Naujausios
Bendrasis planas atsiliko nuo realybės
Kai buvo rengiamas Šiaulių bendrasis planas, patvirtintas prieš ketverius metus, niekas nė nesapnavo, kad miestas taip susitrauks – gyventojų likę vos per 100 tūkstančių. Jie iš mokesčių išlaiko buvusią, kone trečdaliu didesnio miesto infrastruktūrą.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Kyla konfliktų
Šiaulių miesto architektų sąjungos ir Savivaldybės iniciatyva vakar surengta diskusija.
„Rengdami detaliuosius planus susiduriame su konfliktais. Savivaldybė tapo buferiu tarp užsakovų ir visuomenės, kuri yra chroniškai prieš bet kokį pasikeitimą. O verslas turi savo tikslų ir nori maksimalios naudos“, – sakė miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė. Jos nuomone, nors Šiauliai „perspjauna“ Vilnių ir Kauną prekybos centrų gausa, miestas nesiplėtoja taip, kaip turėtų.
„Nėra ryšių tarp miesto ir rajono. Plane vietoj Šiaulių rajono – baltas blynas“, – sakė architektė.
Pripažinta, kad Šiaulių bendrasis planas buvo parengtas skubotai, neįvertinant, kad situacija gali kardinaliai pasikeisti. Esą politinė valia koreguoti bendrąjį planą jau yra, lieka suformuluoti jo koregavimo tikslus ir uždavinius.
Planavo didėjimą
Savivaldybės taryba priėmė sprendimą koreguoti bendrąjį planą, nes jį rengusi UAB „Urbanistika“ prognozavo, kad gyventojų skaičius Šiauliuose augs ir išplėtė miesto plotą daugiau nei 6 procentais.
„Viskas įvyko priešingai“, – pripažino Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras. Mažėjant gyventojų, traukiasi ir jų pajamų mokesčio įplaukos į biudžetą, bet prižiūrėti tenka nepakitusį infrastruktūros tinklą.
„Reikia tankinti miesto užstatymą. Net centrinėje dalyje yra tuščių plotų, o namus puolama statyti toli miesto pakraščiuose, kur nėra nei inžinerinės, nei socialinės infrastruktūros“, – akcentavo V. Vingras.
Esą pakraščių gyventojams iškyla problemų ir dėl to, kad arti nėra mokyklos, vaikų darželio, poliklinikos.
Dar viena didelė problema – nenaudojami pastatai, neapsisprendžiama, ką su jais daryti.
Planas – artimai ateičiai
V. Vingro nuomone, kaip bus koreguojamas bendrasis miesto planas, rūpi ir mokytojams, nes nuo mikrorajonų patrauklumo priklausys, ar juose esančios mokyklos sulauks mokinių.
„Projektavimas nebebus ilgalaikis – šimtui metų, kaip būdavo anksčiau. Dabar gyvenimas kinta kur kas greičiau – globalizacija, emigracija. Urbanistai sako, kad galima planuoti 30 metų į priekį, aš manau – 10 – 15 metų“, – svarstė V. Vingras.
Jono TAMULIO nuotr.
UŽDAVINYS: „Įvardinti keistinas bendrojo plano vietas nesudėtinga, sudėtingiau pažiūrėti į ateitį, kas bus toliau?“ – akcentavo architektas Vytenis Rudokas.
