Naujausios
Pirmąją publikacijos „Atplukdoma nauja švietimo reforma“ dalį skaitykite čia.
Fizikos aukso amžius baigėsi
„Ne tik su fizika, su visais gamtos mokslais šitaip yra, – sako mokytojas. – Ir su chemija, ir su biologija. Nes stojant į aukštąsias mažai kur gamtos mokslų bereikia. Fizika iš esmės reikalinga tik stojant į inžinerines specialybes, o jos nėra populiarios.“
Neneigia, jog mokytis fizikos sunku. Vaikai mokytojui taip ir sako: sunku ir neįdomu. O kaip padaryti įdomią tą formulę, ją reikia išmokti ir pritaikyti sprendžiant uždavinį.
„Toks vaikų požiūris yra atspindys visuomenėje gajaus požiūrio, kam vargti dėl mokslų, jeigu galima eiti lengvesniu keliu, svarbiausia pinigai – pabrėžia V. Jankus. – Vienas vaikinas man yra aiškinęs, kam man ta fizika, mokytojau, kur aš ją dėsiu, važiuosiu skinti braškių ir gal net daugiau uždirbsiu nei jūs. Važiuok, sakau, bet ar visą gyvenimą braškes skinsi?“
Kažkada Šiauliai garsėjo matematikais, fizikais. Fizika buvo populiari, visoje šalyje buvo žinoma jaunųjų fizikų „Fotono“ mokykla. Kol buvo finansuojamos „Fotono“ stovyklos, pritraukdavo daug vaikų, bet finansavimo neliko, veikla blėso.
„Pernai Šiauliuose fizikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti tik apie 70 abiturientų, stebėjomės, kad tik tiek beliko, ir kasmet laiko vis mažiau, – apgailestauja fizikas. – Mano mokiniai visi išlaikė egzaminą, bet rinkosi fiziką laikyti tik dešimt, iš vienuolikos besimokiusiųjų išplėstinio kurso dalyko, o gimnazijos abiturientų buvo apie 120. Šiemet bus panašiai.“
Bet mokytojas gali pasidžiaugti Astrofizikų būrelio, kurį veda Šiaulių jaunųjų technikų centre, rezultatais. Keturi jo mokiniai, lankantys šį būrelį, šiemet yra tapę Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų laimėtojais ir prizininkais. Lyderis yra Justinas Turčak, „Romuvos“ gimnazistas, kuris pasaulinėje astrofizikų olimpiadoje antrus metus laimi prizines vietas, pernai – bronzą, šiemet – sidabrą.
Nebėra norinčių būti fizikos mokytoju
Į Raudonąją knygą galima įrašyti ir studijuojančiuosius fiziką, kaip dalyko pedagogiką.
Prisimena, kai pats stojo studijuoti fizikos Šiaulių pedagoginiame institute, pirmame kurse pradėjo mokytis 60 fizikų. Tiesa, nubyrėjo nemažai, baigė tik 18 absolventų. Palyginimui, per visą Lietuvą į fizikos dalyko pedagogiką pernai stojo vos vienas abiturientas, o švietimo ekspertų duomenimis per ketverius metus į pensiją išeis 6 procentai fizikos mokytojų.
„Dar klausimas, ar tas vienas fizikas baigs studijas, o po baigimo ateis dirbti į mokyklą? – retoriškai klausia fizikas. – Su vaikais nelengva dirbti. Be to, valdžios požiūris į gamtos mokslus stebina. Norima fiziką, chemiją, biologiją sudėti į vieną dalyką. Ką reiškia toks jungtinis mokslas, tokia integracija?“
Mokytoja stebina požiūris ir į astronomiją: „Ją iš viso panaikino, kaip atskirą dalyką. Kažkiek astronomijos į fizikos programas įdėjo, kažkiek geografijai numetė. Vaikai ir ne tik vaikai nebežiūri į žvaigždes, žiūri tik žemyn, maigydami mobiliuosius telefonus. Taip, matyt, greitai neliks atskirai ir fizikos, biologijos, chemijos.“
„Integruoti gamtos mokslai dėstomi JAV, kitose Vakarų šalyse tokia integracija populiari, o mes vis dairomės į šalis“, – sako fizikas.
