Atkuriamas Kražių jėzuitų kolegijos maketas

At­ku­ria­mas Kra­žių jė­zui­tų ko­le­gi­jos ma­ke­tas

Šią sa­vai­tę Kra­žiuo­se (Kelmės r.) su­reng­tos kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, per ku­rias ar­chi­tek­tų gru­pė at­ku­ria Kra­žių jė­zui­tų ko­le­gi­jos pa­grin­di­nio komp­lek­so vaiz­dą, da­ro jo ma­ke­tą, ku­ris atei­nan­tį pir­ma­die­nį bus pri­sta­to­mas vi­suo­me­nei. Kū­ry­bi­nės sto­vyk­los da­ly­viai at­ra­do duo­me­nų, kad Kra­žiuo­se bū­ta net Leo­nar­do da Vin­čio pa­veiks­lo.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės – tai vie­na iš su­de­da­mų­jų praė­ju­sią sa­vai­tę pra­si­dė­ju­sio Kra­žių fes­ti­va­lio, ku­ris tę­sis iki Šv. Ro­ko at­lai­dų, da­lių.

Kra­žių ko­le­gi­jo­je dar­buo­ja­si ar­chi­tek­to Au­ri­mo Šir­vio va­do­vau­ja­ma gru­pė: pa­ts va­do­vas, ar­cheo­lo­gas Žy­gi­man­tas Bur­žins­kas ir ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Jo­nas Sin­ke­vi­čius. Jie at­ku­ria Kra­žių ko­le­gi­jos pa­grin­di­nio komp­lek­so vaiz­dą.

Kra­žių gim­na­zi­ja, vie­na pir­mų­jų pa­sau­lie­ti­nių mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je, iš­si­sky­ru­si itin aukš­tu moks­lo ly­giu, mo­ky­mo prie­mo­nių gau­sa, ge­rai pa­reng­tais mo­ky­to­jais. Ko­le­gi­jo­je mo­kė­si įvai­raus luo­mo ir vals­tie­čių vai­kai. Mo­kė­si daug žy­mių XIX a. kul­tū­ros vei­kė­jų, ra­šy­to­jų.

Il­gą lai­ką Kra­žių ko­le­gi­jos pa­sta­tai bu­vo ap­leis­ti. 2008 me­tais, pa­de­dant Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dui, baig­tas res­tau­ruo­ti is­to­ri­nis bur­sos pa­sta­tas. Ja­me įreng­tas kul­tū­ros cent­ras, mu­zie­jus, bib­lio­te­ka, tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras.

Pir­mi­nį vi­sos ko­le­gi­jos komp­lek­są at­kur­ti su­ma­niu­si gru­pė nuo ko­vo mė­ne­sio rin­ko in­for­ma­ci­ją apie pa­sta­tus.

„In­for­ma­ci­jos įvai­riuo­se šal­ti­niuo­se ra­do­me la­bai daug. Gal net per daug. Nes pa­si­tai­ko ir prieš­ta­rin­gų tei­gi­nių. Kai ku­riuo­se straips­niuo­se, ma­tyt, su­kly­do ir moks­li­nin­kai, – įspū­džiais da­li­ja­si A. Šir­vys. – In­for­ma­ci­ją su­si­ste­mi­no­me ir pa­gal ją pa­ban­dė­me at­kur­ti pir­mykš­tį Kra­žių ko­le­gi­jos vaiz­dą.“

Pag­rin­di­nio kor­pu­so ma­ke­tas jau da­ro­mas. Baig­tas mo­kyk­los ma­ke­tas. Li­ko at­kur­ti baž­ny­čią. Pa­sak A. Šir­vio, ji bu­vo la­bai ori­gi­na­lios iš­vaiz­dos. Jė­zui­tų baž­ny­čios bū­da­vo sta­to­mos ba­ro­ko sti­liaus, o Kra­žiuo­se pa­si­rink­ta go­ti­ka. Pro­jek­tą pa­ma­tę kra­žiš­kiai ste­bė­jo­si įspū­din­ga baž­ny­čia, sa­kė: „Bū­tų ge­rai, jei­gu ji šian­dien Kra­žiuo­se sto­vė­tų“. Dau­ge­lis kra­žiš­kių nė ne­ži­no, jog aikš­tė­je at­kas­ti ak­me­nys bu­vo se­no­sios baž­ny­čios pa­ma­tai.

Kra­žių ko­le­gi­jos ma­ke­tas ne­bus la­bai de­ta­lus. Jis da­ro­mas 1:200 mas­te­liu. De­ta­lus va­rian­tas bus plan­še­tė­je. Ma­ke­tai pa­pil­dys Kra­žių M. K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ro mu­zie­jų.

Ma­no­ma, jog iš Kra­žių ko­le­gi­jos pa­sta­tų iš­li­ko tik bur­sa, ku­rią at­sta­čius įreng­tas M. K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ras. Ta­čiau yra iš­li­kęs ir ma­lū­ni­nin­ko na­mo frag­men­tas, ku­ris vė­liau bu­vo pa­vers­tas ko­le­gi­jos dar­ži­ne.

