Atverti Eleonoros Prėskienienės „Širdies varteliai“

At­ver­ti Eleo­no­ros Prės­kie­nie­nės „Šir­dies var­te­liai“

Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) bib­lio­te­ko­je vy­ku­siuo­se 144-uo­se „Teks­tų skai­ty­muo­se“ pri­sta­ty­ta bu­vu­sios il­ga­me­tės dės­ty­to­jos Eleo­no­ros Eg­lės Bui­vy­dai­tės-Prės­kie­nie­nės ei­lių rink­ti­nė „Šir­dies var­te­liai“. Kny­gos su­da­ry­to­jai – ŠU pro­fe­so­rė Džiul­je­ta Mas­ku­liū­nie­nė ir pro­fe­so­rius eme­ri­tas Bro­nius Prės­kie­nis.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Į kny­gos pri­sta­ty­mą su­si­rin­ko bu­vę E. Prės­kie­nie­nės ko­le­gos, bend­ra­dar­biai, stu­den­tai, bend­ra­min­čiai, bi­čiu­liai.

E. Prės­kie­nie­nė (1932–2011) pra­kal­bo iš ek­ra­no – kny­gos pri­sta­ty­mo va­ka­ras pra­si­dė­jo fil­muo­ta me­džia­ga. Il­ga­me­tė dės­ty­to­ja pa­sa­ko­jo ir apie sa­ve, ir apie 2002 me­tais iš­leis­tą poe­zi­jos rin­ki­nį „Aki­mir­kos“.

„Man pa­tin­ka pa­ts ra­šy­mo pro­ce­sas“, – sa­kė E. Prės­kie­nie­nė.

„Ji bu­vo dau­giab­riau­nė as­me­ny­bė, kū­rė­ja. Ji bu­vo va­do­vė­lių au­to­rė, pe­da­go­gė, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo me­to­di­kos spe­cia­lis­tė, do­cen­tė. Net 17 me­tų Lie­tu­vos pra­di­nu­kai gim­to­sios kal­bos mo­kė­si iš jos va­do­vė­lių“, – sa­kė ren­gi­nį ve­dęs il­ga­me­tis E. Prės­kie­nie­nės bi­čiu­lis ir bend­ra­dar­bis Sei­mo na­rys dr. Sta­sys Tu­mė­nas.

S. Tu­mė­nas pri­mi­nė, kad E. Prės­kie­nie­nė daug bend­ra­vo su Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riais. E. Prės­kie­nie­nės ei­les iš nau­jo­sios kny­gos skai­tė No­me­da Bė­čiū­tė, Vla­das Ba­ra­naus­kas, Juo­zas Bin­do­kas.

J. Bin­do­kas svei­ki­ni­mą pa­gar­di­no dzū­kų tar­me, kreip­da­ma­sis į ei­lių au­to­rės vy­rą B. Prės­kie­nį kaip dzū­kas į dzū­ką.

Iš­sa­miai kny­gą „Šir­dies var­te­liai“ ir E. Prės­kie­nie­nės poe­zi­ją pri­sta­tė Dž. Mas­ku­liū­nie­nė. E. Prės­kie­nie­nė bu­vo jos raiš­kaus skai­ty­mo dės­ty­to­ja.

Pro­fe­so­rė pri­mi­nė, kad E. Bui­vy­dai­tė-Prės­kie­nie­nė yra ket­vir­to­ji ra­šy­to­jų Bui­vy­dų di­nas­ti­jos at­sto­vė. Gi­mi­nys­tės ry­šiai jun­gia su Bro­ne Bui­vy­dai­te (1895–1984), Ele­na Bui­vy­dai­te (Ele­na de Stroz­zi), Ire­na Bui­vy­dai­te-Kup­čins­kie­ne.

Dž. Mas­ku­liū­nie­nės tei­gi­mu, nau­jo­ji kny­ga bu­vo reng­ta il­gai, ne­for­suo­jant: „Su pro­fe­so­riu­mi da­li­jo­mės lai­me, var­gais ir džiaugs­mais.“

Ren­giant kny­gą, tek­da­vo pa­bū­ti ir de­tek­ty­vais: kai ku­rių E. Prės­kie­nie­nės ei­lė­raš­čių bu­vo ke­lios ver­si­jos, kei­tė­si pa­va­di­ni­mai. Su­da­ry­to­jai lai­kė­si pa­sku­ti­nio va­rian­to – vė­liau­sios re­dak­ci­jos.

