
Naujausios
PAGAMINTA ŠIAULIŲ REGIONE
„Šiaulių kraštas“ pradeda pasakojimų ciklą apie regiono verslą, jį kuriančius žmones – ir apie verslininkus, ir apie darbuotojus. Regione verslas investuoja, kuria darbo vietas, moka mokesčius, žengia į globalas rinkas ir suteikia viltį, kad esame vieni kitiems reikalingi. Būkime kartu!
Ateities gamykla kuriama jau šiandien
Švedijos kapitalo įmonės „ROL/Statga“ direktorius Rytis Dijokas sako, kad Šiauliai – gerai subalansuotas miestas gamybinėms kompanijoms. Gamykloje šiuo metu montuojamos robotizuotos gamybos linijos: išmanioje gamykloje bus gaminami išmanūs stalai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Dirba robotai
Keičiamo aukščio stalų gamintoja „ROL/Statga“ įsikūrusi Šiaulių industriniame parke. Marketingo vadovas Darius Urlakis lydi po gamyklą parodydamas, kaip vyksta procesas nuo pirminio ruošinio iki pagaminto produkto pakavimo.
Gamykla 1.0 ir gamykla 2.0 – dvi „ROL/Statga“ erdvės. Šiuo metu keičiamo aukščio stalai, stovai, prekybinė įranga, užsakomoji produkcija gaminama gamykloje 1.0. Plėtra vyksta gamykloje 2.0. Gamykla bus visiškai robotizuota – gamybos procesą vykdys suprogramuotos mašinos, pusgaminiai gamybos procese bus transportuojami savaeigiais krautuvais.
Pamatyti gamyklos 2.0 patalpas dabar yra išskirtinė galimybė, nes, kai gamykla bus baigta, žiniasklaidos atstovai čia nebegalės patekti.
Pasak D. Urlakio, įmonė keičia inžinerinės pramonės landšaftą, viena iš pirmųjų Lietuvoje statydama fabriką pagal koncepsiją industrija 4.0.
„Išmanioje gamykloje gaminsime išmaniuosius stalus. Tai yra visiškai naujo tipo darbo vietos, kai galėsi valdyti ne tik stalviršio aukštį, bet ir viską, ką galima prijungti prie wi-fi, bluetooth, elektros: apšvietimą, šildymą aplink darbo vietą“, – sako D. Urlakis.
Sulankstyti, išgręžti, suvirinti – visas tris funkcijas jau dabar atlieka robotai. Šį procesą prižiūri vienas žmogus.
Darbas gamykloje trimis pamainomis vyksta visą parą. Pagaminta produkcija keliauja po visą pasaulį, Lietuvoje lieka apie 4 procentus.
„Keičiamo aukščio versle pagrindinis kokybinis parametras yra stabilumas. Turime užpatentuotą technologiją: net po 100 tūkstančių aukštyn-žemyn ciklų ant kojų matomoje vietoje nematyti įbrėžimų, – sako D. Urlakis. – Tokios pat frezavimo staklės, kaip mūsų, yra naudojamos ir „Formulės-1“, ir kosmoso pramonėje, kur reikia didžiulio tikslumo.“
Pasak D. Urlakio, gamykloje veikia viena efektyviausių Baltijos šalyse dažykla. Labai svarbus rodiklis dažyklai – per kiek laiko galima pakeisti dažus. „ROL/Statgoje“ tai trunka tik 5 minutes.
Įmonė daug dėmesio skiria ekologijai. Suvirintojų, šlifuotojų darbo vietose yra sumontuotos ištraukiamosios ventiliacijos.
Kad nepatirtų energetinių kaštų ir neterštų gamtos šildydama orą, įmonė kartu su partneriais pritaikė sistemas, kurios surenka dulkes, dūmus, filtruose išvalo iki mikronų. Oras lieka patalpose – energija neišmetama lauk. Per metus patalpas tereikia šildyti dvi savaites.
Kitais metais ant gamyklos stogo planuojama sumontuoti saulės jėgainę. 2020 metais siekiama 100 procentų naudoti energiją iš šaltinių, kurie gaminami gamtą tausojančiais būdais. Įmonė viena pirmųjų susimontavo moderniausius energiją tausojančius ledinius šviestuvus, atkuriančius pilną šviesos spektrą, į juos integruoti judesio davikliai.
