo­ky­tis tre­čio­je kla­sė­je, Vac­lo­vas – pir­mo­je, Vik­to­ras – prie­kla­sy­je.

Še­še­rius me­tus trys bro­liai, jų mo­ti­na ir auk­lė gy­ve­no dak­ta­ro Ju­li­jo­no Šal­kaus­kio na­muo­se, Ma­la­ja Tiu­rem­na­ja gat­vė­je Šiau­liuo­se.

M. Bir­žiš­ka gim­na­zi­ją Šiau­liuo­se bai­gė 1901 me­tais, Vac­lo­vas Bir­žiš­ka – 1903 me­tais, Vik­to­ras Bir­žiš­ka – 1904 me­tais.

M. Bir­žiš­kai du kar­tus grė­sė bū­ti pa­ša­lin­tam iš gim­na­zi­jos. Pir­mą kar­tą – kai da­ly­va­vo pro­tes­te prieš sta­čia­ti­kių pa­mal­das – už tai jam bu­vo su­ma­žin­tas el­ge­sio pa­žy­mys. Ant­rą kar­tą pa­vo­jus ki­lo dėl maiš­ta­vu­sių Pet­ra­pi­lio uni­ver­si­te­to stu­den­tų pa­rė­mi­mo.

Vi­si trys bro­liai mo­kė­si pui­kiai. Vik­to­ras gim­na­zi­ją bai­gė auk­so me­da­liu.

Apie moks­lo me­tus Šiau­liuo­se M. Bir­žiš­ka pa­sa­ko­ja 1938 me­tais Kau­ne iš­leis­to­je kny­go­je „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se“.

„Ši kny­ga yra kaip is­to­ri­jos va­do­vė­lis – ne tik apie Bir­žiš­kų gy­ve­ni­mą, bet ir Šiau­lių gim­na­zi­ją, pa­čius Šiau­lius“, – sa­ko gim­na­zi­jos mu­zie­jaus va­do­vė Ri­ta Mar­ge­vi­čie­nė.

Pri­si­mi­ni­muo­se M. Bir­žiš­ka ra­šo, kad tvar­ka gim­na­zi­jo­je bu­vo la­bai griež­ta: „Lai­ku kel­tis, su­si­tvar­ky­ti, ne­pa­vė­luo­ti į pa­mo­kas.“

Dar vie­nas šiau­lie­tiš­kas epi­zo­das – ant Sal­du­vės kal­no M. Bir­žiš­ka su Ma­ri­jo­nu Svie­chaus­kiu da­vė prie­sai­ką ko­vo­ti prieš ca­riz­mą ir už iš­si­va­da­vi­mą. Ma­ri­jo­nas – už Len­ki­jos ir Lie­tu­vos, My­ko­las – už Lie­tu­vos.

R. Mar­ge­vi­čie­nė at­ver­čia 1926 me­tų fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mą, pa­reng­tą gim­na­zi­jos 75-me­čio pro­ga, ir tarp sve­čių pa­ro­do M. Bir­žiš­ką. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo vi­si ke­tu­ri sig­na­ta­rai.

R. Mar­ge­vi­čie­nė džiau­gia­si dė­kin­gu su­ta­pi­mu: pa­va­sa­rį gim­na­zi­jo­je vy­ko 1958 me­tų (107 lai­dos) su­si­ti­ki­mas po 60 me­tų. Vie­na mo­te­ris pri­si­sta­tė, jog yra Bir­žiš­kų gi­mi­nai­tė – Prau­ri­ma Ri­ma­vi­čiū­tė-Bir­žiš­kie­nė. Jų šei­mo­je iš­li­ko Bir­žiš­kų pa­var­dė.

R. Bud­rai­tis sa­ko, kad iš­pil­dy­ti pa­sku­ti­nį M. Bir­žiš­kos no­rą bu­vo svar­bu: „Daž­nai ci­tuo­ja­mi žo­džiai, kad jis gy­vas ar mi­ręs no­ri grįž­ti į lais­vą Lie­tu­vą. Ma­nau, kad bet ku­rios vals­ty­bės di­džia­vy­riai tu­rė­tų il­sė­tis sa­vo ša­ly­je, sa­vo kraš­te, nors gy­ve­ni­mas vi­saip pa­si­su­ka. Gra­žus ir sim­bo­li­nis ak­tas. Tai šven­tė – la­bai gra­žus su­grį­ži­mas.“

Lie­tu­viš­ka ta­pa­ty­bė

Prieš de­šimt­me­tį šiau­lie­čių kū­ry­bi­nė ko­man­da – au­to­rė ir re­ži­sie­rė, žur­na­lis­tė Dai­va Grik­šie­nė, kon­sul­tan­tas is­to­ri­kas dr. Dan­gi­ras Ma­čiu­lis, ope­ra­to­rius To­mas And­ri­jaus­kas – su­kū­rė do­ku­men­ti­nių fil­mų cik­lą „Trys bro­liai iš Viekš­nių“. Fil­me Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rius Vla­das Ba­ra­naus­kas pra­bi­lo kny­gos „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se“ žo­džiais.

„Ši šei­ma yra iš­skir­ti­nis at­ve­jis ir kul­tū­ros is­to­ri­jo­je, ir Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Šei­mo­je at­si­spin­di vis­kas. Ir ap­si­spren­di­mas dėl lie­tu­viš­kos ta­pa­ty­bės, nes šei­mo­je vai­kai bu­vo ug­do­mi, auk­lė­ja­mi kaip len­kų tau­ty­bės žmo­nės. Ir po­li­ti­nė veik­la – sig­na­ta­ras M. Bir­žiš­ka la­bai nuo­sek­liai lai­kė­si sa­va­ran­kiš­kos, ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mo li­ni­jos. Ki­tas da­ly­kas – bro­lių moks­li­nė kul­tū­ri­nė veik­la. Ki­tos tri­jų bro­lių pro­fe­so­rių šei­mos ne­tu­ri­me“, – sa­ko Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to vy­res­ny­sis moks­lo dar­buo­to­jas D. Ma­čiu­lis.

