Ar Europa išgyvens drebėjimą?

Ar Europa išgyvens drebėjimą?

Ar Eu­ro­pa iš­gy­vens dre­bė­ji­mą?

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius va­kar vi­są die­ną pra­lei­do Šiau­liuo­se. Mi­nist­ras pri­pa­ži­no, kad jo ke­lio­nės po Lie­tu­vą nė­ra daž­nos, o ir Vil­niu­je re­tai bū­na. Jis pa­tvir­ti­no, kad vi­zi­to prie­žas­tis – ar­tė­jan­tys rin­ki­mai į Eu­ro­pos Par­la­men­tą, ta­čiau sa­vo mi­si­ja lai­ko įtrauk­ti žmo­nes į dis­ku­si­ją dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos atei­ties, nes bend­ras na­mas braš­ka.

Jū­ra­tė RAU­DU­VIE­NĖ

jurate@skrastas.lt

Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kas pri­klau­so nuo jų

Mi­nist­ras L. Lin­ke­vi­čius sa­vo vi­zi­tą Šiau­liuo­se pra­dė­jo ap­lan­ky­da­mas „Bal­tik vai­ro“ dvi­ra­čių ga­myk­lą. Spau­dos kon­fe­ren­ci­joje jis at­vi­rai ža­vė­jo­si šios įmo­nės pa­sie­ki­mais.

„Tai, kaip Žil­vi­nas Du­bo­sas (įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius) su sa­vo ko­man­da pri­kė­lė ga­myk­lą iki eu­ro­pi­nio ly­gio, yra pre­ce­den­tas ir šią ži­nią ver­ta skleis­ti. Ge­ra va­dy­ba ir dar­bo or­ga­ni­za­vi­mu ga­li­ma pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų per trum­pą lai­ką. Ki­ti at­va­žiuo­ja čia mo­ky­tis iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Šiau­liai ga­li tuo di­džiuo­tis“, – sa­kė mi­nist­ras.

Jo se­na aist­ra – ka­riuo­me­nė, to­dėl ne­ga­lė­jo neap­lan­ky­ti Oro pa­jė­gų ba­zės. Ge­gu­žės pra­džio­je len­kai bai­gia NA­TO mi­si­ją, at­vyks veng­rai, is­pa­nai. L. Lin­ke­vi­čius pa­žymėjo, kad čia Šiau­liai ir­gi yra tarp­tau­ti­nis cent­ras. Jis pa­lai­ky­tų Šiau­lių oro uos­to plė­to­ji­mą.

Dip­lo­ma­ti­jos vadovas sa­kė, kad Eu­ro­po­je vyks­tan­tys pro­ce­sai ke­lia daug iš­šū­kių, stre­sų. Į dis­ku­si­jas apie tai rei­kia įtrauk­ti ir žmo­nes. Jei vien tik ins­ti­tu­ci­jos, iš­rink­ti eu­ro­par­la­men­ta­rai tuo už­siims, var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis sėk­mės. Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad jie nė­ra sta­tis­ti­niai vie­ne­tai, ir kad nuo jų kaž­kas pri­klau­so. Tai ne­pa­sie­kia­ma per sa­vai­tę ar per mė­ne­sį, tai tu­ri atei­ti su pa­stan­go­mis. Mi­nist­ras sa­kė ga­lįs pa­liu­dy­ti, kad ne tik Lie­tu­vo­je, bet vi­so­je Eu­ro­po­je yra bend­ra pro­ble­ma, kaip įtrauk­ti žmo­nes į dis­ku­si­ją apie bend­rą atei­tį. Vie­nas iš to­kių ban­dy­mų va­kar va­ka­re vy­ko Šiau­liuo­se, L. Lin­ke­vi­čius su­si­ti­ko su mies­to bend­ruo­me­ne.

„Esu op­ti­mis­tas“

– Mi­nist­re, ko­kią jūs ma­to­te Eu­ro­pos Są­jun­gos atei­tį? – „Šiau­lių kraš­tas“ pa­klau­sė mi­nist­ro L. Lin­ke­vi­čiaus. – Ar „Bre­xit“, Mo­bi­lu­mo pa­ke­tas, į Eu­ro­pos vals­ty­bių val­džią atei­nan­čių vis dau­giau eu­ros­kep­ti­kų par­ti­jų at­sto­vų ro­do, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių in­te­re­sai ski­ria­si ir joms vis sun­kiau su­si­tar­ti?

– Ka­dan­gi esu op­ti­mis­tas, pro­gno­zuo­ju op­ti­mis­ti­nę atei­tį, ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad ji sa­vai­me nea­teis. Jei­gu kaž­kas įsi­vaiz­da­vo, kad vis tiek kaž­kas bus ir vis­kas bus ge­rai, tai no­riu pa­sa­ky­ti, kad sa­vai­me to ne­bus.