Kaip atrodo gamykloje pagaminta produkcija, galima pamatyti ekspozicinėje salėje.
D. Urlakis pakviečia užsukti ir į vieną iš dviejų gamykloje veikiančių valgyklų. Grynieji pinigai čia necirkuliuoja, atsiskaitoma įmonės kortele. Nustatyta mokėjimo suma yra trys eurai, pusę sumos dengia įmonė. Atskira erdvė įrengta norintiems ruošti savo atsineštą maistą.
Atlyginimą lemia našumas
„ROL/Statga“ direktorius Rytis Dijokas pasitinka gamybinėse patalpose. Pokalbio pakviečia į savo kabinetą.
– Koks procentas gamybos dabar yra robotizuotas?
– Jei manipuliatoriai yra robotizacija, šiuo momentu veikiančių robotų turime 20. Suvirintojas, palyginti su manipuliatoriumi, suvirindavo penkis kartus mažiau.
Produkciją gamina 430 darbuotojų, vienas trečdalis darbo jau dabar yra automatizuotas. Manau, kad pasieksime apie 60 procentų.
– Kokia žmogaus funkcija ateities gamykloje?
– Nemanau, kad visi darbai bus automatizuoti. Tik tam tikros pramonės rūšys. Kažkada popierius rankomis buvo gaminamas, išradimai atsirado dėl išaugusio poreikio. Taip ir su šiuolaikiniais daiktais. Gamybos šakos, kurios gamina kartotinius gaminius, bus automatizuotos. Automatizuotuose procesuose žmonės atliks programavimo, automatizavimo procesų valdymą.
Industrijose, kuriose daugiau individualumo, liks tos pačios specialybės, tik jų kiekis sumažės. Popierių ir šiais laikais kažkas tebegamina rankomis. Kalvystė irgi nedingo.
„Rol/Statga“ yra gamybinė platforma, mes turime efektyviai pagaminti produktus ir ieškoti, kaip laikui bėgant, pagaminti dar pigiau.
– Jūsų įmonėje vidutinis atlyginimas vienas didžiausių Šiaulių regione (rekvizitai.lt nurodo, jog rugsėjį buvo 1 109,99 euro). Kas tai lemia?
– Stengiamės didinti našumą, kad galėtume dalintis. Mes kuriame aplinką, darbo sąlygas, bet ir reikalaujame, kad našumas būtų didelis, o tuo pačiu žmogus gautų aukštesnį atlyginimą.
Ar žmonės jau gauna pakankamai, kad gyventų tinkamai? Manau, atlyginimai mažiausiai turi dvigubėti. Bet negali mokėti vien dėl noro. Kiekviena kainos dedamoji turi sutilpti į savikainą. Kitaip, viso gero investicijos, viso gero aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.
Kurį laiką esame pastrigę su atlyginimais, dabar regione esame antri. Kad ir nekonkuruojame, bet jaučiame spaudimą, nes žmonės, padidėjus infliacijai, nebeturi pinigų kokybiškam gyvenimui. Kai transformacija įvyks, našumas padidės, atlyginimus kelsime.
– Ar susiduriate su problemomis dėl specialistų, darbuotojų trūkumo?
– Visa Lietuva su tuo susiduria. Trūkumą buvome iškomunikavę labiau kaip ateities grėsmę. Pasiviešinę tapome labiau matomi kaip darbdaviai, gavome daugiau paklausimų, galime rinktis geriausius darbuotojus. Tuo periodu pasiekėme tikslus.
Bet ilgalaikėje strategijoje buvome numatę automatizuoti procesus tam, kad, didėjant apyvartai, nereikėtų daugiau darbuotojų. Tikimės su tais pačiais darbuotojais pasiekti 50 procentų didesnę apyvartą. Numatyta, kad padidėjus automatizacijai ir našumui, žmonių nereikės atleisti, tikimės juos iš karto užimti.
– Kiekvienas progresas nuo pirmosios pramonės revoliucijos žmonėms sukelia baimę, neigimą. Susiduriate su tuo?