Pa­sak is­to­ri­ko, moks­lai Šiau­lių gim­na­zi­jo­je bu­vo ir bro­lių ta­pa­ty­bės klau­si­mo, bran­dos, ap­si­spren­di­mo me­tas.

„Bro­liai gims­ta be­veik kar­tu su lie­tu­vių tau­ti­niu ju­dė­ji­mu. Apie jį su­ži­no jau bū­da­mi gim­na­zi­jo­je, kai iš­ky­la ir ta­pa­ty­bės klau­si­mas, ir do­mė­ji­ma­sis po­li­ti­niu, vi­suo­me­ni­niu gy­ve­ni­mu“, – sa­ko is­to­ri­kas.

D. Ma­čiu­lis pri­me­na M. Bir­žiš­kos pri­si­mi­ni­mų epi­zo­dą. Kai se­ne­lis, tė­vo tė­vas, jo pa­klau­sia, ar mo­ka lie­tu­viš­kai, My­ko­las pa­me­luo­ja, kad mo­ka – po­kal­bis vy­ko len­kiš­kai. My­ko­las pri­si­mi­ni­muo­se ra­šo su­si­gė­dęs. O se­ne­lis dar pri­sa­kė: ge­rai, kad mo­ki, ne­pa­miršk tos kal­bos.

Ėji­mas į lie­tu­viš­ką pa­sau­lį bu­vo pa­laips­nis. 1897 me­tais Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je vy­ko vi­suo­ti­nis gy­ven­to­jų su­ra­šy­mas, as­me­nys tu­rė­jo įvar­dy­ti sa­vo ta­pa­ty­bę. Tė­vas ir du bro­liai už­si­ra­šė esą že­mai­čiai, o My­ko­las – len­kas. Įti­ki­no ma­mos ar­gu­men­tas: jei neį­si­ra­šys len­ku, bus įra­šy­tas ru­su.

Ga­lu­ti­nis ap­si­spren­di­mas atei­na kar­tu su nau­juo­ju, XX-uo­ju, am­žiu­mi.

„1900 me­tais svy­ra­vi­mas pa­kryps­ta lie­tu­viš­kos ta­pa­ty­bės nau­dai, tai le­mia ei­lė fak­to­rių. Ži­no­ji­mas, kad per tė­vą pri­klau­so is­to­ri­nei Že­mai­ti­jos ba­jo­rų gi­mi­nei, ži­nios apie tau­ti­nį ju­dė­ji­mą. Vie­nu iš ved­lių į lie­tu­viš­ką pa­sau­lį tam­pa My­ko­lo kla­sės drau­gas Po­vi­las Urb­šys (Juo­zo Urb­šio, tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos už­sie­nio mi­nist­ro, dė­dė), ne­tgi pra­šo jo mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos“, – sa­ko D. Ma­čiu­lis.

Pa­sak is­to­ri­ko, Bir­žiš­kų grį­ži­mas į Lie­tu­vą yra sim­bo­liš­kas ir reikš­min­gas.

„My­ko­lo at­ve­ju, grį­ži­mas į Vil­nių sim­bo­liš­kas ir to­dėl, kad jis bu­vo vie­nas iš tų tar­pu­ka­rio žmo­nių, ku­ris ne­gai­lė­jo pa­stan­gų, kad Vil­nius grįž­tų Lie­tu­vai. Kad lie­tu­vių vi­suo­me­nei bū­tų įdieg­ta idė­ja, kad bū­tent Vil­nius yra vie­na­ti­nė Lie­tu­vos sos­ti­nė ir jo­kios lai­ki­nos sos­ti­nės ne­ga­li to pa­keis­ti“, – sa­ko D. Ma­čiu­lis.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr. ir repr.

Ant Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos lei­di­nio vir­še­lio – trys bro­liai Bir­žiš­kos. Iš kai­rės – Vik­to­ras, My­ko­las ir Vac­lo­vas.

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus Ri­mo Bud­rai­čio ran­ko­se – gim­na­zi­jos 75-me­čio pro­ga iš­leis­tas al­bu­mas. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo ir ke­tu­ri Vasario16-osios Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, tarp jų – My­ko­las Bir­žiš­ka. Ša­lia – gim­na­zi­jos mu­zie­jaus va­do­vė Ri­ta Mar­ge­vi­čie­nė.

Šiau­lių vals­ty­bi­nės gim­na­zi­jos 75-asis ju­bi­lie­jus. Pir­mo­je ei­lė­je kai­rė­je – My­ko­las Bir­žiš­ka.

1938 me­tais My­ko­las Bir­žiš­ka iš­lei­do pri­si­mi­ni­mų kny­gą „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se“.

Vytauto RUŠKIO nuo­tr.

Pa­mink­las Bir­žiš­koms Viekš­nių cent­re.

Ri­mo BUD­RAI­ČIO nuo­tr.

Bir­žiš­kų na­mas Viekš­niuo­se, ja­me vei­kia gar­sia­jai šei­mai skir­ta eks­po­zi­ci­ja.

Tė­vo An­ta­no Bir­žiš­kos dar­bo sta­las ir krės­las.

My­ko­lo ir Bro­nis­la­vos Bir­žiš­kų anū­kai – (iš kai­rės) Da­nu­tė, Vy­tas ir Ven­ta.

Prie Bir­žiš­kų na­mo įsiam­ži­no su­si­ti­ki­mo Viekš­niuo­se da­ly­viai.