
Naujausios
Atidengta atminimo lenta architektui Karoliui Reisonui
Vakar Šiauliuose, ant pastato Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje oficialiai atidengta atminimo lenta žymiam latvių kilmės Lietuvos architektui Karoliui Reisonui (1894–1981).
K. Reisono atminimo įamžinimą pristačiusi Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkė Rūta Stuopelienė pasakojo, kad ši atminimo lenta Šiauliuose turėjo atsirasti 2014 metais, kai buvo minima K. Reisono 120 metų gimimo sukaktis.
R. Stuopelienė priminė, kad inžinierius-architektas K. Reisonas Šiauliuose ir Lietuvoje savo darbais paliko ryškų pėdsaką. Todėl Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus iniciatyva 2014 metais buvo surengtas kūrybinis konkursas atminimo ženklui sukurti. Konkursą laimėjo šiaulietis skulptorius Kazys Bimba.
Atminimo lentos K. Reisonui iniciatorius, tuometinis Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas Šarūnas Sabaliauskas priminė, kad tikrasis šios atminimo lentos iniciatorius yra buvęs šiaulietis, dabar gyvenantis Vilniuje Sigitas Saladžinskas.
Šis namas žymaus architekto atminimui pasirinktas neatsitiktinai, nes jį, kaip ir dar kelis unikalius tarpukario Šiaulių moderniosios architektūros statinius, projektavo pats iškilus architektas K. Reisonas. Mūsų dienas pasiekė ne tik šis K. Reisono pastatas, kurį apgriautą po karo jis pats ir restauravo, bet ir Sukilėlių kalnelio paminklas, Venclauskių namai, „Birutės“ saldainių fabriko pastatas, išlikęs dabartinėje Stoties gatvėje, K. Reisonas yra prisidėjęs ir prie Šiaulių dramos teatro pastato kūrimo.
R. Stuopelienė priminė, kad Sukilėlių kalnelio paminklą K. Reisonas projektavo nemokamai.
„Žmogus tokiu būdu įdėjo savo indėlį į Šiaulių bei Lietuvos kultūrą. Tai labai puikus pavyzdys šiandienai – kad nebūtina gauti atlygį, nes ir be jo galima labai daug nuveikti miesto gerbūviui ir malonumui“, – sakė R. Stuopelienė.
K. Reisono projektuotas Vlado Vaitkaus namas, dabar žymimas pergolėmis ir P. Višinskio paminklu kitoje Vasario 16-osios gatvės pusėje, neišliko.
Ryškų pėdsaką K. Reisonas paliko ir Kaune suprojektavęs visuomeninių pastatų – Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmus drauge su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu, suprojektavo Prisikėlimo bažnyčią, bet ji buvo pastatyta tik atgavus nepriklausomybę.
Būtent Prisikėlimo bažnyčios motyvas ir yra pavaizduotas skulptoriaus K. Bimbos sukurtoje atminimo lentoje. Atminimo lentai panaudotas pats brangiausias įvežamas į Lietuvą – švediškas granitas.
„Šiaulių krašto“ inf.
Ritos ŽADEIKYTĖS nuotr.
Vakar Šiauliuose ant pastato, esančio Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, atidengta atminimo lenta žymiam architektui Karoliui Reisonui. Atminimo lentą sukūręs skulptorius Kazys Bimba joje panaudojo vieno žymiausių, neeilinio likimo pastato – Kauno Prisikėlimo bažnyčios motyvą.