– Kai pradėjome mokytis „Lean“ sistemos, kai pradėjome transformacijas, žinoma, pasipriešinimo sulaukėme. Žmonės jaučiasi nesaugūs, nes kažkas keičiasi. Tada labai svarbu komunikacija.
Pamatėme, kad bazinių dalykų, ką mes išmokome, reikia mokyti ir cecho darbuotojus. Ceche irgi yra grupių opinijos lyderiai, dažniausiai jie yra geri komunikatoriai. Mes juos pasikvietėme įgyti tam tikrų bazinių žinių ir jie tapo transformacijos bendraautoriais.
Laimėję Europos Sąjungos projektą mokymams, gavome 120 tūkstančių eurų, 120 tūkstančių eurų įdėsime patys. Žmonės turi būti apmokomi ne tik „Lean“ įrankių, kaip taupyti, kaip greitinti procesus, bet ir dirbti su naujais įrengimais.
Subalansuotas gamybai
– Šiauliai – gera vieta verslui?
– Mes dažnai nuvertiname savo miestą. Tam tikros vertybės ir žinios neatsiranda savaime, jos yra kaupiamos. Šiauliai, kaip gamybinė vieta, inžinerinis miestas, turi labai senas tradicijas. Mūsų gamybiniai siekiai, manau, kitose regionuose būtų sunkiau įgyvendinami, žmonės turbūt dar labiau priešintųsi pokyčiams. Ir toks darbdavys, kaip „Rol/Statga“, kituose regionuose galbūt būtų vertinamas ne kaip našumo siekianti įmonė, bet kaip žmones spaudžianti įmonė.
Šiaulietis ir vilnietis – visiškai skirtingi tipažai. Vilniuje galbūt labiau apsimoka prekybinis verslas, daug turistų, daug žmonių, reikia įvairiausių paslaugų. Bet tokiai organizacijai, kaip mūsų, Vilniuje, manau, būtų nesėkmė. Šiauliai gamybinėms kompanijoms ir tokio pobūdžio verslams labai gerai subalansuoti.
– Ar ateities gamykla liks Šiauliuose?
– Tikrai to sieksime, manau, turime perspektyvų. Kiekis žmonių, kuriuos už 240 tūkstančių eurų galėtume išmokyti Lietuvoje, Skandinavijoje, Amerikoje ar kur kitur, skirtųsi kartais. Daugiau išmokytų žmonių gali pasiekti aukštesnių rezultatų. Šiuo momentu esame geroje pozicijoje.
Tikimės, kad žinios leis kūrybiškai panaudoti robotus. Dabar esame gana stipriai priklausomi nuo vienos savo verslo šakos augimo, bet norime žiūrėti į tolimesnę perspektyvą, kaip galėsime piginti kitų, potencialiai naujų, verslo šakų gaminio savikainas. Manau, kad žinios turėtų lemti sėkmę ir pasilikimą Šiauliuose.
Klausimai sau
– Turite laisvalaikio?
– Kokybiško laisvalaikio – ne. Laiškai, sprendimai išėjus iš ofiso nepalieka ramybėje. Teigiamų emocijų, kurios leidžia atsipalaiduoti, nėra daug.
Kol sėkmė leidžia naudotis savimi, kaip įrankiu, tol leidi savo laiką sėkmei kalti. Klausimas, ar atitrūkęs nuo darbų, tikrai jausčiausi geriau?
Kai projektai eina į pabaigą, visą laiką jaučiu labai didelį stresą, nes nežinau, koks bus kitas žingsnis, koks mano kitas vaidmuo. Save lygiai tai pat vertinu pagal produktyvumą. Natūralu, jei vadovas stengiasi būti produktyvus, nesąmoningai ir visas kolektyvas elgiasi panašiai.
O kas toliau? Kiek man pačiam įsitraukti į mokymus? Gal išmokti robotizavimo sprendimų? Kita vertus, negali būti visose darbo vietose. Tada galvoji: ar galėtumei vesti automatizuotą įmonę į kitas transformacijas, jei neturi šių žinių? Man dabar kyla daug klausimų. Aš nežinau, ar būsiu tinkamas vadovas transformuotai organizacijai. Nežinau, ir tai man kelia stresą.
