Ar kietas, ar minkštas – „Brexit“ trinktelės visiems

Ar kietas, ar minkštas – „Brexit“ trinktelės visiems

Ar kie­tas, ar minkš­tas – „Bre­xit“ trink­te­lės vi­siems

Ko­vo 29-oji ga­lė­jo tap­ti is­to­ri­ne die­na: Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė iš­sto­ja iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir pra­si­de­da pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis. Bet „Bre­xit“ žai­di­mai už­si­tę­sė. Ko ti­kė­tis ir ka­da? „Šiau­lių kraš­to“ kal­bin­ti vers­li­nin­kai si­tua­ci­jos ne­dra­ma­ti­zuo­ja, ta­čiau per­spė­ja, kad „Bre­xit“ pa­sek­mes pa­jus kiek­vie­nas, ne tik įmo­nės, eks­por­tuo­jan­čios pre­kes ar pa­slau­gas į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

Trans­por­to pa­slau­goms – iš­šū­kis

Dau­giau­siai į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (JK) eks­por­tuo­ja­me bal­dų, trą­šų, plas­ti­ko ir jų dir­bi­nių, me­die­nos ir jos dir­bi­nių, me­džio ang­lių, dra­bu­žių bei ki­tų pre­kių. Tarp eks­por­tuo­ja­mų pa­slau­gų do­mi­nuo­ja trans­por­to pa­slau­gos, dar – fi­nan­si­nės, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų, in­for­ma­ci­nės bei ki­tos.

Trans­por­to sek­to­riaus lau­kia be­ne di­džiau­sias iš­šū­kis.

Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­si UAB „Tiks­las vie­nas“ už­sii­ma siun­tų ir ke­lei­vių per­ve­ži­mu marš­ru­tu Lie­tu­va-Ang­li­ja-Lie­tu­va. Dir­ba jau še­še­rius me­tus. Įmo­nės va­do­vas Vi­lius Klo­vas apie „Bre­xit“ ne­daug­žo­džiau­ja: „Kol kas dir­ba­me kaip dir­bę, si­tua­ci­ja ne­pa­si­kei­tė. Lau­kia­me, nes ir pa­čio­je Ang­li­jo­je neaiš­ku, kas bus.“

Jo nuo­mo­ne, ne­di­de­lei įmo­nei pri­si­tai­ky­ti prie po­ky­čių bus leng­viau ne­gu di­de­liam ve­žė­jui. Jei­gu rei­kė­tų, neat­me­ta ga­li­my­bės at­si­da­ry­ti įmo­nę Ang­li­jo­je ir to­liau vyk­dy­ti veik­lą.

UAB „De­par­tus Trans­port“ di­rek­to­rius Pu­ti­nas Jan­ke­vi­čius sa­ko jau šian­dien su­si­du­rian­tis su sun­ku­mais prie La­man­šo.

„Ka­lė uos­te strin­ga vil­ki­kai. Ten nuo­lat vyks­ta strei­kai: strei­kuo­ja ar­ba mui­ti­nin­kai, ar­ba pa­sie­nie­čiai. Lau­kiu, kad grei­čiau vis­kas iš­si­spręs­tų, nes da­bar – ne­ži­no­my­bė“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo P. Jan­ke­vi­čius. Vil­ki­kai uos­te įstrin­ga ir pa­rą, ir dvi, o tai kro­vi­nių per­ve­ži­mo įmo­nėms di­di­na kaš­tus. Be to, vil­ki­kus už­lai­kė ir aud­ra jū­ro­je, ir „gel­to­nų­jų lie­me­nių“ pro­tes­tai Pran­cū­zi­jo­je.

Įmo­nės va­do­vas svars­to, jei­gu po „Bre­xit“ teks stum­dy­tis be­pro­tiš­ko il­gio ei­lė­se, taip dirb­ti bus neį­ma­no­ma. Gal teks keis­ti kro­vi­nių kryp­tį.

„Jei­gu mes sto­vė­si­me, vis­kas brangs, di­dės kaš­tai. Brangs ir per­ve­ža­mos pre­kės“, – sa­kė vers­li­nin­kas.

Šiau­lie­čiai ket­vir­tus me­tus, nuo pat veik­los pra­džios, dir­ba Aust­ri­jos kom­pa­ni­jo­je. P. Jan­ke­vi­čius su­si­ti­ko su vers­lo par­tne­riais ir ta­rė­si, kaip pla­nuo­ti veik­lą po „Bre­xit“. Part­ne­riai iš Aust­ri­jos taip pat ne­ži­nio­je, bet kom­pa­ni­ja žiū­ri į atei­tį, ple­čia­si, ne­no­ri, kad šiau­lie­čiai pa­si­trauk­tų. Marš­ru­te Ita­li­ja – Ang­li­ja dir­ba 25 „De­par­tus Trans­port“ vil­ki­kai.