„Bre­xit“, ki­ti tva­ru­mo iš­ban­dy­mai ro­do, kad Eu­ro­pos na­mas yra dre­bi­na­mas. Po to­kių dre­bi­ni­mo tes­tų tu ar­ba iš­lie­ki tvir­tes­nis ar­ba su­by­ri. Sa­ky­ti, kad mes esa­me pa­smerk­ti švie­siai atei­čiai, bū­tų sun­ku. Rei­kia pa­dir­bė­ti. Ir „Bre­xit“ vie­nas iš to­kių simp­to­ma­ti­nių da­ly­kų.

Ten bal­sa­vo 17 mi­li­jo­nų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­čių, tai yra ket­vir­ta­da­lis ša­lies. Re­fe­ren­du­mas bu­vo kon­sul­ta­ci­nis. Dau­ge­lis, net ne­sup­ra­to, už ką bal­suo­ja, kaip vė­liau paaiš­kė­jo. Žmo­nės lyg ir tie­sio­giai da­ly­vau­ja spren­di­mų priė­mi­me, kas yra gra­žu, de­mok­ra­ti­ja, bet ne­ži­no­da­mi, už ką bal­suo­ja, su­jau­kė ir sa­vo atei­tį, ir vi­sos Eu­ro­pos si­tua­ci­ją.

Dar ir šian­dien ne­tu­ri­me at­sa­ky­mo. Ke­lis­kart nu­kė­lė­me tą pro­ce­są. Da­bar pa­sku­ti­nį kar­tą Eu­ro­pos va­do­vų ta­ry­ba nu­kė­lė iš­sto­ji­mą iki spa­lio 31 die­nos, bet jei iki ge­gu­žės 22 die­nos jie nie­ko ne­su­tars, tai bir­že­lio 1-ąją iš­stos be jo­kios su­tar­ties, ir tai bus di­de­lis smū­gis eko­no­mi­kai, žmo­nių gy­ve­ni­mo nea­pib­rėž­tu­mo bus daug. Tai yra konk­re­tus ne­su­ge­bė­ji­mas išaiš­kin­ti, kas mes esam ir kur ei­nam. Dėl to ga­liu kal­tin­ti tik po­li­ti­kus, žmo­nės nė­ra kal­ti. Jei po­li­ti­kai įsi­vaiz­duo­ja esą ly­de­riai, tai jie tu­ri ras­ti lai­ko ir ar­gu­men­tų išaiš­kin­ti.

Yra dau­giau to­kių pa­da­ri­nių. Ir Mo­bi­lu­mo pa­ke­tas, ir eu­ro zo­na, ir tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pas, ku­ris dis­ku­tuo­ja­mas kai ku­rio­se ša­ly­se.

Di­džiau­sias iš­šū­kis lau­kia po Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mų. Aki­vaiz­du, kad ateis nau­jų po­li­ti­nių jė­gų, ku­rios no­rės griau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą. Pa­ra­dok­sa­lu, kad jos ateis į pa­tį par­la­men­tą. Po­pu­lis­ti­nių, ra­di­ka­lių jė­gų ateis dau­giau. Jų bu­vo ir anks­čiau, bet ne tiek daug. Tai yra ne­veik­lu­mo, ne­ge­bė­ji­mo re­zul­ta­tas.

Iš­gy­ve­na­me ne­leng­vą lai­ko­tar­pį. Nors jų yra bū­ta ir praei­ty. Sa­ky­ti, kad taip yra pir­mą kar­tą ir tai yra bai­si ne­lai­mė, bū­tų ne­tei­sin­ga. Is­to­ri­ja ro­do, kad su­ge­bė­da­vo­me išei­ti iš to­kios si­tua­ci­jos. Aš ti­kiu, kad mes tai ir pa­da­ry­si­me.

Mū­sų na­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je jau 15 me­tų yra bend­ras ir nuo mū­sų jau kaž­kas pri­klau­so. Anks­čiau tik ėjo­me į sve­čius ar­ba jau­tė­mės ne­drą­siai kaip nau­jo­kai, da­bar po 15 me­tų na­rys­tės tu­ri­me jaus­ti at­sa­ko­my­bę dėl bend­ros atei­ties. Si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga, tai rei­kia ži­no­ti ir apie tai kal­bė­ti.

– Ką ma­no­te apie dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo re­fe­ren­du­mą? Ar lie­tu­viams už­sie­ny­je su­da­ry­tos są­ly­gos ja­me da­ly­vau­ti?

