Atkurta Lietuvos partizanų vadų kelionė

Atkurta Lietuvos partizanų vadų kelionė

At­kur­ta Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų ke­lio­nė

Va­sa­rio 16-ąją Mi­nai­čiuo­se (Rad­vi­liš­kio r.) fi­ni­šuos dvy­li­kos žy­gių „Par­ti­za­nų Lie­tu­va“ cik­las, at­kar­to­jęs Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų ke­lio­nę į Ramove va­din­tą Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos šta­bo būs­ti­nę, kur 1949 me­tų va­sa­rio 16-ąją bu­vo pa­si­ra­šy­ta Dek­la­ra­ci­ja. Ke­tu­rių žy­gių marš­ru­tai drie­kė­si Šiau­lių kraš­te. Šie­met mi­ni­mos 70-osios Dek­la­ra­ci­jos pa­si­ra­šy­mo me­ti­nės.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Žy­gių pa­baig­tu­vės

Pro­jek­to „Par­ti­za­nų Lie­tu­va“ fi­ni­šas – ry­toj. Žy­gei­viai 10 va­lan­dą star­tuos iš Mi­nai­čių. Įvei­kę maž­daug 16 ki­lo­met­rų, ke­liau­to­jai grįš ten pat – į Mi­nai­čius. Vi­suo­se po­stuo­se žy­gio da­ly­vių lauks karš­ta ar­ba­ta.

Pa­sak pro­jek­to idė­jos au­to­riaus, pro­fe­so­riaus Vy­kin­to Vait­ke­vi­čiaus, pa­ke­liui bus lan­ko­mos su par­ti­za­ni­ne ko­va, se­ną­ja Lie­tu­vos is­to­ri­ja su­si­ju­sios vie­tos. Or­ga­ni­za­to­riams pa­vy­ko nu­sta­ty­ti par­ti­za­no Ka­zi­mie­ro Lau­ži­ko gim­ti­nę ant Čer­ko­sų ir Pa­ber­žių kai­mo ri­bos (na­mas iš­li­kęs). K. Lau­ži­kas da­ly­va­vo 1949 me­tų par­ti­za­nų su­si­ti­ki­me kaip pa­gal­bi­nin­kas, ap­rū­pin­to­jas mais­tu, sau­go­to­jas. Par­ti­za­nas žu­vo 1950 me­tų bir­že­lį.

To­liau marš­ru­tas driek­sis pa­lei Šuš­vę, čia ke­liau­to­jai ap­lan­kys pro­tė­vių pil­ka­pius Kel­my­nų kai­me.

„Pa­si­kal­bė­si­me apie tik­rus ir dva­sios mil­ži­nus – Mai­ro­nio mil­žin­ka­pius. Yra iš­li­ku­si ir bras­ta, kal­bė­si­me apie se­nuo­sius ke­lius, se­nuo­sius žy­gius“, – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Kirs­da­mi Pa­šuš­vio dva­rą, žy­gei­viai pri­si­mins anks­ti žu­vu­sio par­ti­za­no An­ta­no Li­gei­kos-Per­kū­no is­to­ri­ją. Par­ti­za­nas slap­ta bu­vo pa­lai­do­tas gim­to­sios so­dy­bos gė­lių dar­že­ly­je.

Ba­lan­diš­ky­je, Sa­jy­nė­je, lauks pie­tūs, pa­sa­ko­ji­mas. Čia pla­nuo­ja­ma įkur­ti ug­ne­lę, ku­ri sim­bo­liš­kai bus ne­ša­ma į Mi­nai­čius: nuo vie­no ąžuo­lo, pa­so­din­to Vik­to­ro Šniuo­lio ir Ge­no­vai­tės Sa­jū­tės, prie ki­to, pa­so­di­no Ju­li­jo­nos ir Te­re­sės Mik­niū­čių.

„Šven­tos ug­nies per­ne­ši­mas – sim­bo­liš­kas dvie­jų vie­tų su­jun­gi­mas. Pri­si­min­ki­me, kad kaip tik Mik­nių bun­ke­ris va­din­tas Ra­mo­ve, Leo­nar­do Gri­go­nio vie­nas iš sla­py­var­džių bu­vo Kri­vis, Vik­to­ro Šniuo­lio – Vai­de­vu­tis, Bro­niaus Lie­sio – Kau­kas: sla­py­var­džiai ir­gi iš se­no­sios Lie­tu­vos“, – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Po žy­gio Pa­šuš­vio kul­tū­ros na­muo­se is­to­ri­kai skai­tys pra­ne­ši­mus, bus su­neš­ti­nės vai­šės, dai­nos, įspū­džių da­li­ji­ma­sis.