P. Jan­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, „Bre­xit“ ne­bus nau­din­gas nei bri­tams, nei Eu­ro­pos Są­jun­gai, o iš­ki­lę ne­sklan­du­mai tik pa­di­dins įtam­pą vers­lui. Bri­tų rin­ka yra pa­trauk­li, nes ji daug im­por­tuo­ja. „Į Ang­li­ją dau­giau įve­ža­me kro­vi­nių, ne­gu iš­ve­ža­me. Daž­nai į že­mę ke­lia­mės tuš­ti“, – sa­kė P. Jan­ke­vi­čius.

Trans­por­to įmo­nės va­do­vas lau­kė ko­vo 29-osios, da­bar gal ge­gu­žės 22-osios: „Man svar­biau­sia, kad vil­ki­kai ne­sto­vė­tų“.

Gal „Bre­xit“ su­grą­žins dar­buo­to­jus?

AB Neaus­ti­nių me­džia­gų fab­ri­ko, vie­ni­jan­čio 16 įmo­nių, va­do­vas Sta­nis­lo­vas Gru­šas sa­ko, kad su Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos rin­ka jie nė­ra la­bai su­si­ję. Per par­tne­rį Eu­ro­pos Są­jun­go­je bri­tams par­duo­da tik ma­žą da­lį sa­vo ga­mi­nių – ant­klo­džių ir pa­gal­vių, per me­tus maž­daug už 5–6 mi­li­jo­nus eu­rų. Ta­čiau S. Gru­šas nea­be­jo­ja, kad „Bre­xit“ tu­rės įta­kos vi­siems. Po­ky­čiai ne­tie­sio­giai pa­lies per tas vers­lo rin­kas, ku­rios su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te su­si­ju­sios la­bai tamp­riai: Vo­kie­ti­ja, Bel­gi­ja, Ny­der­lan­dai ar Skan­di­na­vi­jos ša­lys.

„Jei­gu tos ša­lys nu­ken­tės, kris apy­var­tos, tai pa­veiks ir mus. Kol kas jo­kių po­ky­čių ne­ma­to­me, vi­si lau­kia, kas bus, o kas bus – nie­kas ne­ži­no, – sa­ko S. Gru­šas. – Tur­būt pigs eu­ras, tai mums blo­gai, bet tur­būt dar la­biau pigs ir sva­ras. Ki­tas klau­si­mas, kiek „pa­bė­gu­sių“ pi­ni­gų iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­sieks Eu­ro­pą?“

Gal dėl „Bre­xit“ į Lie­tu­vą su­grįš dau­gu­ma emig­ran­tų ir už­pil­dys dar­bo rin­ką?

„Ma­nau, kad ne „Bre­xit“ pri­vi­lio­si­me žmo­nes į Lie­tu­vą, o ge­res­niu gy­ve­ni­mu, di­des­niais at­ly­gi­ni­mais, ge­res­nė­mis są­ly­go­mis. Kli­ma­to juk ne­pa­kei­si­me, kad bū­tų šil­čiau, – šyp­so­si vers­li­nin­kas. – Bet suo­miai, nors gy­ve­na dar šiau­riau, vis tiek yra lai­min­giau­si žmo­nės.“

Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Al­vy­das Stul­pi­nas sa­ko, kad da­lis dar­buo­to­jų grįž­ta, bet „Bre­xit“ nė­ra pa­grin­di­nė prie­žas­tis.

„Grįž­ta įgi­ję tarp­tau­ti­nės pa­tir­ties, mo­kan­tys kal­bas, ki­to men­ta­li­te­to, po­žiū­rio į dar­bą. Mes ran­kas iš­skė­tę jų lau­kia­me ir ieš­ko­me, pa­de­da­me jiems priim­ti spren­di­mą, kad grįž­tų. Su įmo­nė­mis pa­si­kal­ba­me: nu­tve­ria po vie­ną ki­tą per­liu­ką ir jie tik­rai pa­si­tei­si­na, nes da­bar tu­ri­me ne­svei­ką kon­ku­ren­ci­nę ko­vą, per­vi­lio­da­mi dar­buo­to­jus iš vie­nos įmo­nės į ki­tą. Spe­cia­lis­tų sty­gius at­ski­ruo­se sek­to­riuo­se pa­sie­kė ri­bą, kai stab­do­mi in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai – vien dėl žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo A. Stul­pi­nas.

