Naujausios
Artėja nauja emigracijos banga
Įdarbinimo agentūrose, kurios siūlo darbą užsienyje, nuo Naujųjų metų netyla skambučiai. Atakuoja norintys išvažiuoti dirbti svetur. Situacija tampa panaši į 2005-uosius, kai žmonės darbo vietos laukdavo ne savaitėmis, o mėnesiais.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Dar vienas smūgis
Anglijoje įdarbinančios agentūros, turinčios skyrių ir Šiauliuose, direktorė Rita Biliukaitė sako, jog žmonių antplūdis prasidėjo nuo gruodžio mėnesio.
„Svarbiausia priežastis — augantis nedarbas. Privačiuose struktūrose vėluoja atlyginimai. O žmonėms reikia gyventi, išlaikyti šeimas“, — sako direktorė.
R. Biliukaitė įsitikinusi — į Lietuvą ateina dar viena emigracijos banga. Šis periodas tampa panašus į 2005 metus, kai Lietuva buvo neseniai įstojusi į ES, ir žmonės darbo užsienyje laukdavo po du tris mėnesius.
„Dabar antplūdis — panašus. Jau darbininkai važiuoja per daug nesvarstydami — svarbu, kad užsidirbtų“.
Žemės ūkio, maisto produkcijos pakavimo sektoriuose Anglijoje agentūra kol kas darbo vietų stygiaus nepajuto. Sudėtingiau įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus, nes į šias vietas ateina dirbti patys anglai. „Netgi viešbučiuose pajutome štilį — mažėja klientų, mažėja ir samdomų darbuotojų skaičius“, — sako agentūros atstovė.
Ji neabejoja, kad esama situacija pasinaudos fiktyvūs įdarbintojai, nes agentūrose įdarbinimo kainos nėra žemos. Praėjusią savaitę direktorė jau sulaukė pagalbos skambučio: į Londoną kažkas atvežė dirbti 15 žmonių, bet jų niekas nepasitiko.
Vyrų kreipiasi daugiau
Įdarbinimo agentūros vadybininkė Šiauliuose Laura Pagojutė suskaičiuoja, kad per dieną po Naujųjų metų ateina apie 12 žmonių, daugiausia — šiauliečių. Žmonės iš apskrities miestų ir kaimų apie galimybę įsidarbinti Anglijoje dažniau teiraujasi telefonu.
Į agentūros Šiaulių skyrių kreipiasi žmonės nuo maždaug 20-ies iki 60-ies metų. Vyrų — daugiau nei moterų. Rečiau užsuka jaunos merginos.
Dideli reikalavimai galimiems darbuotojams nekeliami: svarbu, kad būtų neteisti, sveiki. Užsienio kalba būtina tik dirbant viešbučiuose, slaugymo įstaigose.
Jei anksčiau norintieji išvažiuodavo per savaitę ar tris, dabar reikia palaukti iki septynių savaičių. Lengviau ir greičiau darbą gauna žmonės iki 49-erių.
Jaunesni dažniausiai ateina nusiteikę optimistiškai: „Važiuojame prasimušti“. Vyresni renkasi darbą pusmečiui, metams.
Laura sako, kad kreipiasi ir buvę statybininkai, dar gyvenantys aukso amžiumi ir reikalaujantys ne mažesnio kaip 10 tūkstančių užmokesčio.
Nori vykti į įvairias šalis
„Be proto skambina“, — sako statybos darbus Danijoje siūlantis vyras. Skambučių pagal skelbimą pagausėjo jau prieš Naujuosius metus, o šiemet jie dar labiau suaktyvėjo. Per dieną susidomėjimo sulaukia iš 20— 30 žmonių.
Danijos statybų sektorius, pasak pašnekovo, krizės dar nesijaučia. Sausį išvyko dirbti 18 lietuvių grupė, dabar renkama dar viena.
Šiauliuose atstovybę turinčios įdarbinimo agentūros direktorė Lina Paulauskienė irgi tvirtina, jog telefonai skamba be perstojo. Ši firma įdarbina Norvegijoje, Olandijoje ir Graikijoje.
Šiose šalyse, pasak direktorės, štilis dar nejaučiamas, bet prognozuoti, kas bus po kelių mėnesių, nesiryžta.
