Naujausios
Meras pabrėžė, kad sureaguoti į minėtą planą turėjo dvi dienas. Plane nuo šių metų liepos 1 dienos iki 2021 metų pabaigos šalies ekonomikai skatinti skirta 6,3 milijardo eurų. 4,5 jau išskirstyta, o 1,8 milijardo dar planuojami.
„Nuo mūsų aktyvumo, nuo Seimo narių aktyvumo, nuo visų žmonių, kurie gali paveikti centrinę valdžią aktyvumo priklausys, ką Šiaulių miestas gali gauti per ateinančius dvejus metus“, – sakė meras.
Finansavimui iš jo gauti Šiaulių miesto savivaldybė pateikė tris projektus: Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo, geležinkelio vėžės į laisvąją ekonominę zoną atkūrimui ir Serbentų gatvės remontui.
„Plane yra parašyta, kad yra suplanuotas 190 milijonų rezervas, ir jei ir šį kartą į šį rezervą nepateks oro uostas, vėžė ar kiti strateginiai objektai, kuriant darbo vietas, aš nesuprasiu tų institucijų, kurios dalyvauja šio plano kūrime“, – jau piktinosi meras.
Jis stebėjosi, kaip planavime dalyvaujančios institucijos „nepastebėjo“, kad Šiauliuose yra oro uostas ar vėžė.
„Esame pilnai pasirengę, pasidarę projektus, turime statybos leidimus ir norėtumėm Lietuvai sukurti dar vieną vietą, kur galima milžiniška ekonominė grąža, tik svarbu, kad pati Lietuva pamatytų, kokį turtą turi savo rankose ir kokio milžiniško turto neišnaudoja“, – dėstė meras.
Šiaulių oro uostui prašoma beveik 5 milijonų, prieš keliolika metų išardytos geležinkelio vėžės atkūrimui ir Laisvosios ekonominės zonos sklypų išlyginimui – 8 milijonų, o Serbentų gatvės remontui – 2,5 milijonų. Meras aiškino, kad šie projektai yra svarbūs ekonomiškai ir yra susiję su darbo vietų kūrimu.
Įrengus reikalingą infrastruktūrą oro uoste, į jį ateitų investuotojai. Vėžė gali būti reikalinga tiek industriniame parke, tiek LEZ'e besikuriančioms įmonėms. O kaip su darbo vietų kūrimu susijusi Serbentų gatvė?
„Serbentų gatvė atsitrenkia į Pramonės gatvę. Įsivaizduokite ten tęsinį, vėliau posūkis į dešinę ir išeina į Baltų gatvę. Ten didžiulė ekonominė erdvė kurtis gamykloms“, – aiškino miesto vadovas.
A. Visockas jau kurį laiką nesėkmingai bando gauti iš Vyriausybės pusę reikalingos sumos oro uosto infrastruktūrai atnaujinti ir įrengti. Kita pusė iš reikalingų 10 milijonų skirta iš miesto biudžeto.
Ar nevertėtų atsisakyti miestui mažiau ekonomiškai naudingų projektų ir sutaupius lėšų įrengti reikalingą infrastruktūrą miesto pinigais?
Meras įsitinkinęs, kad valstybės įsitraukimas į oro uosto projektą yra būtinas. Ir ne tik dėl pinigų, bet ir dėl stabilumo. Pasak mero, 5 milijonai eurų – valstybei simboliniai pinigai.
„Reikalingas ženklas. Jei jis bus duotas, užsienio investuotojai jį pamatys“, – tvirtino miesto galva.