„Pa­vy­ko su­telk­ti žmo­nes, at­kreip­ti dė­me­sį, at­ras­ti nau­jų da­ly­kų. Tai trūk­te­lė­jo į prie­kį di­de­lį ve­ži­mą. Įdo­mu, kad į žy­gius sten­gė­si įsi­jung­ti lais­vės ko­vų da­ly­vių gi­mi­nai­čiai – vy­res­ni, jau­nes­ni. Jų is­to­ri­jos žy­gio me­tu pra­tur­ti­na, su­do­mi­na, pa­ro­do, kad did­vy­rių krau­jas te­ka pa­li­kuo­nių, ai­nių gys­lo­mis“, – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Ke­tu­ri žy­giai – Šiau­lių kraš­te

Pro­jek­tas „Par­ti­za­nų Lie­tu­va“ pra­si­dė­jo praė­ju­sių me­tų rug­sė­jo 15 die­ną ir tę­sė­si be­veik pus­me­tį.

Pir­mie­ji trys žy­giai ve­dė Ry­tų Lie­tu­vos sri­ties va­do Jo­no Kimš­to ir Di­džio­sios Ko­vos apy­gar­dos šta­bo vir­ši­nin­ko Juo­zo Ši­bai­los ke­liu. 1948 me­tų spa­lį par­ti­za­nai pa­sie­kė Duk­to miš­ko apy­lin­kes, kur su­si­ti­ko su Jo­nu Že­mai­čiu – bū­si­muo­ju Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio pir­mi­nin­ku.

Tre­čia­sis žy­gis pa­sie­kė Šiau­lių ap­skri­tį: iš Smil­gių (Pa­ne­vė­žio r.) bu­vo ei­na­ma į Alks­niu­pius (Rad­vi­liš­kio r.). Tri­jų pa­sku­ti­nių žy­gių marš­ru­tai – tai­p pat Šiau­lių kraš­te, ke­liau­ta Ty­tu­vė­nų, Šiau­lė­nų, Rad­vi­liš­kio apy­lin­kė­se, kol ga­liau­siai pa­siek­ti Mi­nai­čiai.

Žy­gei­viai ne tik ke­lia­vo: juos ly­dė­ję ved­liai pa­sa­ko­jo apie ap­lan­ky­tas vie­tas. Per 12 žy­gių nuei­ta apie 300 ki­lo­met­rų.

Vie­na­me žy­gy­je vi­du­ti­niš­kai da­ly­vau­da­vo apie 200 da­ly­vių, iš vi­so skai­čiuo­ja­ma apie 2 500. Apie 30 žmo­nių įvei­kė vi­sus eta­pus (neįs­kai­čiuo­jant or­ga­ni­za­to­rių).

Tą pa­čią sa­vai­tę, kai vyk­da­vo žy­gis, bū­da­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi ir kul­tū­ri­niai ren­gi­niai: su­si­ti­ki­mai, kon­cer­tai.

Par­ti­za­nų va­dų ke­lio­nei pa­mi­nė­ti bu­vo iš­leis­tas V. Vait­ke­vi­čiaus su­da­ry­tas žy­gio va­do­vas „Ke­liai į 1949 m. Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų su­si­ti­ki­mą“.

Žy­gių or­ga­ni­za­to­rius, Lie­tu­vos ge­ne­ro­lo Po­vi­lo Ple­cha­vi­čiaus ka­rių sa­jun­gos va­das šiau­lie­tis Ne­ri­jus Kund­ro­tas pra­lei­do tik vie­ną žy­gį.

Pa­sak N. Kund­ro­to, Dek­la­ra­ci­jos 70-me­čiui pa­žy­mė­ti pa­ga­min­ti tri­jų laips­nių žy­gio me­da­liai: auk­so, si­dab­ro, bron­zos. Įvei­ku­sie­ji nors vie­ną žy­gį, ga­li įsi­gy­ti bron­zos me­da­lį, įvei­kę 8–10 žy­gių – si­dab­rą, 11–12 – auk­so.

Kiek­vie­na­me žy­gy­je ke­liau­to­jams bu­vo įtei­kia­mi dip­lo­mai, ant­spau­duo­ti par­ti­za­nų rink­ti­nės, pro ku­rios te­ri­to­ri­ją žy­giuo­ta, ant­spau­dais. Žy­gei­viai gau­da­vo ir ženk­liu­ką, o re­gist­ruo­da­mie­si – par­ti­za­no ar rė­mė­jo sla­py­var­dį.