Klientų kiekiu nesiskundė ir pernai: jų įstaiga labiau orientuota į specialistus, kuriuos įdarbina pagal darbdavio keliamus reikalavimus. Norintysis dirbti turi mokėti užsienio kalbą, mokslų baigimo diplomą bei 4— 5 metus darbo patirties, todėl itin problematiška rasti darbą neturintiems specialybės ir nemokantiems užsienio kalbos.
Laimės ieško svetur
Dvidešimt trejų šiaulietė Asta išvykti į Norvegiją apsisprendė iš karto po Naujųjų metų.
Iki šiol mergina dirbo dviejose darbovietėse, tad jos darbo diena tęsdavosi dvylika valandų. Asta sako, jog tokį krūvį būtų buvę sunku toliau iškęsti, nes dar ir neakivaizdžiai studijuoja. Be to, po Naujųjų buvo pranešta ir apie sumažėsiantį uždarbį.
Norvegiją mergina pasirinko dėl kelių priežasčių. Šioje šalyje gyvenanti giminaitė ieškojo žmogaus, galinčio prižiūrėti vaiką. Asta nusprendė vykti pati — darbo krūvis bus mažesnis, o uždarbis — didesnis.
Planuoja likti pusei metų, paskui apsispręs, ką daryti toliau. „Dabar Lietuvoje perspektyvos nematau“, — sako mergina.
Kelmiškė Sandra į Angliją išvyko prieš keletą metų. Kirpykloje dirbanti moteris sako, kad paskutiniuoju metu imigranto dalia nėra saldi: šalyje pasijautus krizei, patys anglai pradėjo šnairuoti į atvykėlius.
Kone kasdien darbe moteris girdi priekaištus, kad imigrantai užima darbo vietas, kurių trūksta ir patiems anglams.
SITUACIJA: Prognozuojama, kad, stiprėjant ekonominei krizei, vėl kils dar viena emigracijos banga.
PAKLAUSA: Įdarbinimo agentūros Šiauliuose vadybininkė Laura Pagojutė sako, kad darbo užsienyje ieško ir dvidešimtmečiai, ir šešiasdešimtmečiai.
KOMENTARAS
„Kad išvažiuotum, reikia darbo“
Benas Adomavičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas:
— Ar kils dar viena emigracijos banga, priklausys nuo to, ar bus kur emigruoti. Ar bus šalių, kuriose bus galima santykinai lengvai rasti darbą ir užsidirbti pinigų.
Tradicinės šalys, kaip Airija ir Anglija, dabar patiria katastrofišką nuosmukį. O, kaip žinoma, užsieniečiai dažnai iš darbo atleidžiami pirmieji. Nežinau, kiek užsienio šalys bus atviros, kai darbo reikia saviems piliečiams.
Galbūt daugiau žmonių vyks į Skandinaviją, bet sąlygų ir ten lengvai įsitvirtinti nematau. Paskutinės prognozės rodo ir šių šalių ekonomikos sulėtėjimą, todėl naujų darbo vietų neturėtų daugėti.
Yra kategorija žmonių, kurie grįžo į Lietuvą, bet ir vėl norės išvažiuoti ir ieškoti galimybių. Atleistieji irgi ieškos išeities. Bet viena — ieškoti galimybės ir kita — iš tikrųjų išvažiuoti. Kad išvažiuotum, reikia darbo.
Žmonės turi svajonę, kad ten gerai, kur manęs nėra, bet svajonė turi gerų ir blogų niuansų. Sakoma, kad užsienyje vis tiek bus geriau nei čia. Tiesos yra — ekonomika labiau išsivysčiusi, iš dalies — stabilesnė. Bet energingi, veiklūs ir užsispyrę žmonės ir Lietuvoje turi daug galimybių, nes mūsų rinka dar vystosi — yra galimybių „nuarti dirvonus“.
Sudėtingiausia dabar tiems, kurių pajamos mažos, kurie neteko darbo, tiems, kurie dirbo statybos, transporto sektoriuose — kur nuosmukis stipriausias.
Lietuvoje, be abejo, nedarbas dėl sulėtėjusios ekonomikos didės. Bet manau, kai kurių profesijų atstovams realu darbą rasti ir Lietuvoje: priklauso nuo žmogaus.
NUOMONĖ: Benas Adomavičius sako, kad emigracijos mastas priklausys nuo situacijos užsienio šalių ekonomikoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
