Auga ir pajamos, ir nepatenkintųjų skaičius

Redakcijos archyvo nuotr.
Baisiausia, kad šalyje ryškiai nemažėja socialinė atskirtis – vieni gyvena labai gerai, kiti – vos suduria galą su galu.
„Sodra“ skelbia, kad Lietuvos piliečių pajamos didėja, bet, kaip rodo liepos pabaigoje atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa, žmonės vis vien raukosi. Vis vien nepatenkinti savo gyvenimu. Kodėl?

Anot „Sodros“, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos gyventojų pajamos buvo 5,3 proc. didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį. Vidutinės gyventojų pajamos dabar siekia 1319 Eur. Tiesa, dar didesniam pajamų augimui sutrukdė koronavirusas ir karantinas. Dėl tos priežasties, kaip teigė „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė, antrąjį metų ketvirtį pajamos augo lėčiau nei pirmąjį. Bet birželį mūsų pajamos vėl ėmė sparčiai didėti.

Tiesa, „Sodra“ atskleidė ir ne tokią džiuginančią mūsų tikrovę. Antrąjį metų ketvirtį mažėjo žmonių, kurių darbo užmokestis per metus padidėjo daugiau nei 10 proc. Atvirkščiai – daugėjo žmonių, kurių algos susitraukė daugiau nei 10 proc. Palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kas ketvirto gyventojo pajamos sumažėjo daugiau nei 5 proc. Algos didėjo tik kai kurių sričių medikams, o turizmo, finansinių paslaugų, viešojo maitinimo sektoriuose vidutinės gyventojų pajamos nukentėjo bene labiausiai. Apdraustųjų, Lietuvoje dirbančių visą mėnesį, skaičius sumažėjo 2,2 proc. O nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo iki 44,6 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka siekia 383 Eur.

Kažin ar galima pavadinti žmogų laimingu, jei jis neturi darbo ir vegetuoja gaudamas nedarbo išmoką? Gal ne be reikalo „Baltijos tyrimai“, apklausę gyventojus, nustatė, kad šeši iš dešimties apklaustųjų mano, kad Lietuvoje gyvenimas blogėja. Aišku, prie tokios pesimistiškos nuomonės prisideda ir koronaviruso baimė. Tačiau ar normalu, kai tik 41 proc. respondentų mano, kad reikalai mūsų valstybėje krypsta į gerąją pusę. 1 proc. neturi jokios nuomonės, o 58 proc. atrodo, kad viskas Lietuvoje rieda į blogąją pusę.

Na, ir kas tie optimistai, kas pesimistai? Optimistai tradiciškai gyvena didžiuosiuose šalies miestuose, gauna didesnį atlyginimą, yra aukštesnio išsilavinimo. Dalis jų dirba biudžetinėse įstaigose. Dalis – aukštųjų mokyklų studentai. Be to, „Baltijos tyrimai“ nustatė, kad optimizmas priklauso ir nuo lyties bei amžiaus. Vyrai yra didesni optimistai nei moterys. Jaunesni nei 50 metų gyventojai yra optimistiškesni nei 50-metį jau perkopusieji.

„Baltijos tyrimai“ nustatė, kad šią liepą labiausiai nepatenkintos buvo vyresnės nei 50 metų moterys. Ypač jei gyvena kaime, yra menkesnio išsilavinimo ir turi ne didesnes nei 700 Eur per mėnesį pajamas. Labiau nepatenkinti yra ir provincijoje gyvenantys vyrai. Ypač žemesnio išsilavinimo. Paprastai, vidurinio ar profesinio. Labiau nepatenkinti ir provincijoje gyvenantys pensininkai. Visas socialinis sluoksnis, kurį sociologai vadina centro ir kairiųjų pažiūrų respondentais. Tad kokia peršasi išvada? Elektoratas, tradiciškai balsuojantis už kairiąsias ar centro politines partijas vis vien nelaimingas. Ką berinktų į valdžią, vis vien nusivilia ir pyksta! Tiesa, tyrėjai įspėja, kad visuomenės nuomonės tyrimo rezultatuose gali būti 3,1 proc. paklaida.