Ar pavyks apsaugoti mušamą moterį?

Ar pa­vyks ap­sau­go­ti mu­ša­mą mo­te­rį?

Re­na­tai – 37-eri. Ji – naš­lai­tė, gim­dy­to­jų pa­lik­ta vai­kų na­muo­se. Ge­ri žmo­nės ma­žy­lę įvai­ki­no. Lei­do į mo­kyk­lą. Mai­ti­no ir ren­gė. Auk­lė­jo. Ta­čiau bio­lo­gi­nių tė­vų ge­nai, ma­tyt, bu­vo ga­lin­ges­ni už įtė­vių auk­lė­ji­mą. Suau­gu­si pa­li­ko įtė­vių na­mus ir išė­jo „sli­di­nė­ti“ gy­ve­ni­mo ša­li­ke­lė­se.

Į re­dak­ci­ją Re­na­tą at­ve­žė Ty­tu­vė­nų „Ca­ri­to“ mo­te­rys. Vei­das su­dau­žy­tas kaip obuo­lys. Apie dra­bu­žiais den­gia­mas kū­no mė­ly­nes jau nė ne­kal­ba­ma. Dėl su­mu­ši­mų Re­na­ta ke­lis kar­tus ope­ruo­ta.

Ją muš­da­vo su­gy­ven­ti­nis. Už Re­na­tos kan­ki­ni­mą jis nu­teis­tas dve­jiems me­tams lyg­ti­nai ir pa­lik­tas lais­vė­je. Prieš sa­vai­tę bu­vu­sią su­gy­ven­ti­nę jis vėl su­mu­šė. „Bi­jo­me, kad ne­pa­si­kar­to­tų Kra­žių įvy­kiai, – sa­kė ty­tu­vė­niš­kės. – Šuns ne­ga­li­ma muš­ti. O čia žmo­gus.“

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ken­čia de­vy­ne­rius me­tus

Re­dak­ci­jo­je apie Re­na­tos kan­čias dau­giau pa­sa­ko­jo jos gy­nė­jos.

Re­na­tos akys, įrė­min­tos mė­ly­nių, bu­vo be­jaus­mės. Nei aša­rų, nei skaus­mo. Tik su­si­tai­ky­mas su vis­kuo, kas vyks­ta jos gy­ve­ni­me.

At­ro­dė, kad mu­ša­mas at­bu­ko skaus­mui ne tik jau­nos mo­ters kū­nas, bet ir sie­la. Nei sa­vi­ver­tės jaus­mo. Nei no­ro prie­šin­tis. Nei pyk­čio skriau­di­kui. Nei gai­les­čio sau... Vi­si jaus­mai už­muš­ti.

De­vy­ne­rius me­tus 37 me­tų mo­te­ris gy­ve­no su anks­čiau už va­gys­tes ir chu­li­ga­niz­mą teis­tu, ke­tu­rio­li­ka me­tų vy­res­niu Ro­ma­nu jo tė­vų bu­te. Ir ta­po šio vy­ro mu­lia­žu pyk­čiui iš­lie­ti.

Pa­sak mo­te­rų, Re­na­tą su­gy­ven­ti­nis muš­da­vo sis­te­min­gai. Net va­sa­rą ji tu­rė­da­vo vil­kė­ti il­go­mis ran­ko­vė­mis pa­lai­di­nes ir kel­nes, kad ne­si­ma­ty­tų mė­ly­nių. Į jos kū­ną ge­sin­tos ci­ga­re­tės.

Dėl su­mu­ši­mų su­gy­ven­ti­nio au­ka ta­pu­si mo­te­ris ke­lis kar­tus ope­ruo­ta. Me­di­kai gel­bė­jo gal­vą ir inks­tus. Po­rą kar­tų bu­vo su­lau­žy­ta ran­ka.

Už ką jis muš­da­vo? Re­na­ta sa­ko ir pa­ti ne­ži­nan­ti. „Pa­si­gė­ręs ne­val­do ran­kų.“ Kai iš­si­pa­gi­rio­da­vo, jo klaus­da­vo. Jis ti­kin­da­vęs – pa­ti kal­ta, ką nors ne taip pa­sa­kė.

Su­muš­ta Re­na­ta daž­niau­sia bū­da­vo už­ra­ki­na­ma. Iš jos atim­da­vo te­le­fo­ną, kad nie­kam ne­skam­bin­tų ir ne­pa­sis­kųs­tų. Už­ra­kin­tą pa­lai­ky­da­vo ke­lias die­nas. Skaus­mus mo­te­ris mal­šin­da­vo muš­tas vie­tas su­verž­da­ma rankš­luos­čiu.

Ko­dėl su to­kiu žiau­riu žmo­gum gy­ve­no? Re­na­ta sa­ko ne­tu­rė­ju­si kur ei­ti. Būs­tas su­gy­ven­ti­nio.

