Naujausios
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidento Valdo Lukoševičiaus, žemesnes šildymo kainas praėjusius dvejus metus lėmė kiek anksčiau Centrinės ir Pietų Europos miškus puolę žievėgraužiai vabzdžiai bei dėl jų išdžiūvę dideli miškų plotai – ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje.
„Norėjus suvaldyti šių kenkėjų antplūdį, teko iškirsti daugybę Baltarusijos miškų, tad susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, kurį valstybė eksportavo. Jis užėmė apie 30 proc. biokuro rinkos ir buvo gerokai pigesnis, nes dėl gausos ir poreikio šį biokurą reikėjo greitai realizuoti. Tokios aplinkybės visoje biokuro rinkoje numušė kainas, būtent todėl dar visai neseniai gyventojai stebėjo atpigusią šilumą“, – teigia V. Lukoševičius.
Kainos turėtų augti iki 30 proc.
Pašnekovas pažymi, kad tokia situacija rinkoje ir dėl to kritusios biokuro kainos buvo vienetinis atvejis, o Baltarusijoje atlikti sanitariniai kirtimai reiškia, kad žievėgraužių vabzdžių plitimas buvo sukontroliuotas.
„Baltarusijoje atsiranda vis didesnis poreikis smulkintai medienai. Ten pamažu statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, kurie naudoja šias medienos atliekas, tad šildymo kainos galbūt ir ne drastiškai, tačiau tikrai augs – prognozuojamas grįžimas į 2019 metus“, – tvirtina specialistas.
Pasak LTŠA prezidento, šildymo mokesčiai šį sezoną gali būti 10-27 proc. didesni nei pernai. To priežastis – faktas, kad net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. – dujos. Nuo praėjusių metų 30-40 proc. išaugusios biokuro kainos ir bene dukart pabrangusios dujos lemia, kad augti turėtų ir kainos už šildymą.
Šildymo sąnaudas mažina būsto modernizavimas
Kalbėdamas apie būdus sumažinti augančių šildymo kainų įtaką kasmetinėms išlaidoms, V. Lukoševičius sako, kad nors kontroliuoti šildymui naudojamo kuro kainų negalime, visada egzistuoja galimybė pasirūpinti būsto energiniu efektyvumu.
„Didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šias išlaidas, slypi pastato renovacijoje. Mes nuolat analizuojame ir stebime daugiabučių šilumos apskaitos statistiką, kuri matuoja realų šilumos suvartojimą daugiabučiuose. Tai reiškia, kad matome, kiek šilumos buvo suvartojama konkrečiuose būstuose prieš jų modernizavimą ir po. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po renovacijos dažniausiai moka net 2-3 kartus mažiau nei iki jos. Tad kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą gali mokėti virš 100 Eur, kiti, už šią paslaugą gali išleisti vos 20 Eur“, – sako pašnekovas.
Laikas pagalvoti apie renovaciją
Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kas labiausiai kelia nerimą renovuotinų daugiabučių gyventojams. Net 46 proc. respondentų labiausiai nuogąstauja dėl ateityje augsiančių šildymo kainų ir brangsiančios renovacijos.
Už šildymą tendencingai augantys mokesčiai bei didėjančios statybinių prekių kainos lemia, kad didžiausios nerenovuotų gyventojų baimės gali išsipildyti, todėl apie renovaciją šių būstų gyventojai turėtų susimąstyti dar šiandien.
Užs. Nr. 489401