„Is­to­ri­niu ir ar­chi­tek­tū­ri­niu po­žiū­riu Kra­žių ko­le­gi­jos komp­lek­sas nė kiek ne­nu­si­lei­džia Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no an­samb­liui, – įsi­ti­ki­nęs A. Šir­vys. – Sug­rą­žin­ti Kra­žiams de­ra­mą gar­bę ypač svar­bu da­bar, nes su­kan­ka 400 me­tų nuo Kra­žių ko­le­gi­jos ati­da­ry­mo.“

Kra­žiai lai­ko­mi vie­na iš se­niau­sių Lie­tu­vos gy­ven­vie­čių. Tai reikš­min­giau­sia Že­mai­ti­jos is­to­ri­nė vie­to­vė, ke­le­tą šimt­me­čių bu­vu­si ka­ta­li­ky­bės, moks­lo, po­li­ti­nis ir ad­mi­nist­ra­ci­nis cent­ras.

Ty­ri­nė­da­mi Kra­žių is­to­ri­ją kū­ry­bi­nės sto­vyk­los da­ly­viai ra­do in­for­ma­ci­jos, jog se­no­jo­je, per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą su­de­gu­sio­je baž­ny­čio­je bu­vo Leo­nar­do da Vin­čio pa­veiks­lo, vaiz­duo­jan­čio švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ėmi­mą į dan­gų, ori­gi­na­las. Pa­veiks­las bu­vo la­bai di­de­lis – aš­tuo­nių kvad­ra­ti­nių met­rų. Ma­tyt, dėl neįp­ras­to dy­džio jis bu­vo su­pjaus­ty­tas į ke­tu­rias da­lis, pa­dė­tas į vie­nuo­ly­no ce­lę. Ten su­pu­vo, nes dėl kiau­ro sto­go ce­lę mer­kė lie­tus.

Ko­le­gi­jo­je be­si­dar­buo­jan­tys kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių da­ly­viai pa­sa­ko­ja, jog kiau­ri sto­gai ir lie­tūs bei drėg­mė, ga­di­nan­ti pa­sta­tų sie­nas, Kra­žių ko­le­gi­ją ly­di jau ke­li šimt­me­čiai. Dėl drėg­mės su­ny­ko daug ko­le­gi­jos pa­sta­tų. Ir šiuo me­tu per at­sta­ty­tos ko­le­gi­jos sto­go čer­pes į pa­tal­pas sun­kia­si lie­taus van­duo.

Ta­čiau ma­žus ne­pa­to­gu­mus at­per­ka Kra­žiuo­se tvy­ran­ti ra­my­bė, pui­ki įkve­pian­ti au­ra, ku­rią pa­ste­bė­jo jau M. K. Sar­bie­vi­jus, jo am­ži­nin­kai ir dau­ge­lis šian­die­ni­nių kū­rė­jų.

„Dar­buo­ja­mės iki vi­dur­nak­čio. Bep­ro­tiš­kai ge­ra dar­buo­tis. O iš­mie­ga­me nė neap­si­vers­da­mi ant ki­to šo­no“, – pa­sa­ko­jo A. Šir­vys.

Ar­chi­tek­tas sva­jo­ja pa­da­ry­ti Kra­žių baž­ny­čios monst­ran­ci­jos, nau­do­tos 17 am­žiu­je, ko­pi­ją.

Jų gru­pė praė­ju­sį pir­ma­die­nį pa­si­ra­šė su­tar­tį su Kra­žių M. K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ru. Pen­ke­rius me­tus sa­vo kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se ar­chi­tek­tai ir ar­cheo­lo­gas ty­ri­nės su­ny­ku­sį Kra­žių kul­tū­ros pa­vel­dą: Be­ne­dik­ti­nių vie­nuo­ly­ną, me­di­nę žy­dų si­na­go­gą, 15 am­žiaus mū­ri­nę zak­ris­ti­ją, per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą su­de­gu­sią baž­ny­čią. Ty­ri­mų me­džia­ga pa­pil­dys kul­tū­ros cent­ro mu­zie­jų.

Iš­ny­ku­sio kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų ty­ri­nė­ji­mai – tai ša­lu­ti­nė vil­nie­čių ar­chi­tek­tų veik­la. Ja daž­niau­sia už­sii­ma per ato­sto­gas. Jie ren­gia pro­jek­tus ir gau­na fi­nan­sa­vi­mą iš Kul­tū­ros ta­ry­bos bei ki­tų pro­gra­mų.

Ais­tės RAČ­KAUS­KAI­TĖS nuo­tr.

KOMANDA: (iš kai­rės) ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Jo­nas Sin­ke­vi­čius, pro­jek­to va­do­vas ar­chi­tek­tas Au­ri­mas Šir­vys, ar­cheo­lo­gas Žy­gi­man­tas Bur­žins­kas at­ku­ria Kra­žių is­to­ri­nę praei­tį.

KOMP­LEK­SAS: Kra­žių ko­le­gi­jos komp­lek­so hi­po­te­ti­nė re­konst­ruk­ci­ja.