Bazę čekų vadas pasiekia ir bėgte

Bazę čekų vadas pasiekia ir bėgte

Bazę čekų vadas pasiekia ir bėgte

„Laba diena! Baltos, juodos?“ — lietuviškai siūlydamas kavos, KOP Aviacijos bazės Greitojo reagavimo zonoje pasitinka majoras Jaroslavas Mika. Šį savaitgalį oro policijos misiją baigiančio Čekijos karinių oro pajėgų junginio vadas šypsosi: jei ne namuose likusi šeima, šioje misijoje galėtų likti amžiams.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Naikintuvai „jaučia“ namus

Čekų vadas Lietuvoje praleido visus keturis misijos mėnesius — tik trumpam buvo grįžęs namo atostogų. Junginio kariai keitėsi įpusėjus tarnybai.

Vadas šeimos pasiilgo. Paklaustas, ar Čekijoje likusi šeimyna — didelė, juokiasi: „Normali — viena žmona, devynerių ir ketverių metų sūnūs, vienerių dukra ir šuo“.

Po misijos Baltijos šalyse, rugsėjo viduryje, vadas išvyks į pratybas Belgijoje. Šeimoje tenka būti svečiu.

Vadui ši misija buvo iššūkis: Čekijos taktiniai lėktuvai operacijose užsienio valstybėse nebuvo naudoti nuo Antrojo pasaulinio karo. Ši misija — puiki proga pažinti Baltijos šalis bei treniruotis virš jūros, nes namie tokios galimybės neturi.

Vadas džiaugiasi, kad misijoje itin sklandžiai veikia naikintuvai JAS-39 „Gripen“, pagaminti Švedijoje. Humoro jausmo nestokojantis čekas bandė rasti sėkmės priežastis: viena — panašus Švedijos ir Lietuvos klimatas, kita — naikintuvai supranta esą arčiau namų.

Gerai Šiauliuose jaučiasi ir čekai: patinka pėsčiųjų bulvaras, patogūs prekybos centrai, vandens ir sporto klubai. Kariai sportuoja ne tik klubuose. Jie išsinuomojo dviračių, kuriais atmina į tarnybą.

„Dar yra tris patrakėliai, kurie iš viešbučio dukart per savaitę atbėga iki misijos vietos. Atstumas — 10 kilometrų ir 100 metrų. Tiksliai žinau, nes pats bėgu“, — kvatojasi vadas.

Lietuva = krepšinis

Per misijos perėmimo ceremoniją čekų vadas nustebino istorijos žiniomis: sakydamas sveikino kalbą, išsitraukė 10 litų banknotą ir prabilo apie transatlantinius lietuvių pilotus.

J. Mika, besidomintis Lietuvos istorija, aplankė Kauno karo muziejų, Stepono Dariaus gimtinę ir jo vardu pavadintą mokyklą Judrėnuose (Klaipėdos rajonas). Čekas rado panašumų, ypač — aviacijos istorijoje, tarp buvusios Čekoslovakijos ir Lietuvos.

Dar viena J. Mika sąsaja su Lietuva — pažintis su lietuvių pilotu Jurgiu Kairiu aeroklube Čekijoje.

Ką eilinis čekas žino apie Lietuvą? „Nežinau, nes aš jau nesu eilinis čekas“, — juokiasi majoras. Ir kalba apie “garsią Lietuvos istoriją“, paminėdamas bendrą valstybę su Lenkija, trumpą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį, sąsajas tarp socialistės Čekoslovakijos ir Baltijos šalių.

O kokį pirmą žodį čekas ištartų, išgirdęs žodį „Lietuva“? “Krepšinis“, — neabejoja.

Čekai automobilius stato talpiau

Gyvendamas Šiauliuose, J. Mika pramoko lietuviškai: „Labas rytas, laba diena, labas vakaras, viso gero“. Dar — “alus, baltas vynas, juoda kava“.

Paklaustas apie šiandienos situaciją Čekijoje, vadas sako nesąs ekonomikos ekspertas, bet BVP šalyje krito 4 procentais. Ar pasaulinė krizė sumažino į Čekiją plūstančius turistų srautus? „Negaliu komentuoti, nes vasarą praleidau Lietuvoje, o čia buvau puikus turistas — išleidau daug pinigų ir kėliau Lietuvos BVP“, — šmaikštumo nepraranda vadas.

Labiausiai patikusios Lietuvoje vietos neišskirtų, nes visos jos — skirtingos: Vilniaus centras — žavus, bet kepinant saulei, šaunu gulėti pajūryje. Čeką nustebino Vilniaus senamiestis — nesitikėjo, kad jis toks didelis.

„Labai patiko žalias gamtovaizdis. Nors mūsų šalys dydžiu panašios, Lietuvoje mažiau gyventojų, tad erdvės daugiau“, — Lietuvos privalumą įžvelgia karininkas.

Majorui atrodo, kad lietuviai labiau laikosi greičio limito, o čekai laksto kaip akis išdegę. Bet minusą lietuviams čekas rašytų dėl automobilių parkavimo: jei yra vieta trims mašinoms, tai lietuviai statys taip, kad tetilptų dvi.

Džiugino naikintuvų triukšmas

J. Mika apie skrydžius svajojo nuo penkerių, o į dangų pradėjo kilti nuo keturiolikos.

Čekas puikiai prisimena virš tėvų kotedžo vaikystėje praskrendančius naikintuvus Mig-21. Tada buvo vienintelis, kuriam naikintuvų triukšmas teikė džiaugsmo. Stebėdamas treniruotes, vaikas negalėjo atplėšti akių nuo dangaus.

Pirmoji svajonė kiek pasikeitė 1978 metais, kai per Čekoslovakiją nuvilnijo žinia apie pirmąjį šios šalies astronautą. Kelerius metus astronautu užsigeidė tapti ir Jaroslavas. Bet pasirinko studijas Oro pajėgų akademijoje Košicoje (dabartinė Slovakija). Skilus Čekoslovakijai, studijavo Brno universitete Čekijoje.

Karjerą pradėjęs nuo piloto ir lėktuvų „Albatros“, pakilo iki junginio vado ir nuo 2006 metų vasario pilotuoja moderniuosius JAS 39 “Gripen“.

Nors vado sūnūs jau dabar domisi lėktuvais ir skrydžiais, čekas sako nesieksiąs, kad vaikai rinktųsi tėvo specialybę.

MISIJA: Majoras Jaroslavas Mika džiaugiasi, kad pirmoji čekų taktinių orlaivių panaudojimo operacija užsienio valstybėse po Antrojo pasaulinio karo — sėkminga.

SPORTAS: Čekijos karinių oro pajėgų junginio vadas majoras Jaroslavas Mika į Zoknius kartais 10 kilometrų atbėga. Vadas mielai mina ir dviračio pedalus.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

išnaša: „Vasarą praleidau Lietuvoje, o čia buvau puikus turistas — išleidau daug pinigų ir kėliau Lietuvos BVP.“