Naujausios
SENOSIOS ŠIAULIŲ GATVĖS
Aušros alėja išlaikė tarpukario tradiciją
„Šiaulių kraštas“ pradeda ciklą apie senąsias Šiaulių miesto gatves. Pirmasis rašinys — apie Aušros alėjos gatvę, kurioje tebestovi senųjų pastatų.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Keitė pavadinimus
Pasak Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos Amerikos skaityklos koordinatorės, albumo „Senieji Šiauliai atvirukuose 1902— 1944“ bendraautorės Romos Baristaitės, dabartinės Aušros alėjos pirmoji atkarpa vadinosi Skersine gatve.
Pagal 1783 metų miesto centrinės dalies rekonstrukcijos planą, ji buvo nutiesta iš naujai suplanuotos turgavietės aikštės į dvaro kompleksą iki Dvaro gatvės. Vėliau, greičiausiai įsikūrus grafų Zubovų rezidencijai, gatvė pavadinta Sadovaja ulica — Parko gatvė, kuri vokiečių okupacijos metais suvokinta į Park Strasse.
Po pirmojo Pasaulinio karo paliktas lietuviškas Parko gatvės pavadinimas, gatvė pratęsta. Antroji gatvės trasa baigėsi ties dabartine Žemaitės gatve. Trečioji gatvės atkarpa tęsėsi iki tuometinės Parodų aikštės, dabartinės V. Kudirkos gatvės.
Naujoji gatvės dalis kartu su visa Parko gatve buvo pavadinta Aušros alėja, pažymint „Aušros“ laikraščio 40-metį.
Miesto savivaldybė, siekdama greičiau apgyvendinti galutinę gatvės dalį, palankiomis sąlygomis leido įsigyti sklypus. Vienas iš pirmųjų gyventojų — dailininkas Gerardas Bagdonavičius. Gatvės dalis tuo metu buvo užmiestyje, tad statyti tik mediniai priemiesčių vasarnamių-vilų tipo namai.
1933 metais vienos alėjos pusės lūšnos nugriautos, vietoje jų pastatyti nauji dviejų aukštų mūriniai ir mediniai namai. Po metų tvarkyta kita pusė, alėja išgrįsta iki S. Daukanto gatvės. Dėl didėjančio eismo nugriauti gražūs Didždvario vartai. Gatvės dalyje nuo miesto parko iki S. Daukanto gatvės veikė 10 parduotuvių.
Antrojo pasaulinio karo metais labiausiai nukentėjo Aušros alėjos gatvės pradžia iki Varpo gatvės, visi Prisikėlimo aikštės pastatai sugriauti.
1955 metais, minint 75-ąjį gimtadienį, gatvė pavadinta V. Kapsuko gatve, Atgimimo pradžioje 1989 metais jau sugrąžintas Aušros alėjos pavadinimas.
Rėmėsi į turgus
Gatvės pradžia — dabartinė Šiaulių kolegija. Iki Pirmojo pasaulio karo šioje vietoje stovėjo pastatai-krautuvės „torgovyje riady“, statyti dar A. Tyzenhauzo, jos buvo sugriautos karo metu.
Tarpukaryje inžinierius K. Reisonas šioje vietoje suprojektavo prekybinius paviljonus, kurie tęsė ikikarinę prekybos tradiciją. Viename iš pastatų buvo įsikūrusi Fridmano spaustuvė, veikusi 1919— 1923 metais. Po Antrojo pasaulinio karo 1953 metais čia pradėti statyti apskrities rūmai. Bet apskritis buvo panaikinta ir pastatas pritaikytas mokymo įstaigai.
Aušros alėja baigiasi ligoninės miesteliu. 1938 metais naują 300 lovų miesto ligoninės projektą parengė inžinierius architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, statyba prie tuometinės Parodos aikštės baigta 1940 metais.
Iki tol šioje vietoje veikė parodų aikštė su paviljonu — „Verbliūdo būda“.
Gyvas gatvės gyvenimas
Išskirtinis Aušros alėjos gatvės bruožas — komercinės-visuomeninės paskirties pastatai.
„Gatvė tarsi išlaiko tarpukario tradiciją, jungia senąjį ir dabartinį turgus, o tokia vieta visuomet judri“, — sako R. Baristaitė.