Pa­sak ty­tu­vė­niš­kių, Ro­ma­nas – žiau­rus ir kai­my­nams. Dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai jo bi­jo. Po­li­ci­ja bu­vo pra­dė­ju­si iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl vie­nai kai­my­nei su­lau­žy­tos ran­kos.

Už tai, kad mu­ša Re­na­tą, jam bu­vo iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la. Nu­teis­tas dve­jiems me­tams už tris nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­dus. Už sun­kų kū­no su­ža­lo­ji­mą ir fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mą. Ta­čiau baus­mės vyk­dy­mas jam ati­dė­tas dve­jiems me­tams.

„Ne mes vyk­do­me tei­sin­gu­mą, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jag­mi­nas. – Pa­da­rė­me, kas mū­sų va­lio­je. At­li­ko­me ty­ri­mą, su­rin­ko­me įro­dy­mus, by­lą per­da­vė­me teis­mui.“

Nu­teis­tas dar kar­tą pri­lu­po

Prieš ke­tu­ris mė­ne­sius Re­na­ta išė­jo gy­ven­ti pas ki­tą drau­gą. Šis taip pat mėgs­ta stik­liu­ką, bet, pa­sak jos, yra ge­ras, ne­si­mu­ša, ja rū­pi­na­si, ieš­ko, jei­gu ne­grįž­ta na­mo.

Dau­giau kaip prieš sa­vai­tę mies­te Re­na­ta vėl su­ti­ko Ro­ma­ną.

„Pap­ra­šiau, kad ati­duo­tų ma­no daik­tus. Jis pa­kvie­tė pa­si­šne­kė­ti. Nuė­jau – ir vėl su­mu­šė, nes iš pa­gra­bo pa­rė­jo pri­si­gė­ręs. Kai už­mi­go, nu­si­plo­viau nuo vei­do krau­ją ir pa­bė­gau pas drau­gą. Jis pa­kvie­tė grei­tą­ją pa­gal­bą ir pra­ne­šė po­li­ci­jai.“

Ro­ma­nas po­rą die­nų pra­lei­do areš­ti­nė­je. Pas­kui pa­leis­tas. Dėl ne­sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Bus spren­džia­ma, ko­kią kar­do­mą­ją prie­mo­nę jam pri­tai­ky­ti. Ta­čiau pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, jog suim­tas jis ne­bus. Teis­mas vei­kiau­siai tai­kys švel­nes­nę prie­mo­nę.

Va­di­na­si, ga­lės ir to­liau duo­ti va­lią kumš­čiams. Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas tvir­ti­na, jog po šio įvy­kio Ro­ma­nui grės rea­lus lais­vės atė­mi­mas. Bet lais­vę jis pra­ras tik tuo­met, kai bus nu­teis­tas.

Į re­dak­ci­ją at­vy­ku­sios mo­te­rys pra­šė ne­mi­nė­ti jų pa­var­džių. Bi­jo, jog lais­vė­je vaikš­tan­tis ag­re­sy­vus vy­ras ir joms ką nors pa­da­rys.

Gy­ve­ni­mas, gy­ve­ni­mė­lis

Re­na­tą jos gim­dy­to­jai pa­li­ko vai­kų na­muo­se. Ge­ri žmo­nės ją paė­mė iš vai­kų na­mų ir įsi­vai­ki­no, da­vė sa­vo pa­var­dę. Užau­gi­no. Ta­čiau mer­gai­tei au­gant pa­ste­bė­jo, jog ge­nai ima vir­šų. Bai­gė de­vy­nias kla­ses, bet neiš­lai­kė eg­za­mi­nų. Dau­giau moks­lais ir ne­si­do­mė­jo.

Įtė­viai Re­na­tą iš­mo­kė pra­kti­nių da­ly­kų. Ty­tu­vė­niš­kės pa­sa­ko­ja, jog ji – la­bai tvar­kin­ga, ge­ra šei­mi­nin­kė. Yra la­bai ge­ros šir­dies. Bet ge­ra šir­dis kar­tais jai ir pa­ki­ša ko­ją. Pa­tik­li, nai­vi. Pra­si­de­da su pra­stos re­pu­ta­ci­jos žmo­nė­mis. Ir pa­ti ne­ven­gia stik­liu­ko.

Išė­ju­si iš įtė­vių na­mų Re­na­ta su­si­lau­kė pen­kių vai­kų. Dvi vy­res­nes mer­gai­tes pa­si­ry­žo išau­gin­ti jos įtė­viai.

Vie­na ma­žy­lė mi­rė. Du sū­ne­liai iš­vež­ti į už­sie­nį. Vie­ną įsi­vai­ki­no ame­ri­kie­čių šei­ma, ki­tą į Ai­ri­ją iš­si­ve­žė jo tė­vo gi­mi­nai­čiai.