„Žy­giais no­rė­jo­si la­biau priar­tin­ti par­ti­za­nus, kad ne­lik­tų ar­ba be­veik ne­lik­tų sie­nos, kad ne­sa­ky­tų „jie“ ir „mes“, kad sa­ky­tų „sa­vi“, „mes“, „kar­tu“. O da­bar M. Ivaš­ke­vi­čiaus fo­ne ma­to­si su­si­prie­ši­ni­mas, ži­no­ma, tam yra šim­tas prie­žas­čių, įsi­se­nė­ju­sių veiks­nių ir li­gų. Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad dar­bas baig­tas, to­li gra­žu, ne. Pail­sė­si­me ir žiū­rė­si­me, kur to­liau žy­giuo­ti, ke­liau­ti“, – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Par­ti­za­nai bu­vo ir Vil­niu­je

Šią sa­vai­tę „Par­ti­za­nų Lie­tu­vos“ ren­gi­niai per­si­kė­lė į Vil­nių. Va­kar Vals­ty­bės pa­ži­ni­mo cent­re pro­jek­to glo­bė­jai Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei bu­vo įteik­tas auk­si­nis „Par­ti­za­nų Lie­tu­vos“ me­da­lis ir liu­di­ji­mas.

Ant­ra­die­nį Sig­na­ta­rų na­muo­se vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me „Ne­pap­ras­ta ko­vos už lais­vę is­to­ri­ja: Lie­tu­vos par­ti­za­nai Sig­na­ta­rų na­muo­se“ V. Vait­ke­vi­čius at­sklei­dė ne­ži­no­mą is­to­ri­jos pus­la­pį: Sig­na­ta­rų na­mai yra ir par­ti­za­nų ko­vos Vil­niaus mies­te vie­ta.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, 1946 me­tų gruo­džio 20-osios va­ka­rą is­to­ri­nė­je „Bal­to­jo Štra­lio“ ka­vi­nė­je (tuo me­tu „Val­gio“ tres­to 3-ioji val­gyk­la) va­ka­ro­jo, dai­na­vo, pri­ta­riant akor­deo­nui, pen­ki Po­vi­lo Luk­šio rink­ti­nės par­ti­za­nai. Ge­ro­kai po vi­dur­nak­čio bu­vo pa­pra­šy­ti pa­ro­dy­ti as­mens do­ku­men­tus. Ki­lo stai­gus su­si­šau­dy­mas. Vie­nas mi­li­ci­nin­kas nu­šau­tas vie­to­je, ki­tas mi­rė nuo žaiz­dų li­go­ni­nė­je.

Iš ka­vi­nės iš­trū­kę par­ti­za­nai An­ta­nas Kun­čius-Dak­ta­ras Do­lit­lis ir Alek­sand­ras Si­ru­sas-Kar­pa nak­tį į gruo­džio 21 die­ną bu­vo areš­tuo­ti ant Ža­lio­jo til­to, su­žeis­tas Jur­gis Bur­nys-Smil­ga – dar po sa­vai­tės. Jo bro­lis Bro­nius Bur­nys-Mau­ras su Vy­tau­tu Mo­tie­kai­čiu-Pa­par­čiu iš­trū­ko iš sos­ti­nės ir grį­žo ko­vo­ti į gim­tą­sias Bai­so­ga­los apy­lin­kes.

A. Kun­čius – Sau­sio 13-osios au­kos Vy­tau­to Kon­ce­vi­čiaus tė­vas.

Šis įvy­kis, sa­ko V. Vait­ke­vi­čius, iš­ple­čia su­pra­ti­mą, kad par­ti­za­nai ne­bu­vo tik miš­kuo­se, bun­ke­riuo­se ar kai­muo­se, bet ir pa­čia­me Vil­niu­je, pa­čia­me jo bran­duo­ly­je.

Džiu­gi­na at­ra­di­mas

Šie­met V. Vait­ke­vi­čius su dr. Ais­te Pet­raus­kie­ne pla­nuo­ja iš­leis­ti kny­gą – Par­ti­za­nų vals­ty­bės is­to­ri­ją.

1949 me­tų Dek­la­ra­ci­ją V. Vait­ke­vi­čius va­di­na par­ti­za­nų po­li­ti­ne per­ga­le.

Mi­nai­čiuo­se priim­tas do­ku­men­tas bu­vo pa­ra­šy­tas maž­daug prieš pu­sant­rų me­tų Kau­no švie­suo­me­nės ap­lin­ko­je.