Daugelyje Aušros alėjos pastatų veikė parduotuvės. Gatvės pradžia atrodė taip: brolių Šapiro galanterijos, kolonialinių ir geležies prekių prekyba (Aušros alėja 6), A. Bambineko statybinių medžiagų, geležies ir anglių prekyba (Aušros alėja 8), S. Paktorienės saldainių prekyba, Pakterio saldainių dirbtuvė (Aušros alėja 9), P. Kišerausko manufaktūros prekyba (Aušros alėja 10), I. Gordimerio geležies prekyba (Aušros alėja 10b).
Gatvėje kūrėsi ir užsienio kapitalo įmonės — Amerikos lietuvių elektros gaminimo bendrovė (Aušros alėja 1), Ford-Fordsomo atstovybė (Aušros alėja 2).
Judrioje Aušros alėjoje dirbo kirpėjai, šaltkalviai, dantų gydytojai, batsiuviai, siuvėjai. Siūti ne tik civiliai, bet ir kariški rūbai. Užkąsti buvo galima P. Antanaičio valgykloje „Birutė“ (Aušros alėja 64 c), P. Bileišio valgykloje (Aušros alėja 64) ar J. Liutkevičiaus restorane “Ramybė“ (Aušros alėja 64 e).
Išlikę vieno autoriaus pastatai
Įdomus bruožas — išliko net keli beveik nepakitę inžinieriaus Vlado Bitės pastatai. Namas, pažymėtas 15-u numeriu, pastatytas 1936 metais, čia veikė Apygardos ligonių kasa, dabar įsikūręs Šiaulių miesto Kultūros skyrius. Dar vienas V. Bitės statinys — Aušros alėja 15a — asmeninis inžinieriaus namas, išsiskiriantis gražiomis formomis ir proporcijomis.
1934 metais Aušros alėjos 21 duris atvėrė Tautininkų namai, čia įsikūrė „Mūsų krašto“ redakcija, “Vilties“ spaustuvė, Valstybinis centrinis knygynas. Pastato puošmena — įstiklintas kampas, užbaigtas aukšta laiptuota sienute. Dabar pastate įsikūręs Šiaulių rajono Kultūros skyrius.
Dar vienas V. Bitės projektuotas pastatas — 1932 metais statytas „Aušros“ muziejus (numeris — 47).
Keletas pastatų per dešimtmečius išlaikė tas pačias funkcijas: „Aušros“ muziejus, bankas (Aušros alėjos ir Dvaro gatvių sankryža), Didždvario rūmai (tarpukariu čia veikė Mokytojų seminarija).
NAUJOVĖ: Sankryžoje su Dvaro gatve stovi keturių aukštų kampinis pastatas — buvęs Mordelio namas. Mordeliai buvo avalynės fabriko „Batas“ administratoriai. Namas buvo įrengtas pagal paskutinę to meto technikos madą. Statybos metai — 1938-ieji. Šis namas buvo pirmasis gyvenamasis su įrengtu ne gamybinės paskirties liftu. Šiuo metu čia rengti gyvenamieji namai.
APLAIDUMAS: Didžiausias skaudulys gatvės skaudulys — dailininko G. Bagdonavičiaus namas, pastatytas 1936 metais. Medinį namą su vieno aukšto mansarda projektavo pats namo savininkas. Šiandien namas, nors saugomas valstybės, griūva.
VILA: Aušros alėjai buvusio būdingo vilų tipo pavyzdys — gydytojo Kazio Knizikevičiaus namas.
GATVĖ: Aušros alėja ir tarpukariu, ir dabar — judri gatvė. Abiejose pusėse matyti išlikę senieji pastatai.
NUOMONĖ: Roma Baristaitė pastebi, kad Aušros alėjos gatvei labai trūksta vientisos dizainerio-architekto priežiūros, viskas atiduota į privačias ranka, tad gatvė tapo chaotiška.
Jono TAMULIO nuotr.
VARTAI: Puošnieji Didždvario vartai stovėjo ties įėjimu į grafų Zubovų rūmų teritoriją. Dėl intensyvaus judėjimo jie nugriauti 1934 metais. Dabar ši vieta — Aušros alėjos gatvė prie Dvaro gatvės.
Nuotr. iš „Aušros“ muziejaus fondų
išnaša: „Gatvė tarsi išlaiko tarpukario tradiciją, jungia senąjį ir dabartinį turgus, o tokia vieta visuomet judri.
