Naujausios
Technika griauna akmenų rūžą
Akmenų rūža – tai ledynmečio suformuotas akmenų kelias. Aukštelkės rūža – apipinta legendomis. Pasakojama, kad šį akmenų kelią supylė velniai. Vienas Rėkyvos dvaro ponas buvo pardavęs velniui dūšią. Sykį jis uliavojo pas Bubių poną. Kai sumanė grįžti namo, liepė velniams supilti kelią nuo Bubių iki Rėkyvos. Velniai naktį kelią pylė iš akmenų. Ponas turėjo grįžti namo iki pirmųjų gaidžių, bet nespėjo. Užgiedojus gaidžiui, ponas su karieta nugarmėjo į Rėkyvos pelkes, o rūža – velnio kelias – liko.
Paskambinęs į redakciją Aukštelkės gyventojas su liūdesiu pasakojo, kad per kaimą ėjusi rūža šiuo metu ardoma. Jiems buvo draudžiama net akmenį iš rūžos paimti – liepė saugoti gamtos istoriją, o dabar be skrupulų viskas draskoma.
Nuvykus į Aukštelkę neprisistatęs vyriškis paaiškino, kad technika dirba privačiame sklype, dirba legaliai. Sklypas yra žemės ūkio paskirties ir yra vykdomi darbai, kurie sklypui leistų atitikti žemės paskirtį. Daugiau informacijos patarė kreiptis į jų advokatą.
Į Savivaldybę kreipėsi dėl želdinių tvarkymo
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis informavo, kad Aukštelkėje, Sietyno gatvėje, sklypas suformuotas dar 2012 metais, tačiau nuosavybę šiame sklype Nacionalinė žemės tarnyba atkūrė tik 2023 metais. Sklypui adresas nesuteiktas ir statybos leidimas neišduotas.
Advokato M. Skruibio kontora rugpjūčio mėnesį kreipėsi dėl sklype esančių želdinių tvarkymo į Šiaulių rajono savivaldybę. Jam raštu buvo pateikta informacija, kada ir kokių leidimų reikia želdinių tvarkymo darbams. Anot Administracijos vadovo, daugiau niekas į Savivaldybę dėl minėto sklypo nesikreipė.
„Man keista, kad atiduodant tą sklypą nesimato jokių sąlygų. Sklypas atiduotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu 2023 metų rugsėjo mėnesį“, – komentavo G. Karklelis.
Jo rašte advokatui paaiškinta, kad tvarkant saugotinus medžius reikia gauti leidimą ir sumokėti atkuriamosios vertės kompensaciją. Saugotinais želdiniais pripažinti daugelis lietuviškų medžių, kurių kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 30 centimetrų ir daugiau. Kitokiems želdynams tvarkyti leidimo nereikia. Apie akmenų rūžą rašte nekalbama.
Apie akmenų rūžą negirdėjo
Advokatas iš Šakių Mindaugas Skruibis informavo, kad jo kliento privačiame sklype vyksta žemės tvarkymo darbai, kuriems atlikti nuosavame sklype jokie leidimai nereikalingi. Jis pabrėžė, kad jokia valstybinė institucija jiems pretenzijų neturi. Privačioje teritorijoje yra vienas medis, kuriam pašalinti reikia leidimo, ir jis kol kas neliečiamas.
Paklausus apie akmenų rūžą, advokatas atsakė: „Nesuprantu, apie ką kalbama. Man nežinoma sąvoka. Nekilnojamojo turto registre nei šis sklypas yra akmenų rūžoje, nei jame yra akmenų rūža. Šiam sklypui netaikomos jokios specialios sąlygos ir jokie apribojimai. Galima tai suprasti? Antrą dieną kalbamės apie kažkokius išsigalvotus dalykus. Ten, kur tvarkome tą sklypą, yra polietileno, šiferio atliekų. Jei kažkas turi įsivaizdavimą, kad ten tūkstantis metų nuo ledynmečio, tai mes turime kitokį įsivaizdavimą.“
Jis iš gyventojų girdėjęs, kad seniau aplink šį sklypą iš visų pusių statėsi namai. Statybų metu į tuomet dar valdišką žemę sustūmė viską, ką norėjo.