– Pa­tiks­lin­siu, kal­ba­me apie pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą. Kai kas įsi­vaiz­duo­ja, kad kaž­kas no­ri pa­pil­do­mą pi­lie­ty­bę ar pri­vi­le­gi­jas gau­ti. Kal­ba­me apie žmo­nes, ku­rie kaip pri­gim­ti­nę tei­sę ga­vo Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Da­bar jie dėl įvai­rių prie­žas­čių yra iš­vy­kę iš Lie­tu­vos, kas nė­ra nu­si­kal­ti­mas. Jie Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę pra­ran­da, nes mū­sų įsta­ty­mai to rei­ka­lau­ja. Kad jie ne­pra­ras­tų pi­lie­ty­bės, už tai ir bus bal­suo­ja­ma.

Iš­vy­ku­sie­ji mo­kes­čius mo­kės ten, kur dir­ba, bet dėl to nie­kas ne­tu­rė­tų skųs­tis. Dėl tar­ny­bos ka­riuo­me­nė­je rei­kė­tų at­ski­rai su­tar­ti. Jei jau kar­tą tar­na­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos ar­ba NA­TO ša­ly­je, ant­rą kar­tą ne­tar­nau­tų.

Mū­sų vėl yra 3 mi­li­jo­nai pa­gal sta­tis­ti­ką, bet tai nė­ra daug. Jei koks mi­li­jo­nas ne Lie­tu­vo­je, ar mes da­bar tu­ri­me taip skai­čiuo­ti ir pa­vy­dė­ti, kad bus dau­giau pi­lie­čių. Žmo­nių Lie­tu­vo­je nė­ra per daug. Su­tin­ku, kad pa­sas nė­ra vie­nin­te­lis da­ly­kas, ro­dan­tis ry­šį su Tė­vy­ne, bet kad jis nie­ko ne­reiš­kia, ir­gi ne­ga­li­me sa­ky­ti.

Kai su­si­tin­ku už­sie­ny­je su lie­tu­vių bend­ruo­me­nė­mis, ma­tau, kad jie jau­čia stip­rų dva­si­nį ry­šį su Lie­tu­va. Žmo­nės jau­di­na­si, jie no­ri bū­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais. Mū­sų tau­ta gal tu­ri ir nei­gia­mų ypa­tu­mų, bet tu­ri ir tei­gia­mų – pri­si­ri­ša prie Tė­vy­nės. Ne­si­jau­čia vi­sa­me pa­sau­ly­je, kaip na­muo­se. Bet ir iš mū­sų pu­sės yra svar­bus pa­sa­ky­mas – Lie­tu­vai jū­sų rei­kia.

Žmo­nėms rei­kia atei­ti, už­si­re­gist­ruo­ti. Tu­ri­me už­si­re­gist­ra­vu­sius 33 tūks­tan­čius. Tai jau 72 pro­cen­tais dau­giau, nei bu­vo už­si­re­gist­ra­vusių 2016 me­tais. Bet tai vis tiek yra ma­žai. Tu­ri­me iš­ju­din­ti žmo­nes. Kai jie pa­reikš sa­vo nuo­mo­nę, ti­kiuo­si, kad mes pa­si­stū­mė­si­me tuo klau­si­mus.

Už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai ga­li už­si­re­gist­ruo­ti elekt­ro­ni­niu bū­du, am­ba­sa­da at­siųs do­ku­men­tus ir ga­lės bal­suo­ti pa­štu. Tai pat ga­li bal­suo­ti 51-oje Lie­tu­vos at­sto­vy­bė­je. Ati­da­rė­me dar 5 pa­pil­do­mus punk­tus – Aust­ra­li­jo­je, Ka­na­do­je, tris Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Bus mo­bi­lios gru­pės. Pa­dė­sim, kiek įma­no­ma. Vis­kas paaiš­kin­ta mū­sų mi­nis­te­ri­jos, ki­tuo­se tink­la­la­piuo­se. Tik no­ro rei­kia.

– Jau įvy­ko pir­mie­ji kan­di­da­tų į Lie­tu­vos pre­zi­den­to po­stą de­ba­tai. Kaip ver­ti­na­te jų ži­nias už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je?

– Gal aš ne­ver­tin­siu. Jie te­gul dis­ku­tuo­ja.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­niast­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius va­kas Šiau­liuo­se kal­bė­jo apie bend­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos na­mą, ku­ria­me ne­be­sa­me nei sve­čiai, nei nau­jo­kai.

Mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius tei­gė, jog vi­so­je Eu­ro­po­je bū­ti­na trauk­ti žmo­nes į dis­ku­si­ją dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos atei­ties.