Ateina žiaurių narkomanų karta

Ateina žiaurių narkomanų karta

Ateina žiaurių narkomanų karta

Kol Šiauliuose atsakingi valdininkai maivosi, jog narkomanijos problemos mieste nėra, narkomanai perspėja: mūsų daugėja, o ateinanti narkomanų karta yra gerokai žiauresnė už senąją — dėl pinigų gali padaryti viską. Narkotikų, narkomanų žodžiais, įsigyti Šiauliuose labai lengva. Ką daryti? Nuo rugsėjo turėjęs atsidaryti Metadono kabinetas — dar neveikia.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Pavojus arčiau negu atrodo

Apie narkomanų žiaurumą visuomenėje parbylama po itin žiaurių nusikaltimų, nužudymų ar smurtinių vagysčių. Kriminalinė statistika skurdi — neatspindi tikrosios padėties, kiek nusikaltimų padaro nuo narkotinių medžiagų apsvaigę žmonės. Nusikaltimai išaiškinami ne iš karto, o apie narkotinių medžiagų vartojimą prisipažįsta tik užkietėję narkomanai. Po žiaurių nužudymų visuomenė ne tik baisi, bet ir kelia klausimą: gal žudikas — narkomanas?

„Kad turėtume pinigų, einame vogti. Mus pagauna, sodina į kalėjimą. Atsėdime, atsigauname. Išėję susitinkame senus draugus. Vėl ta pati mintis: “Vieną kartą, nieko nebus“, — pasakoja 39-erių Danguolė (vardas išgalvotas). Ji nuo narkotikų priklausoma 11 metų. Sutinka kalbėtis su sąlyga — jog pokalbis bus anoniminis.

Prie narkotikų moteris sako pripratusi iš gero gyvenimo. Pasiūlė draugai. Pinigų buvo — pabandė. Tuo metu baigė mokslus profesinėje mokykloje, augino dukrą.

„Po pusmečio mama pastebėjo, kad einu į bedugnę. Mėnesiui bandė uždaryti pas save namuose. Bet užteko susitikti su draugu narkomanu — ir vėl viskas prasidėjo iš naujo“.

„Džefu“ moteris svaiginosi 3— 4 metus. Vėliau — aguonų ekstraktas, galiausiai — heroinas. Iš pradžių įsidurdavo kartą per savaitę. Paskui — kartą per dieną. Galiausiai du kartai per dieną tapo būtini.

Pajamos — iš vagysčių

Paklausta, ar svajoja atsikratyti narkotikų, neveidmainiauja — visi draugai yra narkomanai, todėl dozę gautų bet kada.

Kiek kartų yra teista? Danguolė atsako aptakiai: „Daug“. Už vagystes. Tikina — iš parduotuvių, ne iš žmonių. Ilgiausiai sėdėjo metus. Tai — ir ilgiausias nevartojimo laikas.

„Dar turiu žmogiškumo, supratimo, dar truputį suvokiu, ką galima daryti, ką ne. Dėl kelių šimtų ar tūkstančių užmušti žmogų — ne. Dar iki to nepriėjau“, — patikina. Dar vienas dalykas, ko niekada nedarytų — nesiūlytų kitam pabandyti narkotikų.

Lengva įsigyti narkotikų

Moteris neslepia — Šiauliuose įsigyti narkotinių medžiagų — lengva. Suskaičiuoja tris taškus. Ir priduria: dabar narkotikai įsigyjami per pažįstamus. Įduodi pinigus, tarpininkas atneša. Per dieną dozei išleidžia įvairiai: nuo 20 iki 200 litų. Priklauso, kiek turi.

Danguolė sako, kad atėjusi jauna karta — žiauri, dėl pinigų gali padaryti viską, gali nepagailėti nei vaiko, nei močiutės.

Danguolė Vokietijoje matė specialius centrus, kur narkomanai gali steriliai įsišvirkšti savo dozę — kad nesibadytų pakampėse ir nekeltų grėsmės kitiems. Moters teigimu, ten narkomanus laiko ligoniais.

Vienintelė pagalba Danguolei — receptas raminamiems vaistams. Tikėjosi sulaukti Metadono programos kabineto. Gavus pakaitalą, nebereikėtų eiti vogti.

Danguolė kartais susitinka su jau užaugusia dukra. Ir džiaugiasi, kad dukra dar vadina „mama“.

— Kokią matote savo ateitį?

— Norisi baigti. Bet sunku — jeigu milijonus turinčios žvaigždės neatsispiria, tai ką mums, paprastiems žmogeliukams? Reikia didelės valios, užsispyrimo. Pagalbos. Gyvenu šia diena — kaip bus, taip bus. Gal numirsiu.

