Bankininkas pataria mokytis ir rizikuoti

Bankininkas pataria mokytis ir rizikuoti

Bankininkas pataria mokytis ir rizikuoti

Iš Radviliškio kilęs aviacijos inžinierius Algimantas Remeika dirba viename iš seniausių Amerikos bankų, kuris krizės laikotarpiu yra vadinamas patikimu. Pradėjęs nuo pagalbinių darbų ponas Algimantas pataria „nenuleisti žemiau kartelės“. Ir tai įrodo savo pavyzdžiu: bankininkas nenustoja mokytis ir 54-erių, šiuo metu jis studijuoja trimatės erdvės parametrinį modeliavimą.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Neužtenka tik norėti paskolos

Į Lietuvą A. Remeika stengiasi grįžti kasmet: aplankyti Radviliškyje tebegyvenančios mamos, Vilniuje šeimą sukūrusios dukters. Dar viena dukra gyvena Londone, sūnus — San Diege (Kalifornija).

Prieš penkerius metus gavęs kvietimą iš buvusio viršininko pereiti į „JP Morgan Chase and Co“ banką, A. Remeika jame ir darbuojasi, sako, kad tai — vienas iš senųjų bankų, įkurtas asmenų, sukūrusių dabartinę federalinę finansų sistemą JAV. A. Remeikos teigimu, tai vienas iš dviejų JAV bankų, vertų pasitikėjimo krizės metu.

„Pinigų Amerikoje yra, tik reikia jais pasinaudoti. Krizė tame, kad nėra kaip jais pasinaudoti. Anksčiau norėjai gauti paskolą — užteko tik paprašyti. O dabar — arba klientas neturi pajamų, arba jų nerodo“, — pastebi A. Remeika.

Nemokius žmones bankininkas skiria į dvi grupes — piktybiškai nemokančius ir negalinčius. Pasak A. Remeikos, geriausiai situaciją iliustruoja klientai, ateinantys pas jį pranešti, kad į sąskaitą bus pervesta nedarbingumo pašalpa. Tokių anksčiau ateidavo per metus du, dabar du — per savaitę. Ir jų daugėja. Skaudžiausios nuo krizės nukentėjo transporto, statybos sritys. Bet šioje situacijoje gelbėja žmonių sukaupti piniginiai resursai.

Pasak bankininko, JAV indėliai anksčiau buvo draudžiami iki 100 tūkstančių, dabar — iki 250 tūkstančių dolerių. Kai kurie bankai verslui einamąsias sąskaitas draudžia neribotai.

Amerikos lietuvis šypsosi: yra ir teigiama krizės pusė — kainos mažėja.

„JAV valdžia ieško būdų duoti, o pas — kaip paimti. Kiti sako — amerikonai prispausdins pinigų. Neprispausdins. Jie turi rezervus. Dar nuo 1930-ųjų metų krizės buvo nuspręsta įkurti didžiulę sistemą žmonėms paremti — taip atsirado “Social Security“. Antras dalykas — valdžia yra “atsidėjusi“ didžiulius fondus“.

A. Remeika pabrėžia, kad sudėtinga lyginti Lietuvos ir JAV situaciją, nes mūsų valstybė — neturtinga.

Šaknys išrautos

Buvęs radviliškietis neabejoja, kad į Lietuvą nebegrįš, šaknys per stipriai išrautos. Pasakodamas savo istoriją, šypsosi: JAV įsitvirtino iš trečiojo karto. Pirmą kartą nuskrido dar 1995 metais — apsilankyti eksperimentinės aviacijos asociacijos sąskrydyje, nes tuo metu su bendraminčiais kabinosi į aviacijos verslą — 16 metų buvo išdirbęs aviacijos inžinieriumi Prienų sportinės aviacijos gamykloje.

Pirmoji kelionė dabar kelia juoką: minimaliai temokėjo kalbą, apsistojo ne viešbutyje — savaitę gyveno automobilyje.

„Buvo kultūrinis ir visoks kitoks šokas. Bet gyvenime būna — jei pastatai koją, kažkas bus“, — sako ponas Algimantas.

Grįžus į Lietuvą, pasikeitė verslo situacija, vėl teko rinktis, ką daryti toliau. Ponas Algimantas vėl pasirinko Ameriką. Šešiems mėnesiams — tiesiog pabandyti.