Pa­sak is­to­ri­ko, pa­grin­di­niai dek­la­ra­ci­jos ak­cen­tai – vie­nin­te­lė tei­sė­ta val­džia Lie­tu­vo­je yra iš par­ti­za­nų va­do­vy­bės at­sto­vų, įga­lio­tų žmo­nių, su­da­ry­ta Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio ta­ry­ba, jos pre­zi­diu­mas. Aš­tuo­nių par­ti­za­nų pa­si­ra­šy­ta Dek­la­ra­ci­ja tu­ri dau­ge­lį Kons­ti­tu­ci­jos po­žy­mių – yra lyg glaus­tas jos va­rian­tas: kal­ba­ma apie so­cia­li­nę tvar­ką, apie bū­si­mą vals­ty­bės san­tvar­ką ir, kas pa­brėž­ti­na, at­si­grę­žia­ma į 1922 me­tų Kons­ti­tu­ci­ją, ku­ri lai­ko­ma de­mok­ra­tiš­kiau­sia.

„Nug­lu­din­tas priim­tas do­ku­men­tas yra nuo­sta­biau­sia, kas ga­lė­jo ta­da įvyk­ti. Mes pa­ten­ka­me tarp pa­grin­di­nių Eu­ro­pos par­ti­za­ni­nių ju­dė­ji­mų, ku­rie bu­vo po­li­tiš­ki, aiš­kiai įsi­vaiz­da­vo sa­vo ša­lies atei­tį – tu­riu ome­ny­je Pran­cū­zi­ją, jos na­cio­na­li­nio pa­si­prie­ši­ni­mo ta­ry­bos su Šar­liu de Go­liu prie­ša­ky­je 1944 me­tų ko­vo 15 die­nos pro­gra­mą, ku­ri ta­po vy­riau­sy­bės dar­bo pro­gra­ma, ir Lie­tu­vos par­ti­za­nų 1949 me­tų Vasario16-osios dek­la­ra­ci­ją, ne­nus­to­ju­sią sa­vo reikš­mės. Ne vel­tui jau 20 me­tų ji pri­pa­žin­ta mū­sų vals­ty­bės tik­ru tei­sės ak­tu.“

V. Vait­ke­vi­čius džiau­gia­si, kad pa­vy­ko ap­tik­ti do­ku­men­tų – pa­čių par­ti­za­nų, sig­na­ta­rų ra­šy­tų juod­raš­ti­nių teks­tų, ku­riuo­se pa­rei­gy­bė Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­kas yra va­di­na­ma Pre­zi­den­tu.

„Tai, dėl ko opo­nen­tai ne­su­tin­ka ir tvir­ti­na, kad Jo­nas Že­mai­tis-Vy­tau­tas ne­pag­rįs­tai va­di­na­mas ket­vir­tuo­ju pre­zi­den­tu. Šian­dien ga­liu tvir­tai pa­sa­ky­ti, kad pa­tys par­ti­za­nai rim­tai svars­tė, pui­kiai su­pra­to tą žo­dį, tu­rė­jo jį net įsi­ra­šę į pro­jek­tus. Bet, ga­li bū­ti, kad pa­bi­jo­jo sme­to­ni­nio še­šė­lio ir pa­si­rin­ko neut­ra­lų pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko pa­va­di­ni­mą. Tai – vie­nas nau­jau­sių at­ra­di­mų. No­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad ty­ri­mai ne vel­tui, jie nė­ra sa­va­tiks­liai, jie stip­ri­na mū­sų vi­suo­me­nę šian­dien“, – sa­ko V. Vait­ke­vi­čius.

Žil­vi­no MONT­VY­DO nuo­tr.

„Par­ti­za­nų Lie­tu­vos“ bend­ruo­me­nė ant Mo­la­vė­nų pi­lia­kal­nio.

X-aj­me žy­gy­je da­ly­viai ke­lia­vo marš­ru­tu Lydyvėnai–Tytuvėnai.

Aki­mir­ka iš IX žy­gio Vadžgirys–Viduklė–Šienlaukis.

Žil­vi­no MONT­VY­DO nuo­tr.

Dvy­li­kos žy­gių pro­jek­to „Par­ti­za­nų Lie­tu­va“ idė­jos au­to­rius pro­fe­so­rius dr. Vy­kin­tas Vait­ke­vi­čius sa­ko, kad 1949 me­tų Dek­la­ra­ci­ja bu­vo par­ti­za­nų po­li­ti­nė per­ga­lė.

Ie­vos STA­CHO­VAI­TĖS nuo­tr.

