Naujausios
Avys vilną augina sandėliui
LIETUVIŠKAS AVIS KERPA LENKAI, BET VILNA — IŠ NAUJOSIOS ZELANDIJOS
Artėja avių kirpimo sezonas, bet sandėliuose trūnija tonos senos vilnos. Avienos lietuviai valgo mažai, o norinčiųjų auginti avis daugėja tik dabar, nes žmonės grįžta į kaimus. Tokią realybę nupiešė Šeduvos avininkystės ūkio, kuriame išsaugotas geriausias Lietuvoje juodagalvių avių genofondas, direktorius Juozapas Mikutis.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Jausmus audrinantis išsiskyrimas
Vienas iš Šeduvos avininkystės ūkio tvartų skamba nuo gailaus bliovimo. Fermos darbuotojai tą dieną keturių mėnesių ėriukus atjunkė nuo motinų. Į gardą suvarytos avys prievarta buvo atskiriamos nuo savo vaikų. Gailiai bliaudami ėriukai kišo galvas tarp gardo lentų — ieškojo savo mamos, kurios ne ką mažiau gailiai šaukėsi savo mažylių.
Atskiriamos buvo avytės. Avinukai buvo atskirti praėjusią savaitę.
„Toks čia verda gyvenimas. Etapais. Atsiveda avys jauniklius. Jie atjunkomi. Užauga. Jie atsiveda ėriukų“, — pasakoja nuo 1963 metų dirbantis ūkio vadovas J. Mikutis.
Kitoje fermoje ramu — motinos avys guli šalia savo jauniklių. Šiek tiek didesni ėriukai smalsaudami tyrinėja šieno kupinus gardus, šokinėja su kitais mažyliais, atsiranda drąsuolių, kurie tiesia snukučius į mus. Kelias minutes paspoksoję puola prie savo mamos, kiša snukutį į papilvę — žįsti pieno.
Avių ausyse geltonuoja „auskarai“ su numeriai, kiekvienos avies “informacija“. Ant šieno tupi dar nepažymėti ėriukai — jie į pasaulį atėjo prieš kelias valandas, žymimi bus kitą dieną.
Saugo juodagalvių avių genofondą
Šiuo metu veislininkyste užsiimančiame ūkyje yra per 1200 juodagalvių avių. Viename seniausių Lietuvos avininkystės ūkių išsaugotas senosios lietuviškos veislės genofondas. Suskaičiuota — 600 ėriavedžių. Skaičiai kasdien keičiasi: vieni miršta, kiti gimsta.
Norinčiųjų avių įsigyti, apie jas daugiau susižinoti netrūksta, direktoriaus telefonas nuolat skamba. Sako, kad pastaruoju metu žmonės vėl nori auginti avis: atsiima žemę, vėl kraustosi gyventi į kaimus, į pievas išleidžia juodagalves. Vieno juodagalvio avino kaina — 400 litų, ėriukų nuo gyvo svorio — apie 10 litų.
„Lietuvoje tokių avių kol kas didesnė paklausa, negu pasiūla. Esame numatę bandą plėsti. Tokios veislės avelės yra plonavilnės, mėsinės, atsparios ligoms, prisitaikiusios prie mūsų oro sąlygų“, — pasakojo direktorius.
Užsieniečiai lietuviškomis avimis nesidomi. Kartą buvo užmegzti ryšiai su Kaliningrado (Rusija) avininkystės ūkiu, kurie planavo įsigyti lietuviškų avių, tačiau po kurio laiko atsisakė bendradarbiauti, kaip paaiškino direktoriui, kad to daryti neleidžia Maskva.
Vilnos kirpėjai atvažiuoja iš Lenkijos
Ūkis keleri metai neturi kur dėti vilnos. Avių kirpimo sezonas artėja, o trejų metų „derlius“ — beveik penkios tonos — sugrūsti į maišus dūla sandėliuose. Kiekvienais metais nukerpama apie pusantros tonos vilnos, nuo avies apie 4— 5 kilogramus, nuo avino iki 10 kilogramų. Lietuvoje avių vilna kol kas nepaklausi.
Avių kirpėjai samdomi iš Lenkijos, kurie nukerpa avis už 4 litus už vienetą, nes buvusios ūkio kirpėjos paseno, kitos brigados nėra.