Ėmėsi įvairiausių darbų. Bet po pusmečio grįžo tik su 500 dolerių kišenėje. Suveikė dėsnis: jei kažką turi, pabaigoje būtinai kas nors nutiks. Lietuviui pavogė kopėčias, kurias teko atpirkti ir paaukoti pusę uždarbio. Grįžo manydamas — atgal nebevažiuos.

Dar vienas bandymas

„Aš nežinau, kas žmogui pasidaro... Pasiskolinau pinigų — ir atgal“, — atsiminęs, kad namuose ilgai neištvėrė. Į JAV vėl skrido su verslo mintimi: atsitiktinai Laisvės alėjoje buvo sutikęs amerikietį, kuris norėjo įsigyti rusišką lėktuvą PO-2.

Lėktuvą rasti pavyko, bet, nuskridus į JAV, išgirdo pirkėjo sprendimą — lėktuvo nepirks.

Ką daryti? Nuskrido į Čikagą, bet pažįstamos lietuvės rūsys, kuriame buvo apsistojęs praėjusį kartą, buvo užimtas. Pirmas dienas praleido pasiskolinęs mašiną. Po savaitės išvyko į Arizoną, kur gavo pirmąjį darbą — retinti kaktusų giraites.

Dvejus su puse metų dirbo įvairiausius darbus — neturėdamas jokio statuso. Prasitęsinėjo vizą. O kai vizos nebeprasitęsė, galvodamas, kad jau laikas namo, 1999 metais atėjo žinia apie laimėtą žaliąją kortą. Ponas Algimantas šypsosi: svarbiausia gyvenime — pastebėti ženklus ir juos įvertinti.

Dirbo ir studijavo

Lietuvoje pradėjo ruoštis kelionei atgal — įsigijo geltoną švarką, kurį vadina pačiu brangiausiu gyvenime, nes jis, tarsi talismanas, padėjo sėkmingai sugrįžti į Ameriką. Įsimetė kelis daiktus ir iškeliavo į neva dar vieną verslo kelionę. Sugrįžti pavyko.

JAV gavo darbo leidimą, nuolatinio gyventojo statusą ir leidimą atvykti šeimai.

A. Remeika iš karto įstojo į koledžą studijuoti verslo administravimo. „Specialybę rinkausi įvertindamas amžių. Man buvo 46 metai. Tokio amžiaus realiai pakeisti darbą buvo sunku. Į pirmos pakopos darbą nepriima: kažkas keisto, kad pradedi iš naujo, ir esi per brangus — patogiau išaugti su kompanija. Norėjau susikurti bent kokį vaidmenį — kad nereikėtų pradėti nuo pradžios“.

Tada visa šeima mokėsi: sūnus lankė vidurinę mokyklą, žmona — įstojo į koledžą, dukra Kaune mokėsi Vytauto Didžiojo universitete, antra dukra studijavo Vilniuje.

Besimokydamas uždarbiavo — nuo vairavimo, statybų iki ligotų žmonių priežiūros.

Pirmasis darbas pagal baigtą specialybę — finansinių paslaugų specialistas didelėje draudimo kompanijoje „Prudential“.

Prieš penkerius metus pakviestas dirbti į „JP Morgan Chase and Co“ banką.

Ragina nebijoti

A. Remeika, nors turi pastovų darbą, ir toliau mokosi. Ne finansus studijuoja, o trimatės erdvės parametrinio modeliavimo: nori išmokti kurti objektus trimatėje erdvėje. Ir tebesvajoja apie darbą aviacijos srityje.

Ponas Algimantas šypsosi: nors vasarą stuktels 55-eri, paskutiniame darbo interviu dėl aviacijos buvo dar pernai. Tebepuoselėja ir svajonę — turėti savo lėktuvą.

„Kai pas mane ateina jauni atvažiavę žmonės, sakau: “Reikia nebijoti. Jūsų kartelė turi būti taip aukštai pakelta, kiek tik galite užsikelti. Jei tik pradėsit galvoti — dar ne laikas, vadinasi — viskas. Parodyk save. Gerai mokykis. Ir rizikuok“, — pataria A. Remeika.

ĮSITVIRTINIMAS: „Iš tiesų tik dabar pajutau, kad gyvenu Amerikoje, ir niekas nebekelia problemų“, — sako Algimantas Remeika.

DABARTIS: Algimantas Remeika grįžti gyventi į Lietuvą nebeplanuoja. Pradėjęs nuo paprasčiausių darbų, dabar JAV susikūrė patogų gyvenimą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

išnaša: „Reikia nebijoti. Mokytis. Jūsų kartelė turi būti taip aukštai pakelta, kiek tik galite užsikelti.