Naujausios
Artėja socialiniai protestai
Latvijos sostinė Ryga trečiadienio vakarą iš socialinės protesto akcijos virto riaušių epicentru. Vilniuje prie Seimo penktadienį 12 valandą rengiama visuotinė Lietuvos žmonių protesto akcija. Ar Lietuva pribrendo socialinei revoliucijai? Net ir Seimo nariai, prieš kuriuos kyla piliečiai, tikina: Lietuvoje žmonės per daug kantrūs.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Latviai išėjo į gatves
Latvijos gyventojų agresija pratrūko po taikaus protesto mitingo, kuriame dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Latviai kaltino vyriausybę blogai vykdant šalies ekonominę politiką bei reikalavo Seimą atsistatydinti.
Tarp protestantų kilus chaosui, pasipiktinę latviai bandė šturmuoti parlamento pastatą. Šimtai žmonių į Seimo pastatą mėtė ledo gabalus bei akmenis. Guminėmis lazdomis Latvijos riaušių policijai pavyko agresyviai nusiteikusius demonstrantus išvaikyti, tačiau tik kuriam laikui, nes pasipiktinę žmonės susirinko kitoje Rygos senamiesčio gatvėje. Jie siaubė parduotuves, daužė langus bei apvertė policijos automobilį. Per riaušes Latvijos policijos pareigūnai sulaikė apie 100 žmonių. Per 50 riaušėmis virtusio protesto dalyvių patyrė traumas.
Ar tai gali pasikartoti Lietuvoje?
Pyksta, bet tyli
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, penktadieninės akcijos organizatorius, neslepia: Lietuvos žmones išjudinti nuo televizorių ir sofų į protesto akcijas dar labai sunku. Lietuviai, pasak A. Černiausko, lengviau gali pakovoti dėl savo asmeninių, bet ne valstybės reikalų.
A. Černiauskas teigė, jei Vilniuje į protesto akciją susirinks bent pora tūkstančių žmonių, bus labai gerai: „Kiti protestuos savo miestuose, darbovietėse sustabdys darbus, vairuotojus kviečiame penktadienį 12 valandą sustoti ir garsiniais signalais išreikšti pritarimą protestuojantiems, kviečiame žmones 12 valandą rinktis prie savo miesto Savivaldybių“.
„Nėra Lietuvoje socialinio dialogo tarp valdžios ir žmonių, buldozerinė mokesčių reforma žlugdanti mažas ir vis mažėjančias pajamas gaunančius žmones — tai pretekstas kilti į protesto akcijas, išsakyti pilietinę poziciją demokratinėje valstybėje“, — sakė A. Černiauskas.
Profsąjungų lyderis užsiminė neatmetantis galimybės nuo protesto akcijos pereiti prie nacionalinio streiko: „Nors mūsų tikslas ne streikuoti, bet susitarti.“
Protestas irgi kainuoja
„Visos protesto akcijos turi tam tikrų išlaidų, profsąjungos gyvena iš nario mokesčio, tomis lėšomis ir naudojamės organizuodami protesto akcijas“, — tai, kad reikia ir finansinių lėšų akcijoms, akcentavo A. Černiauskas. Kiek kainuoja surengti akciją, streiką, jis neįvardijo. Patikslino tik tiek, kad streikai už protesto akcijas kainuoja žymiai brangiau.
Kai kurie profsąjungų lyderiai, ne paslaptis, iš tokių akcijų kraunasi sau ir politinį kapitalą. A. Černiauskas paaiškino, kad, pavyzdžiui, Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė pedagogė Rasa Jasmontienė, su Liberalų ir centro sąjunga dalyvavo Savivaldybių rinkimuose ir dabar tebėra šios partijos narė. R. Jasmontienė kuruoja Šiauliuose šį penktadienį taip pat vyksiančią protesto akciją — užsiklijuoti lipdukus su akcijos atributika, galbūt ateiti prie Savivaldybės.
„Rasa Jasmontienė Šiauliuose organizuoja protesto akciją Šiauliuose, kadangi jos partiečių, kurie dabar yra Seimo valdančiojoje koalicijoje, priimti sprendimai, yra nepriimtini ir jai“, — sakė A. Černiauskas.
Akciją Lietuvai organizavo vienas
Sausio 5-osios automobilininkų protesto akcija parodė, kad žmones gali išjudinti ir vienas asmuo. Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir kelių kitų miestų gatvėmis, įjungę avarinius žibintus, kaip protesto ženklą, ratus suko vieno žmogaus — šiauliečio Tomo Sarnačinsko į akciją pakviesti vairuotojai.
26-erių jaunuolio organizuotai akcijai nereikėjo nei finansinės paramos, nei ilgo rengimosi, padėjo keli, įvairiuose miestuose gyvenantys jo draugai. Informacija apie streiką išplatinta internetu ir laikraščiuose.