Jis įsitikinęs, jeigu reikalingas fizikas, tai fiziką reikia ruošti, jeigu chemikas – chemiką, jeigu biologas – biologą, o nedaryti mokslų mišrainės.
Kita vertus, jeigu jau imamasi diegti integruotus gamtos mokslus, tai pirmiausia reikia paruošti dalyko mokytojus.
„Šiaulių universitetas dar 2012 metais kvietė stoti į gamtos mokslų specialybę, bet, deja, niekas nestojo, – prisimena V. Jankus. – Prisiminkime, kad buvo švietimo ministrų, kurie teigė, kad mokykloje gali dirbti bet kas – kad ir iš gatvės atėjęs specialistas. Įdomu, koks naujos valdžios požiūris bus.“
Matematika – mokslų karalienė
„Kitas dalykas, kaip vaikas mokysis fizikos ar chemijos, jeigu jis nemoka matematikos, nemoka skaičiuoti, nemoka dalybos ir daugybos be skaičiuotuvo, nemoka spręsti uždavinių, – pabrėžia V. Jankus. – Ypač fizikoje matematikos reikia. Todėl ir šaukia, kad aš čia nieko nesuprantu. Matematika buvo ir lieka mokslų karalienė, ir ji ne tokia jau baisi, tik ją reikia suprasti.“
O gal nėra gerų matematikos mokytojų, kad dėl matematikos visiems galvos skauda?
„Tikrai ne. Yra daug puikių darbui atsidavusių mokytojų. Bet, kaip sakoma, jeigu nėra gero molio, tai puodynės ir nenulipdysi. Gali per galvą verstis, bet, jeigu pats vaikas neparodys iniciatyvos ir noro mokytis, rezultato nebus“, – tikina V. Jankus.
Jo žodžiais, ekspertai kiek nori gali aiškinti, jog mokytojas turi sudominti mokinį, bet nemotyvuotą vaiką galima sudominti tik momentui.
„Anksčiau tikrintojai iš Nacionalinės vertinimo agentūros vis aiškindavo, jog reikia žaisti su vaikais, juos užimti, dabar tik susigriebė, jog reikia ir išmokyti. Man pačiam buvo siūloma mokyti vaikus per žaidimus, – pasidalija audito įspūdžiu. – Kaip žaisdamas vienuoliktoką ar dvyliktoką išmokysi, paruoši brandos egzaminui? Reikia mokymosi disciplinos – be jos neišmokysi vaiko dirbti.“
Jis siūlytų mažinti įvairių tikrintojų, vertintojų organizacijų, iš kurių jokios naudos, bereikalingai švaistomi pinigai ir leisti mokytojui laisvai dirbti.
Apie reformas
Ar tūkstantmečio mokyklos gali tapti švietimo flagmanais?
„Nelabai suprantu, kokia čia yra idėja, – sako V. Jankus. – Tik akivaizdu, jog kiekviena valdžia ateina vis su nauja reforma. 30 metų vis ieškome, kokia mokykla turi būti. Vis kažką tvarkome pertvarkome. Stabilumo jokio. Aišku gerai, kad mąstoma, ką daryti? Bet ar tos tūkstantmečio mokyklos pasiteisins? Ar nebus pinigai vėjais paleisti eilinį kartą?“
Tūkstantmečio mokyklų programa antradienį jau buvo viešai pristatyta švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir ekspertų. Savivaldybės paraiškas galės teikti nuo 2022 metų sausio. Numatoma, jog tūkstantmečio mokyklomis taps 150 šalies mokyklų, bet tikinama, jog jos nebus elitinės, kalbama apie tinklaveiką, mokyklų bendradarbiavimą. Naujos idėjos įgyvendinimui bus atseikėta 210 milijonų eurų.
„Galų gale turėtume nutarti, kad dirbame, o ne ieškome, kaip dirbti, – sako mokytojas. – Linkėčiau, kad kuo greičiau pradėtume normaliai dirbti, nes kitaip dar trisdešimt metų užsiimsime tik paieškomis. Žygiuoti reikia tiesiai, nesižvalgant į šalis, taip kaip Suomijoje, kurioje mokytojo specialybė yra prestižas ir visuomenės požiūris į mokslą visai kitas. Ten neaiškinama mokytojui, kaip reikia dirbti, juo pasitikima.“