„Nebuvo ledynmečiu geltonos spalvos polietileno. Antrą dieną visi prašo komentarų. Nieko nepažeidžiame. Sklypo savininkas turi teisę ir pareigą sklypą prižiūrėti. Kodėl sukeltas toks ažiotažas aš nežinau, bet tai jau pradeda erzinti“, – sakė M. Skruibis.
Jis pabrėžė, kad sklype nevyksta jokios statybos, o tam, kas vyksta, jokių leidimų nereikia. Pagal Registrų centro duomenis ten nėra valstybės saugoma teritorija, neregistruotas joks kultūros paveldo objektas.
Reikėtų apsaugoti išlikusias rūžos atkarpas
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas, gamtininkas ir aplinkosaugininkas Darius Ramančionis apgailestavo, kad šiandien ne visi rieduliai yra saugomi. Akmenys saugojami riedulynuose ir akmenynuose, kurių duomenys yra valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje GEOLIS. Šiuo atveju ten yra pažymėta minėta akmenų rūža – įdėta anketa ir aprašas.
Anot D. Ramančionio, privačiame sklype nukasinėjama rūža, kai buvo rengiamas Aukštelkės kaimo bendrasis planas, buvo pažymėta, kaip bendro naudojimo želdiniai. Taip siekta ją apsaugoti. Klubo pirmininkas spėja, kad formuojant sklypą, darant kadastrinius matavimus, jie galėjo būti atlikti netiksliai. Reikėtų tikrinti dokumentus.
„Klausimas – kas pasižiūri tuos bendruosius planus ir jų sprendinius. Jei ten būtų vykdomi statybos darbai, manau, kad toje teritorijoje, kurioje nukasama rūža, statyba negalima. Ji būtų apsaugota. Čia tokia nestandartinė situacija“, – svarstė gamtininkas.
Jis priminė, kad senokai buvo parengti dokumentai akmenų rūžą skelbti gamtos paveldo objektu, tačiau ji eina per daug privačių sklypų, todėl nebuvo pradėta procedūra. Dabar teisės aktai šiek tiek pasikeitė.
„Gaila, kad ta išgriauta atkarpėlė buvo gražiausia išlikusi Aukštelkės kaime. Dar yra atskiros neblogai išlikusios rūžos atkarpos Meškių kaime, Visgirduose, Verduliuose, Gegužiuose, Šlepkių kaime. Verta būtų ieškoti lėšų tyrimams patikslinti rūžos geologinę vertę, kraštovaizdžio vertę, akmenų tankumą, išsaugoti bent išlikusias dalis. Viskas yra po žeme, paviršiuje jos yra nedaug. Reikėtų iš naujo inicijuoti atskirų atkarpų išsaugojimą. Planuojame susitikti penktadienį su Aukštelkės bendruomene pasitarti dėl išsaugojimo ateityje, kiek bendruomenė prisidėtų“, – planais pasidalijo D. Ramančionis.
Jis patvirtino, kad kaimo bendruomenė didžiuojasi akmenų rūža. Pasivadino „Aukštarūže“, užsakė sukurti filmą apie rūžą, kurį galima pamatyti „Youtube“ platformoje, organizuodavo žygius.
D. Ramančionis neneigė, kad rūža gali būti žmonių šiek tiek „pastumdyta“, bet riedulių joje yra labai daug. Jis pripažino, kad rūžos geologiniai tyrimai daryti seniai – 1996 metais, reikėtų inicijuoti naujus tyrimus.
Aiškinasi situaciją
Aplinkos apsaugos departamento prie LR Aplinkos ministerijos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Valdas Glazauskas informavo, kad dėl darbų Aukštelkėje, Sietyno gatvėje, pradėtas tyrimas, dėl informacijos kreiptasi į įvairias valstybines institucijas.
Kol kas gamtosaugininkai neturi teisinio pagrindo stabdyti ten vykstančius darbus.
Šiaulių rajono savivaldybė sudarė komisiją ir šią savaitę aiškinsis, ar užregistruojant sklypą neįvyko kokia techninė klaida ir nedingo objekto apsauga.
„Jei kažkokie įrašai buvo, bet dingo, tuomet turėsime juridinę galią priimti sprendimus, stabdyti darbus. Dabar nieko negalime padaryti“, – paaiškino V. Glazauskas.