Prieš­pas­ku­ti­nia­me žy­gy­je Acokavai–Radviliškis žy­gei­viams te­ko ke­liau­ti per pus­nis ir šlapd­ri­bą.

Ma­riaus MOR­KE­VI­ČIAUS (EL­TA) nuo­tr.

Va­kar Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pro­jek­to „Par­ti­za­nų Lie­tu­va“ koor­di­na­to­rius Žil­vi­nas Mont­vy­das įtei­kė Dek­la­ra­ci­jos 70-me­čio me­da­lį ir liu­di­ji­mą.

 

1949 me­tų Dek­la­ra­ci­ja

1949 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį vy­ku­sia­me Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų su­va­žia­vi­me da­ly­va­vo at­sto­vai iš vi­sos Lie­tu­vos.

Va­sa­rio 10 die­ną Šiau­lių ap­skri­ties (da­bar – Rad­vi­liš­kio r.) Mi­nai­čių kai­me Sta­nis­lo­vo Mik­niaus so­dy­bo­je įreng­ta­me Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos va­do Leo­nar­do Gri­go­nio-Už­pa­lio bun­ke­ry­je pra­si­dė­jo dar­bas. Pir­ma­me po­sė­dy­je bu­vo nu­tar­ta Lie­tu­vos gink­luo­to­jo pa­si­prie­ši­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ją pa­va­din­ti Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džiu (LLKS).

Ki­tuo­se po­sė­džiuo­se bu­vo su­da­ry­ta LLKS va­do­vy­bė, svars­to­ma są­jū­džio po­li­ti­nė pro­gra­ma, gink­luo­to­jo pa­si­prie­ši­ni­mo pro­gra­ma, tak­ti­ka, są­jū­džio po­li­ti­nė, ideo­lo­gi­nė, or­ga­ni­za­ci­nė ir ki­ta veik­la, LLKS sta­tu­tas, par­ti­za­nų uni­for­mos, pa­rei­gų ir laips­nių ženk­lai ir kt. Priim­ti krei­pi­mai­si į są­jū­džio da­ly­vius ir ki­tus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus.

1949 me­tų va­sa­rio 16 die­ną LLKS Ta­ry­bos po­sė­dy­je priim­ta Dek­la­ra­ci­ja, ją pa­si­ra­šė aš­tuo­ni po­sė­džio da­ly­viai: LLKS Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­kas Jo­nas Že­mai­tis-Vy­tau­tas (1909–1954, su­šau­dy­tas), pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas (1918–1957, su­šau­dy­tas), LLKS Ta­ry­bos na­riai Alek­sand­ras Gry­bi­nas-Faus­tas (1920–1949), Vy­tau­tas Gu­žas-Kar­das (1920–1949), Juo­zas Ši­bai­la-Me­rai­nis (1905–1953), Bro­nius Lie­sys-Nak­tis (1922–1949), Leo­nar­das Gri­go­nis-Už­pa­lis (1905–1950) ir Pet­ras Bart­kus-Žad­gai­la (1925–1949).

Dek­la­ra­ci­ja kar­tu su ki­tais Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų su­va­žia­vi­me priim­tais do­ku­men­tais su­da­rė tei­si­nį ir po­li­ti­nį Lie­tu­vos gink­luo­to­jo pa­si­prie­ši­ni­mo pa­grin­dą, su­tei­kė lais­vės ko­voms nau­ją po­bū­dį, įtei­si­no LLKS kaip vi­suo­ti­nio or­ga­ni­zuo­to gink­luo­to­jo pa­si­prie­ši­ni­mo so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai or­ga­ni­za­ci­ją, o jos Ta­ry­bą – kaip vie­nin­te­lę tei­sė­tą val­džią oku­puo­tos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas 1999 me­tų sau­sio 12 die­ną priė­mė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mą dėl Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio Ta­ry­bos 1949 me­tų va­sa­rio 16 die­nos Dek­la­ra­ci­jos, ku­ris nu­sta­tė šio do­ku­men­to sta­tu­są Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės sis­te­mo­je, pri­pa­ži­no kaip Lie­tu­vos vals­ty­bės tęs­ti­nu­mui reikš­min­gą tei­sės ak­tą.

Iš aš­tuo­nių 1949 me­tų va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­rų ke­tu­ri bu­vo mo­ky­to­jai, du stu­den­tai (bū­si­mas žur­na­lis­tas ir bū­si­mas sklan­dy­to­jas), vie­nas ka­ri­nin­kas ir vie­nas bu­hal­te­ris.

Pa­reng­ta pa­gal Lie­tu­vos Gy­ven­to­jų Ge­no­ci­do ir Re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro inf.