Kny­ga pra­si­de­da nuo prie­dų – „Teks­tų apie Eleo­no­rą Eg­lę Bui­vy­dai­tę- Prės­kie­nie­nę ir kny­gą apie ją“. Straips­niai, laiš­kai nu­ke­lia į 2014 me­tus, kai bu­vo pri­sta­ty­ta B. Prės­kie­nio su­da­ry­ta kny­ga „Eleo­no­ros Eg­lės Bui­vy­dai­tės-Prės­kie­nie­nės bu­vi­mo spin­du­liai“.

E. Prės­kie­nie­nės poe­zi­ja pub­li­kuo­ja­ma ke­tu­riuo­se sky­riuo­se, jie pa­va­din­ti ei­lė­raš­čių ei­lu­tė­mis. Au­to­rė ei­les ra­šė nuo vai­kys­tės. Poe­zi­ja ki­to, bet ly­ri­kės bal­sas iš­li­ko vi­są gy­ve­ni­mą. Šiek tiek poe­zi­jos ra­šė ir vai­kams.

Rink­ti­nė su­da­ry­ta iš spau­do­je, rin­ki­ny­je „Aki­mir­kos“ pub­li­kuo­tų ei­lė­raš­čių bei ne­skelb­tų teks­tų, iš­li­ku­sių die­no­raš­čiuo­se, są­siu­vi­niuo­se, įvai­riuo­se la­pe­liuo­se.

„Įdo­mūs, bran­dūs teks­tai“, – au­to­rės kū­ry­bą api­bend­ri­no Dž. Mas­ku­liū­nie­nė.

Kny­go­je pub­li­kuo­ja­ma ne tik ra­šy­ti­nė E. Prės­kie­nie­nės kū­ry­ba, bet ir ta­py­bos dar­bai.

S. Tu­mė­nas per­skai­tė iš­sau­go­tą jam de­di­kuo­tą E. Prės­kie­nie­nės pa­dė­ką už įreng­tą Šat­ri­jos Ra­ga­nos au­di­to­ri­ją: šio­je au­di­to­ri­jo­je Šat­ri­jos Ra­ga­nos kū­ry­bą itin ver­ti­nu­si do­cen­tė or­ga­ni­zuo­da­vo ren­gi­nius, skai­ty­mus.

Do­cen­tas Vla­das Jū­ra Vait­ke­vi­čius E. Prės­kie­nie­nę yra įvar­di­jęs kaip sa­vo poe­zi­jos krikš­ta­mo­tę. Jis per­skai­tė ei­lė­raš­čius, de­di­kuo­tus E. Prės­kie­nie­nei, o ga­liau­siai jaut­riai už­dai­na­vo.

Pri­si­mi­ni­mais, įžval­go­mis pa­si­da­li­jo bu­vęs E. Prės­kie­nie­nės stu­den­tas, vė­liau ko­le­ga pro­fe­so­rius eme­ri­tas Ka­zi­mie­ras Žu­per­ka, kny­gos re­dak­to­rius Sta­sys S. Tu­mė­nas, pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Gu­do­nis.

„Te­gul mū­sų

Šir­dies var­te­liai

Vi­sad bū­na at­vi­ri,

Kad nie­kam ne­rei­kė­tų

Į juos bels­tis“, – trum­pu ir pra­smin­gu E. Prės­kie­nie­nės ei­lė­raš­čiu va­ka­rą api­bend­ri­no N. Bė­čiū­tė.

„Vi­siems dė­kin­gas, nuo­šir­džiai dė­kin­gas“, – sa­kė B. Prės­kie­nis. Kny­gos pri­sta­ty­mą jis bai­gė E. Prės­kie­nie­nės ei­lė­raš­čiu, ku­ria­me nu­skam­ba ir šios ei­lu­tės: „Ne­lauk ma­nęs, aš nea­tei­siu...“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dzū­kas – dzū­kui. Pro­fe­so­rių eme­ri­tą Bro­nių Prės­kie­nį svei­ki­na Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rius Juo­zas Bin­do­kas.

Eleo­no­ros Eg­lės Bui­vy­dai­tės-Prės­kie­nie­nės ei­lių rink­ti­nės „Šir­dies var­te­liai“ su­da­ry­to­jai – ŠU pro­fe­so­rė Džiul­je­ta Mas­ku­liū­nie­nė ir pro­fe­so­rius eme­ri­tas Bro­nius Prės­kie­nis.

Eleo­no­ros Eg­lės Bui­vy­dai­tės-Prės­kie­nie­nės ei­les skai­to Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rė No­me­da Bė­čiū­tė.