– Ar per įmonės gyvavimo metus pasikeitė jūsų požiūris į tai, kas yra verslo sėkmė?
– Man atrodo, mes visą laiką turėjome tą patį požiūrį. Visą laiką stengėmės patenkinti užsakovo poreikius, kad gaminiai būtų estetiški. Požiūris į gaminio kokybę, gamybos našumą, užsakymo įvykdymo terminus buvo ir išliko kaip pagrindinės vertybės. Keičiasi galbūt supratimas, kur mūsų galimybių ribos.
Kai esi jaunas, kai daug nežinai, galvoji, kad galimybės beveik beribės. O dabar pradedi suvokti, kad labai daug faktorių turi sukristi, kad tai, apie ką galvoji, įvyktų.
Supratau, kad labai svarbu ilgalaikis tvarumas. S. Džobsas dėjo visas pastangas, kad organizacija ir po jo kuo ilgiau išliktų tvari.
Linkėjimas Šiauliams
– Kiek jūsų įmonei turi reikšmės Šiaulių universitetas?
– Jei jaunimas išvažiuos į kitus miestus, didelė tikimybė, kad ten ir pasiliks. Mokymo įstaigos Šiauliuose yra kaip siurblys, kuris pritraukia jaunus žmones, kurie dažnu atveju ir lieka.
Mes ir taip turime konkurenciją pasaulio mastu, po mokslų vidurinėje mokykloje dažnas negalvoja likti Lietuvoje. Jeigu sunaikinsime dar ir galimybę daliai jaunimo pasilikti ir mokytis, kokia miesto perspektyva?
– Ar matote miesto perspektyvą, kai Šiauliai balansuoja ant 100 tūkstančių gyventojų ribos?
– Kažkada tai labai gąsdino. Norvegų, švedų, suomių pavyzdžiai rodo, kad nebūtinai gausiai gyvenamos vietos gali būti sėkmingos. Miestas, kaip mažėja, taip gali ir pradėti augti, jeigu regione atsiranda traukos vietų. Kaunas labai sėkmingai tai daro, pritraukia pasaulinių grandų, kurie, natūralu, stengsis pritraukti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų su aukštesniais atlyginimais. Taip regionas susigrąžins į užsienį išvažiavusius žmones, gal pritrauks net užsieniečių. Manau, tolimesnėje perspektyvoje Kaunas pradės augti. To linkėčiau ir Šiauliams.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Robotizuota stalų gaminimo linija.
„Mes dažnai nuvertiname savo miestą. Tam tikros vertybės ir žinios neatsiranda savaime, jos yra kaupiamos. Šiauliai, kaip gamybinė vieta, inžinerinis miestas, turi labai senas tradicijas“, – sako „ROL/Statga“ direktorius Rytis Dijokas.
Gamykloje veikia viena efektyviausių Baltijos šalyse dažykla.
Švedijos kapitalo įmonės „ROL/Statga“ į išmaniąją gamyklą yra numačiusi 11,9 milijono eurų investicijas.
Sulankstyti, išgręžti, suvirinti – visas tris funkcijas jau dabar atlieka robotai.
Gamykloje didelis dėmesys skiriamas darbo saugai ir sveikatai.
Gamykla bus visiškai robotizuota – gamybos procesą vykdys suprogramuotos mašinos, pusgaminiai gamybos procese bus transportuojami savaeigiais krautuvais.
Gamyklos valgykloje atsiskaitoma darbuotojo kortele.
„Išmanioje gamykloje gaminsime išmaniuosius stalus. Tai yra visiškai naujo tipo darbo vietos“, – sako „ROL/Statga“ marketingo vadovas Darius Urlakis.
APIE VIZIJĄ:
„Jei kolektyve dirbs daug žmonių, bet jie gaus mažus atlyginimus, visuomenė nebus nei sėkminga, nei laiminga. Tai, kad įmonė gali priimti daug žmonių, labai gerai, bet kitas žingsnelis – kad įmonė galėtų duoti gerai apmokamą darbą.“