„Pigiau atsivežti vilnos iš Naujosios Zelandijos. Ji jau būna išplauta. Problema: nei Lietuvoje, nei Estijoje, nei Latvijoje nėra vilnos plovyklų. Į Lenkiją reikėtų vežti supresuotą, supakuotą, o dėl nešvarumų svoris gali sumažėti ir 50 procentų. Brangiai kainuoja ne tik plauti, bet ir presuoti, pakuoti, nuvežti ir parvežti. Auksinė vilna. Ir kur tada tokią dėti“, — klausia J. Mikutis.
Plovyklą įrengti, ūkio vadovo žodžiais, kainuotų labai daug, be to, tam turi būti paruoštos sąlygos bei leidimai dėl plovimo priemonių naudojimo. Ir Lietuvoje nebūtų pakankamai vilnos.
„Lietuvoje gali būti apie 50 tonų vilnos — tai labai nedaug. Ieškome galimybių, kad ūkiai turėtų kur realizuoti vilną. Atsiranda firmų, kurios norėtų supirkti, tačiau ir jų sandėliai pilni. Vokiečiai pirktų vilnos, tačiau neplautos nenori“, — dėstė situaciją J. Mikutis. Prisimena, kad sovietmečiu norinčiųjų vilnos išsidriekdavo eilės.
Krizių būna baisesnių
„Būta ir sunkesnių laikų“, — sako vadovas, pabrėžęs, kad tie žmonės, kurie nebijo darbo — išgyvens. Siūlo, prieš kalbant apie sunkmetį, pagalvoti apie laikus, kai iš ūkininkų buvo viskas atimama, kai tremtinių sąrašai kasdien pilnėdavo, nebuvo pakankamai maisto.
„Buvo laikas, kai avis šalyje intensyviai pjovė. Vėliau veisti avis ėmė skatinti ministerija, skirdavo lėšų, tačiau veislinių bandų buvo viena kita. Mes neleidome išnaikinti savo juodagalvių genofondo. Buvome bene vieninteliai“, — šypsojosi J. Mikutis.
Eidamas per fermą, vadovas mesteli vieną kitą šieno kuokštą avims — iš pernai liko nemažai šieno atsargų. Ūkiui šie metai taip pat nelengvi: perkamas kuras, pašarai, trąšos, dirba 12 darbuotojų, kuriems mokami atlyginimai.
Paskaičiuota, kad 2007 metais dirbo pelningai — 110 tūkstančių litų uždirbo, praėjusiais metais pelno nebuvo: „Apgavo rinka — pigiai pardavėm grūdus, brangiai pirkome trąšas. Kainos didėjo dvigubai. Tai daugelį ūkių paguldė ant menčių“.
Avys pasklis po pievas
Nuvedęs į fermos „vyriškąją“ pusę, kur gyvena veisliniai avinai mosteli — išrinkti geriausi iš geriausių. Gromuliuodami avinai pakelia galvas, tačiau kai kurie nebe juodas, o šiek tiek pabalusias. Nusišypsojęs J. Mikutis patikina, kad tai ne spalva, o pražilę, seni, tačiau dar neblogi reproduktoriai — avinai.
Kitą savaitę avių banda pasklis 40 hektarų užimančiose ganyklose — paaugę ėriukai laigys šalia avių. Pavasarinė vada, kuri atvesta vasario— kovo mėnesiais, paaugo. Ganyklose bus sudarytos 4 grupės: atjunkinti, motinos, avys su ėriukais, avinai.
AVYS: „Lietuvos juodgalvių avių geriausias genofondas išsaugotas mūsų ūkyje — per 1200 avių yra mėsos, vilnos, prieauglio šaltinis, kurio, kol kas, lietuviai nelabai įvertina“, — sakė Šeduvos avininkystės ūkio direktorius Juozapas Mikutis.
PROBLEMOS: Šeduvos avininkystės ūkio direktorius Juozapas Mikutis pasakoja, kad šiuo metu nėra kur dėti vilnos, kirpėjai samdomi iš Lenkijos.
ATJUNKYMAS: Darbuotojai atjunko keturių mėnesių ėriukus nuo motinų.
RAUDA: Ėriukai kaišo galvas per užtvaras ir, gailiai bliaudami, ieško savo motinos.
MAŽYLIS: Kelių valandų mažylis stoja ant kojų, tačiau nuo motinos nesitraukia.
VILNA: Maišuose sukrautos penkios tonos vilnos, kurios atsargos dar pasipildys artimiausiomis savaitėmis.
Jono TAMULIO nuotr.
citata: Avių kirpimo sezonas artėja, o trejų metų „derlius“ — beveik penkios tonos — sugrūsti į maišus dūla sandėliuose.