Stveriasi už galvos

Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrė Jelena Kuznecova stveriasi už galvos: Šiauliuose neveikia net Metadono kabinetas, kurį turi ne tik didieji Lietuvos miestai, bet ir Telšiai, Kėdainiai.

Atrodė, kad ledai pajudėjo: Psichikos sveikatos centro projektas Metadono kabinetui įrengti šią vasarą gavo finansavimą. 60 tūkstančių litų skirta įrangai: langams, stalui, metalinėms durims, metadono dozatoriui. Parengtas personalas. Kabinetas duris turėjo atverti rugsėjo 1-ąją. Bet kabinetas neatidarytas. Priežastis — kada nors psichiatrai bus iškelti į kitą pastatą. Gautos lėšos „kabo“ ore.

„Man nesvarbu valdininkų peštynės dėl pastatų. Man svarbu žmogus — infekuotas ŽIV, hepatitu. Tas, kuris atneša švirkštus, nori metadono“.

Metadonas — pakaitinis skysto pavidalo preparatas, analogiškas opioidams. Ši pakaitinė terapija siekia, kad žmogus galėtų funkcionuoti pats ir nekeltų grėsmės visuomenei. Metadono dozė mažinama ir galiausiai nutraukiama. Metadonas — kompensuojamas. Vienintelė sąlyga — žmogus turi būti socialiai draustas.

Pavojus — ir dėl vieno švirkšto

Pasak Jelenos Kuznecovos, narkomanija — liga, pasireiškianti nenumaldomu poreikiu naudoti tam tikras psichoaktyviąsias medžiagas. Stiprus potraukis nepasiduoda valios pastangoms. Vartojimas tampa svarbesnis už visas žmogiškas vertybes, elgesį, šeimą, darbą.

„Narkomano diena prasideda ir baigiasi doze. Šiauliuose detoksikuoti sudėtinga: neturime sąlygų padėti narkomanui “persilaužti“, — sako gydytoja. — Jie prašosi būti izoliuoti, kad negalėtų gauti dozės. Su Psichiatrijos ligonine padedame, kiek galime, bet nemanau, kad ši pagalba — kokybiška“.

Gydytojos kabinete narkomanai gali pasikeisti švirkštus — šią funkciją atlikęs autobusiukas mieste panaikintas. Psichiatrė jaučia atsakomybę, kad miestiečiai neįsidurtų į narkomanų numestą švirkštą.

Gydytoja pagalbą narkomanams pradėjo teikti 1992 metais — turėjo du ligonius. Dabar sąraše — 117. J. Koznecovos nuomone, mieste jų yra bent dešimt kartų daugiau.

J. Kuznecovai kartais nusvyra rankos. Mato iš kalėjimo grįžusius narkomanus: pastambėjusius, linksmus, su pažadais „kad aš daugiau tą brudą...“ ir gyvenimo tikslais. Po kiek laiko pasirodo — sudžiuvę, apsiblaususiomis akimis. Su pagalbos šauksmu: “Nebeišsilaikiau. Gelbėkite...“

Visuomenė dar nesuvokia pavojaus

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė pateikia praėjusių ir šių metų devynių mėnesių statistiką: pernai Lietuvoje asmenys, apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, padarė 192 nusikalstamas veikas (tai sudaro 0,8 procento visų atskleistų nusikaltimų), šiemet — 175 (0,7 procento).

Šiauliuose praėjusiais metais narkomanai įvykdė 8 išaiškintus nusikaltimus (0,6 procentai visų išaiškintų nusikaltimų), šiemet — 3 (0,3 procento). Vilniaus mieste praėjusiais metais — 81 (1,7 procento), šiemet — 72 (1,5 procento), Panevėžyje — 2007 metais — 4 nusikaltimai (0,5 procento), 2008 metais — 7 (0,8 procento).

Pasak G. Smagriūnienės, skaičiai neparodo tikrosios padėties.

G. Smagriūnienės duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Šiauliuose užregistruota 67 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pernai — 50.

Lietuvoje tokių nusikaltimų šiemet užregistruota 1390, daugiausia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Panevėžio statistika artima Šiauliams.

„Šie skaičiai labiau nusako policijos darbo intensyvumą, o ne narkomanų skaičių“, — sako G. Smagriūnienė.

RIZIKA: Negydomi narkomanai tampa pavojingi abejingai visuomenei. Į teisiamųjų suolus kol kas jie sėda daugiausia už vagystes ir narkotinių medžiagų platinimą. Jaunoji narkomanų karta žiaurėja.

PAVOJUS: Įsidurti apkrėstu švirkštu gali ir po žolę basomis bėgiojantis vaikas.

SITUACIJA: Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatrė Jelena Kuznecova sako mieste jaučianti požiūrį: nėra narkomano — nėra problemos.

 

 

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

išnaša: Danguolė sako, kad atėjusi jauna karta — žiauri, dėl pinigų gali padaryti viską.