Naujausios
„Baltijos kelias“ už 200 sąjūdininko litų
Vakar Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną ir 22-ąsias Baltijos kelio metines. Šiaulių miesto savivaldybei tai nekainavo nei lito, nei laiko. „Aš iš kišenės paėmiau 200 litų ir sumokėjau kam ko reikia“, — paaiškino Algirdas Kulikauskas, Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas. Gal iš tiesų miestui, miestiečiams ir Lietuvai nebereikalinga atmintis?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
„Pinigų mes neturime“
Šiauliuose Juodojo kaspino dienos ir Baltijos kelio paminėjimo proga vakar buvo aukojamos šv.Mišios, po to Kultūros centre vyko Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos bei Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyrių surengtas minėjimas. Šiaulių savivaldybė neprisidėjo nei idėjomis, nei pinigais.
„Pinigų mes tam renginiui neturime — 100 litų turėjome, bet jie (minėjimo rengėjai — red. past.) neprašė. Kultūros centras skiria patalpas, padeda organizuoti“, — paaiškino Patricija Poderytė, Šiaulių savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja.
P. Poderytė pripažino, kad pastaruoju metu miestas neberengia nei Juodojo kaspino dienos, nei Baltijos kelio minėjimų.
„Kiekvienam renginiui reikalingos lėšos, o mes vos galą su galu suduriame“, — guodėsi P. Poderytė.
Anot jos, valstybinės šventės yra labai svarbu, „tik tiek, kad miestiečiai nebenori tų švenčių ir nebedalyvauja jose“.
Gal reikėtų ieškoti kitų formų? „Galima būtų surengti didelį koncertą, bet tam reikalingos lėšos. Savanoriškų projektų nesulaukiame, reikia labai didelių pastangų, kad išjudintume jaunimą, iniciatyvų trūksta“, — tikino P. Poderytė.
„Išsitraukiau 200 litų iš kišenės“
„Dabar mes turime dirbti už Kultūros skyrių. Taip, jie leidžia mums naudotis patalpomis, Kultūros centras padeda, duoda mikrofonus, bet didžiausia bėda, kai tokie rimti ideologiniai dalykai atliekami saviveiklininkų, už dyką dirbančiųjų, rankomis“, — sakė nuolatinis Juodojo kaspino dienos minėjimo organizatorius, Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Kulikauskas.
Vyras prisipažino, kad jam šis renginys kainavo 200 litų. „Iš kišenės paėmiau ir sumokėjau kam reikėjo, paskui prisipyliau benzino į baką ir — po miestą lakstyti“, — pasakojo organizatorius.
„Nejau Šiauliuose nebėra žmonių, kurie suvoktų, jog rugpjūčio 23-iąją žmonės maloniai pasibūtų gerai organizuotame renginyje, gal tada pradėtume gyventi Lietuva?“, — svarstė A. Kulikauskas.
Jam mintis, kad Kultūros skyrius ne organizuoja renginius, o juos perka, esanti baisiausia.
„Aš nenoriu tokios tradicijos, kai atmintinų dienų minėjimai būtų perkami. Aš nesutinku, ir neinu prašyti... Kai nebeturėsiu galimybės, nebeorganizuosiu“, — sakė A. Kulikauskas.
Jis sutiko, kad į minėjimus žmonės neina. „Taip būtų gerai, kad tokia proga profesionalus renginys įvyktų “Saulės“ centre, gal net arenoje, gal ir varžybos galėtų vykti“, — svajoja A. Kulikauskas.
O jei deramai neminimos tokios svarbios Lietuvai datos, mano A. Kulikauskas, tada ir „Šiaulių dienos“ praranda prasmę. “Nes tai — dirbtinė šventė. O tai, kur per skausmą pas mus atėjo, neturime pinigų? Šitaip negalima“, — sakė sąjūdietis.
Apgailėtinas požiūris į savo paskirtį
„Ta netolima istorija turi kunkuliuoti, tai neturi būti tik tušti kažkieno atsiminimai . Jei nežinai savo istorijos, gali vėl papulti į tą pačią bėdą, kurioje buvo mūsų ar kitos tautos“, — įsitikinęs Gintautas Gascevičius, muzikantas, vienas iš stoginės partizanų buveinei Balandiškių kaime atstatymo, Vasario 16-tosios ir kitų pilietinių akcijų rengėjas.
„Dabar yra sulendama į savo bliūdą ir baimė prarasti prieš keletą metų buvusį patogumą, likusį litą, mažytį saugumo jausmą, kurio iš esmės nėra — tai iliuzija. Viena artimiausia bėdukė — ir sugrius tas pasaulėlis. O šnekos apie artėjančią krizę, gąsdinimai dar labiau susiaurina žmogaus interesus. Bijodami prarasti gerovės ir patogumo likučius, niekas neis į gatves, niekas neis kovoti už save, visi susigūžę tupės prie savo kampelio ir grauš likusius trupinėlius“, — negailestingai apibūdina dabartinę situaciją muzikantas.
G. Gascevičiaus nuomone, frazė, kad „nėra pinigų ir nieko negalima padaryti“ — yra apgailėtinas požiūris į savo būtį ir savo paskirtį gyvenime.
„Jei tupi prie lovio, kuris yra tuščias ir gyveni prisiminimais, kad kažkada tame lovyje buvo trupinėlių, ar tai gyvenimas?“, — klausė pašnekovas.
Kitur — sausakimša salė ir festivalis
„Galime pasidžiaugti, kad turime labai gražų renginį tai dienai paminėti — metinė tradicinė konferencija“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Loreta Krasauskienė, Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja apie renginį Baltijos keliui prisiminti.
Pasak L. Krasauskienės, vakar vykusioje konferencijoje salėje netilpo žmonės, buvo pakviesti įdomūs pranešėjai. Konferencija yra rengiama Panevėžio Kraštotyros muziejaus ir viešosios apskrities bibliotekos, o Savivaldybė šį projektą iš dalies finansuoja.
Atmintinų dienų paminėjimas, pripažino L. Krasauskienė, iš tiesų yra didžiulė problema, nes auditorija, prisimenanti istorijos įvykius, palengva išeina, todėl galvojama apie naujas formas.
Šiai datai buvo skirtas ir folkloro festivalis „Aisūs kankleliai“, atidaręs konferenciją.
Vakar Kaune atmintina data buvo paminėta Karo muziejaus sodelyje, Klaipėdos meras per spaudą viešai su švente pasveikino miestiečius.
POŽIŪRIS: „Ir tegul neturi pinigų, apsieisim su tais, kur Kulikauskas turi, bet to taip maža, kad ir man pačiam prieš save gėda“, — sakė Algirdas Kulikauskas, Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas, iš savo kišenės “mecenavęs“ Juodojo kaspino ir Baltijos kelio minėjimą Šiauliuose.
VERTĖ: Baltijos kelias įtrauktas į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą, kaip vienas unikaliausių istorinių pasaulio įvykių.
BEJĖGYSTĖ: Patricija Poderytė, Kultūros skyriaus vedėja: „Pinigų mes tam renginiui neturime“ .
NUOMONĖ: Muzikanto Gintauto Gascevičiaus nuomone, frazė, kad „nėra pinigų ir nieko negalima padaryti“ — yra apgailėtinas požiūris į savo būtį ir savo paskirtį gyvenime.
„Šiaulių krašto“ archyvo nuotr.