Ne tik ne­ri­mas, bet ir ga­li­my­bės

Lie­tu­vos eks­por­tą ska­ti­nan­čios VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ spe­cia­lis­tai ak­cen­tuo­ja, kad vers­lui bū­ti­na jaus­ti „Bre­xit“ pul­są ir tin­ka­mai priim­ti spren­di­mus. Ka­dan­gi ne vi­sos įmo­nės tu­ri tam rei­ka­lin­gus re­sur­sus ir ga­li­my­bes, „Vers­li Lie­tu­va“ kar­tu su Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ini­ci­ja­vo spe­cia­lų in­for­ma­ci­nį pro­jek­tą Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jams „Bre­xit“ te­ma.

„Vers­lios Lie­tu­vos“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je spe­cia­lio­je skil­ty­je „Bre­xit“ pa­tei­kia­mos ak­tua­li­jos, kon­sul­ta­ci­jos, in­for­ma­ci­ja apie mui­tus ir ki­tus mo­kes­čius, ana­li­zuo­ja­ma, kam rei­kia ruoš­tis.

Anot VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ vers­lo ap­lin­kos ge­ri­ni­mo gru­pės va­do­vo Vy­tau­to ADO­MAI­ČIO, iš pra­džių ši ini­cia­ty­va ne­su­lau­kė di­de­lio dė­me­sio, ta­čiau at­si­ra­dus kie­to­jo „Bre­xit“ grės­mei, vers­li­nin­kai ėmė ak­ty­viau do­mė­tis, ko­kie po­ky­čiai lau­kia. Bet vis dėl­to vers­lo in­te­re­sas te­bė­ra van­gus. Ko­dėl?

– Jei­gu Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) rin­ka nė­ra kri­ti­nės svar­bos, į ją eks­por­tuo­ji tik 5 pro­cen­tus sa­vo apy­var­tos, ti­kė­ti­na, kad toks po­žiū­ris ga­li bū­ti pa­ma­tuo­tas, nes ta­vo nuo­sto­liai, net ir vi­siš­kai už­si­da­rius pre­ky­bai, ne­bus di­de­li. Bet jei­gu eks­por­tuo­ji 30 pro­cen­tų sa­vo apy­var­tos į JK, toks po­žiū­ris da­ro­si pro­ble­miš­kas. Ar tu ga­li ri­zi­kuo­ti 30 pro­cen­tų apy­var­tos ir nie­kaip ne­si­ruoš­ti pa­tiems blo­giau­siems va­rian­tams? Koks blo­giau­sias? JK išei­na be pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio su­si­ta­ri­mo, iš kar­to tam­pa tre­čią­ja ša­li­mi ES at­žvil­giu, iš kar­to at­si­ran­da do­ku­men­ti­niai ir ati­tik­ties rei­ka­la­vi­mai, pa­sie­nio pa­tik­ros ir mui­tai, tam už­tik­rin­ti at­si­ran­da ad­mi­nist­ra­ci­niai kaš­tai.

Mes skai­čiuo­ja­me, jei­gu mui­tas bū­tų 5 pro­cen­tai, tai ad­mi­nist­ra­ci­niai kaš­tai ga­li dar 5 pro­cen­tus pri­dė­ti prie pre­kių kai­nos, aiš­ku, ne­ly­gu ko­kia pre­kė.

Mū­sų ar­gu­men­tas – ruoš­ki­tės pa­čiam blo­giau­siam – kie­ta­jam „Bre­xit“ be su­si­ta­ri­mo. Jei­gu įvyks ge­res­nis va­rian­tas, tuo ge­riau jums. Jei­gu nie­ko ne­da­ro­te, jū­sų 30 pro­cen­tų apy­var­tos bus ap­mo­kes­ti­na­ma pa­pil­do­mais mo­kes­čiais, plius pa­brangs­ta trans­por­tas, nes ei­lės pa­sie­ny­je sto­vi, yra pra­sto­vos. Ma­žiau įmo­nių no­ri va­žiuo­ti į JK, trans­por­to pa­slau­gų pa­siū­la su­ma­žė­ja, o tai dar bran­gi­na kaš­tus. Ta­da ga­li­te at­si­dur­ti si­tua­ci­jo­je, kai jū­sų eks­por­tas bus ne­be­kon­ku­ren­cin­gas.