O jų mo­ti­na blaš­ko­si po Ty­tu­vė­nus be ge­ro var­do, be pa­sto­gės, be sa­vi­ver­tės jaus­mo. Lei­džia sa­ve ui­ti ir muš­ti.

„Koks be­bū­tų žmo­gus, vis­tiek jo ne­ga­li­ma muš­ti. Šu­nį su­muš­tų – kil­tų skan­da­las. O mo­te­ris de­vy­ne­rius me­tus ken­čia smū­gius, nu­si­kal­tė­lis vaikš­to lais­vas,“ – pik­ti­na­si ty­tu­vė­niš­kės. – Be­lie­ka ir Ty­tu­vė­nuo­se lauk­ti Kra­žių įvy­kių.“

Ar ga­li­ma pa­dė­ti Re­na­tai? „Ca­ri­to“ mo­te­rys prieš po­rą me­tų pa­dė­jo jai su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, kad gau­tų so­cia­li­nę pa­šal­pą. Iki tol ne­gau­da­vo.

Ty­tu­vė­niš­kės įsi­ti­ki­nu­sios, jog Re­na­tos gy­ve­ni­mas pa­ge­rė­tų, jei­gu ji gau­tų so­cia­li­nį būs­tą. Tuo­met ne­bū­tų pri­klau­so­ma nuo vy­rų. Gal at­gau­tų ir sa­vi­ver­tę?

Ty­tu­vė­nų se­niū­nas Ro­mas Čer­kaus­kas tvir­ti­na, jog so­cia­li­nius būs­tus skirs­to ne jis. Ei­lė bend­ra vi­so ra­jo­no gy­ven­to­jams. Be to, abe­jo­ja, ar Re­na­ta su­ge­bė­tų gy­ven­ti vie­na.

Gal per 37 gy­ve­ni­mo me­tus tiek vis­ko pa­ty­ru­si Re­na­ta ga­lė­tų at­gau­ti sa­vi­ver­tę Mo­te­rų kri­zių cent­re?

Kel­mės ra­jo­ne to­kio cent­ro nė­ra. „Šiau­lių kraš­tas“ pa­si­do­mė­jo, ar bū­tų ko­kia ga­li­my­bė pa­tek­ti į Tau­ra­gės mo­te­rų kri­zių cent­rą.

De­ja, ne. Už Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas įreng­tas cent­ras iš­lai­ko­mas iš Tau­ra­gės sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Ki­tų ra­jo­nų gy­ven­to­jų ten ne­prii­ma. Nors šiuo me­tu vi­si trys mo­te­rims skir­ti kam­ba­rė­liai – tuš­ti.

Re­na­tai siū­ly­ta lai­ki­nai glaus­tis Ty­tu­vė­nų li­go­ni­nė­je. Ji ne­su­ti­ko. Po po­kal­bio re­dak­ci­jo­je Re­na­tą ir Ty­tu­vė­nų „Ca­ri­to“ mo­te­ris su­ti­ko priim­ti Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jag­mi­nas.

Jis da­vė Re­na­tai kai ku­rių pa­ta­ri­mų. Jei­gu jų lai­ky­sis, gal dau­giau ne­taps smur­to au­ka. „Žmo­gus pa­ts tu­ri no­rė­ti sau pa­dė­ti,“ – sa­kė vir­ši­nin­kas.

Au­to­rės nuo­tr.

ŽENK­LAI: Re­na­tos vei­das – ne pir­mą kar­tą ši­taip su­dau­žy­tas. Tai skau­daus jos gy­ve­ni­mo že­mė­la­pis.

PA­GAL­BA: Re­na­tą į re­dak­ci­ją at­ly­dė­jo ke­lios ty­tu­vė­niš­kės. Su­si­rū­pi­ni­mą iš­reiš­ku­sios mo­te­rys pa­ro­dė pi­lie­tiš­ku­mą, nea­be­jin­gu­mą tam, kas vyks­ta ap­link. Ta­čiau vie­šin­ti sa­vo var­dų ir pa­var­džių ne­no­rė­jo. Tik vie­nin­te­lė Jus­ti­na Vir­žin­tie­nė, daž­nai pa­si­sa­kan­ti už blai­vy­bę, prieš al­ko­ho­lį ir al­ko­ho­li­kus, su­ti­ko: „Jei­gu kiek­vie­no pa­šle­mė­ko bi­jo­si­me, tai ir ken­tė­si­me,“ – sa­kė ryž­tin­gai nu­si­tei­ku­si „Ca­ri­to“ at­sto­vė.

PA­GAL­BA: Kel­mės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jag­mi­nas tvir­ti­na, jog nie­kas ne­tu­ri tei­sės kel­ti ran­ką prieš ki­tą žmo­gų ir pa­ti­ki­no, kad dėl Re­na­tos su­mu­ši­mo Ro­ma­nui jau pa­reikš­ti įta­ri­mai. Šį­kart jis, neisš­si­suks nuo rea­lios lais­vės atė­mi­mo baus­mės.