„Žmonės Lietuvoje dar bijo imtis atsakomybės ir organizuoti protesto akcijas. Yra ir abejingų. Reikia susivokti, jeigu mes patys nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks“, — įsitikinęs Tomas.
Jo nuomone, Lietuvoje jau pribrendo masinių protesto akcijų laikas. „Mūsų valdžia paiso tik stambaus kapitalo interesų. Jeigu žmonės dar tylės gali būti vėlu tai pakeisti“, — mano Tomas Sarnačinskas.
Jis pripažįsta, kad pilietiškumas bunda jaunų žmonių galvose. „Daugelis man skambina ir sako, atsibodo, baigę studijas skuba kuo greičiau išvažiuoti iš tokios Lietuvos. Sakau, palaukite, juk mes galime ir čia kažką pakeisti. Ne kažkas už mus, o mes patys — aš, tu“, — sakė T. Sarnačinskas.
Tomas neslepia, kad jam jau kelios politinės jėgos siūlė jungtis ir dirbti kartu. „Aš su politikais nesiruošiu kartu eiti“, — įtarimus, kad jo veikla gali naudotis politikai savo tikslams, atrėmė Tomas.
Tomas kuria visuomeninį judėjimą „Netylėk“, užsiimsiantį visuomenine, pilietine veikla.
Valdžią erzina pilietiškumas?
Gal valdžiai nei šilta, nei šalta nuo protesto akcijų ir streikų?
Profsąjungų lyderis A. Černiauskas tiki, kad kiekviena protesto akcija duoda realių rezultatų. Jo nuomone, viena sėkmingesnių profsąjungų organizuotų protesto akcijų — 2007 metų lapkričio mėnesį vykusi „Stop kainų didinimui“, pedagogų streikai, nuvilniję per visą Lietuvą.
Seimo opozicinės frakcijos narys socialdemokratas šiaulietis Edvardas Žakaris tikina, kad valdžia reaguoja į pilietiškas akcijas. „Užteko pavažinėti automobiliams gatvėmis ir valdantieji lyg ir nustojo kalbėti apie visuotinį automobilių apmokestinimą. Arba kai mamos su vežimėliais pavažinėjo prie Seimo iš karto buvo nubalsuota taip, kaip norėjo mamos.
Jeigu protesto nebus, tai valdžia nieko negirdės ir nieko nebijos. Juk dabar akivaizdu, kad diržų veržimas pasiūlytas tik mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Tik mane stebina, kad mūsų piliečiai dar labai kantrūs ir tylūs„, — sakė Seimo narys E. Žakaris.
E. Žakaris ragina piliečiams naudotis ne tik viešų protestų, bet ir kitokia — asmeninio kreipimosi — taktika: „Kai streikuoja vilniečiai, vienaip reaguoju, bet kai į mane kreipiasi šiauliečiai, reaguoju visai kitaip.“
„Durniai ant bačkos“?
Valdančiosios daugumos atstovas šiaulietis Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimontas Dinius taip pat tikina, kad valdžia reaguoja į piliečių protesto akcijas.
„Kaipgi nereaguosi, jeigu žmonės ryžtasi tokiems žingsniams, reiškia, yra motyvų. Bet dar labiau valdžia reaguoja į argumentuotas visuomeninių organizacijų, piliečių iniciatyvas, kurios yra nukreiptos ne į gatves, į parodomąsias akcijas. Jose be politinio prieskonio neišsisuksi. Kiekvienas viešas mitingas turi politinių poteksčių.
Daugybė durnių yra, kurie būtinai pasinaudos proga užlipti ant bačkos. Būtent tai labai sumenkina masinių protestų vertę„, — sakė Seimo narys L. Dinius.
Valdžia gera nebūna
Docentas Antanas Kulakauskas, Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas, istorikas sako, jog šiandien sunku atsakyti į klausimą, ar iš viso trūks Lietuvos žmonių kantrybė dėl valdžios sprendimų.
„Politinis fonas — didėjantys mokesčiai, blogėjanti žmonių situacija tarsi ir nuteikia protestui, bet nesu tikras, kad streikai Lietuvoje gali pasiekti didelį mastą, būti produktyvūs ir žmonės tai supranta. Streikai patys savaime nevyksta. Reikia organizatorių. Reikia, kad Lietuvoje stiprėtų profsąjungos. Kas šiandien yra Lietuvos profsąjungos? Pirmininkas ir pavaduotojai, už kurių niekas nestovi, jų niekas nepalaiko“, — kritikavo situaciją A. Kulakauskas.
Docentas įsitikinęs, kad bent 80 procentų žingsnių, kuriuos žengė A. Kubiliaus Vyriausybė, žengtų bet kuri kita, nes pasaulinis fonas, Lietuvos biudžeto situacija verčia tai daryti. Tik, A. Kulakausko nuomone, naujoji valdžia per mažai kalbasi su žmonėmis, šturmuoja įstatymais tyliai.
„1920— 1930 metais, kol nebuvo cenzūros, Lietuvos spauda taip keikė visas vyriausybes ir visus premjerus, kad oho. Gerų valdžių ir gerų politikų nebūna. Valdžiai reikia neleisti krėsti šunybių, todėl visuomenė turi būti labiau organizuota“, — mano A. Kulakauskas.
CITATA:
„Akivaizdu, kad diržų veržimas pasiūlytas tik mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Tik mane stebina, kad mūsų piliečiai dar labai kantrūs ir tylūs.
PROTESTAS: Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje Rygoje taikus mitingas virto riaušėmis. Penktadienį Lietuvoje rengiama protesto akcija. Kas gali garantuoti, kad ir Lietuva nepakartos Rygos klaidų?
PROFSĄJUNGOS: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas penktadienį rengia taikų protestą prieš valdžią.
POLITIKA: Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas sako, kad Lietuvoje visais laikais valdžia buvo bloga.
ELTA nuotr.
KARYS: Šiaulietis Tomas Sarnačinskas sausio 5-ąją iš Šiaulių suorganizavęs automobilininkų protesto akciją įrodė, kad ir vienas lauke — karys.
Jono TAMULIO nuotr.
BAČKA: Seimo valdančiajai daugumai priklausantis šiaulietis Laimontas Dinius sako, kad jam įtartini „durniai ant bačkos“.
KANTRYBĖ: Seimo opozicijoje dirbantis šiaulietis Edvardas Žakaris įsitikinęs, kad Lietuvos žmonės per daug kantrūs.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Protestuoti paskatina asmeninė nelaimė
Vladas GAIDYS, sociologas, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius ELTA nuotr.:
— Ryškiausia ir didžiausia pilietinė akcija neabejotinai yra 1991 metų sausio 13-oji, kurioje žmonės patys, be ypatingo organizavimo sukilo. Po to buvo daug baisių metų: giliausia bankų krizė, privatizacijos grimasos. Buvo kelios pilietinės akcijos, pavyzdžiui, cukrinių runkelių augintojų blokados, kai lietuvių kalboje atsirado nauja žodžio „runkelis“ reikšmė. Bet kitų labai ryškių streikų, ar pilietinių akcijų kažkodėl nepamenu.
Kodėl taip yra?
Viena priežastis, kad Lietuvoje — labai silpnos profsąjungos. Šustausko tipo lyderių šiuo metu taip pat nebesimato. Lietuvoje nėra lyderių ir organizatorių.
Antra, matyt, žmonės nelabai tikisi, kad akcijos ar streikai padės išspręsti jų problemas. Streikuose labiau gali išreikšti savo emocijas, bet kuo pakeisti dabartinę valdžią? Jeigu žmonėms būtų pakankamai aišku, kad šituos nuvertus ateis kiti, kurie puikiai viską žino ir išmano, kaip prikelti Lietuvą, neabejoju, kad per porą dienų subėgtų streikuoti. Deja, žmonės nemato, kuo geresniu pakeisti tuos, kurie dabar yra valdžioje ir priiminėja tokius sprendimus.
Trečia, manau, Šiauliuose į organizuotą streiką žmonės greičiau subėgtų, negu Vilniuje, kur jis šį penktadienį rengiamas. Tiesiog Vilniuje apie pusė gyventojų — įvairiausio plauko iš valstybės ne taip ir blogai gyvenantys valdininkai.
Šiuo metu nedarbas Lietuvoje — apie 5— 6 procentus. Jeigu nedarbas išaugtų iki 15— 16 procentų, tada ilgai žmonių nereiktų raginti. Kitas jautrus dalykas, kai žmonės į gatves jau eitų ne racionaliai, o iracionaliai protestuoti, — jeigu mokesčiai už komunalines paslaugas pakiltų tiek, kad žmonės turėtų pradėti pardavinėti butus.
Kai kas jau lubas pasiekė, bet dar nesusidarė kritinė masė, kad šalyje kiltų socialinė revoliucija.
Nereikia pamiršti, kad pajėgiausioji, aktyviausioji dalis lietuvių emigracijoje — tai irgi rodiklis, kodėl Lietuvoje dar nekyla masinės protesto akcijos. Jas gali sukelti ir labai arogantiški valdžios pasisakymai, raginimai susiveržti dar diržus, nors žmogus ir taip jau darbo neteko. Taupyti lietuvio nereikia mokyti, reikia turėti iš ko taupyti.
citata: Kai kas jau lubas pasiekė, bet dar nesusidarė kritinė masė, kad šalyje kiltų socialinė revoliucija.