Kal­bė­da­mi apie „Bre­xit“, mes ska­ti­na­me vers­lą ma­ty­ti ne tik pa­vo­jus, bet ir at­si­ran­dan­čias ga­li­my­bes. Pa­vyz­džiui, di­des­nis au­to­mo­bi­lių pra­mo­nės kom­po­nen­tų ga­my­bos pri­vi­lio­ji­mas į Lie­tu­vą.

JK ga­mi­na daug au­to­mo­bi­lių (yra ket­vir­ta pa­gal dy­dį au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja ES) ir 80 pro­cen­tų jų eks­por­tuo­ja, iš jų 53 pro­cen­tai bu­vo eks­por­tuo­ja­mi į ES.

Jei­gu at­si­ras truk­džiai – mui­tai, pa­tik­ros – tie­ki­mo gran­di­nė­je, ku­rio­je kom­po­nen­tai pri­sta­to­mi tie­siai į kon­ve­je­rį, to­kia tie­ki­mo gran­di­nė pa­si­da­rys pro­ble­miš­ka, nes la­bai daug kom­po­nen­tų į JK at­va­žiuo­ja iš ES. Yra ti­ki­my­bė, kad da­lis tos ga­my­bos, ku­ri yra skir­ta ES, per­si­kels į ES, ta­da per­si­gru­puos tie­ki­mo gran­di­nės.

Lie­tu­vai at­si­ran­da ge­ra ga­li­my­bė pri­trauk­ti di­džiųjų au­to­mo­bi­lių pra­mo­nės kom­po­nen­tų, ga­min­to­jų, nes mes jau esa­me tų kom­po­nen­tų tie­ki­mo že­mė­la­py­je dėl „Hel­la“, „Con­ti­nen­tal“ in­ves­ti­ci­jų Kau­ne.

Mes tai lai­ko­me vie­na iš „Bre­xit“ ga­li­my­bių, bet ją tu­ri rea­li­zuo­ti. Vers­las tu­ri veik­ti iš­vien su vals­ty­be.

EPA-EL­TA nuo­tr.

Praė­jus be­veik tre­jiems me­tams po re­fe­ren­du­mo, bri­tai vis dar ne­ži­no, kaip nu­trauk­ti na­rys­tę ES, o gal ne­nut­rauk­ti? Lon­do­ne vėl vy­ko šim­ta­tūks­tan­ti­nė de­monst­ra­ci­ja prieš „Bre­xi­tą“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Sta­nis­lo­vas Gru­šas, tu­rin­tis il­ga­me­tės vers­lo pa­tir­ties, į gre­sian­čius po­ky­čius žiū­ri ra­miai: „Ne pir­ma ir ne pa­sku­ti­nė kri­zė atei­na. Rei­kia ją iš­gy­ven­ti, o po kri­zės vi­sa­da bū­na pa­ki­li­mas.“

VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ nuo­tr.

„Mū­sų ar­gu­men­tas – ruoš­ki­tės pa­čiam blo­giau­siam – kie­ta­jam „Bre­xit“ be su­si­ta­ri­mo. Jei­gu įvyks ge­res­nis va­rian­tas, tuo ge­riau jums“, – sa­ko VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ vers­lo ap­lin­kos ge­ri­ni­mo gru­pės va­do­vas Vy­tau­tas Ado­mai­tis.

***

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Lie­tu­vos ve­žė­jų trans­por­to pa­slau­gos – dau­giau­siai eks­por­tuo­ja­ma pa­slau­ga į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, to­dėl „Bre­xit“ yra ne­men­kas iš­šū­kis ša­lies ve­žė­jams.

2018 me­tais Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė pa­gal lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­tą bu­vo 6-a (5,2 pro­c. vi­so lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­to) vals­ty­bė. Pag­rin­di­nės lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­to par­tne­rės bu­vo Len­ki­ja, Vo­kie­ti­ja, Jung­ti­nės Vals­ti­jos, Lat­vi­ja ir Šve­di­ja.

Pa­ly­gin­ti su 2017 me­tų sausiu–lapkričiu, eks­por­tas į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę išau­go 11 pro­cen­tų.

Dau­giau­sia bu­vo eks­por­tuo­ta bal­dų, švies­tu­vų ir ap­švie­ti­mo įran­gos, su­ren­ka­mų­jų sta­ti­nių (21,6 pro­c. bend­ro lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­to į JK), plas­ti­kų ir jų ga­mi­nių (12,7 pro­c), naf­tos pro­duk­tų (8,3 pro­c.), tra­šų (7,9 pro­c.).

Šal­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas