Naujausios
INICIATYVA
Apleistas skveras gali tapti Šviesos skveru
Šiaulių universiteto (ŠU) Filosofijos ir antropologijos katedros docentas Stasys Šimaitis siūlo idėją — apleistą ir asocialių žmonių pamėgtą skverelį prie ŠU Tęstinių studijų instituto skirti mokslininkui Teodorui fon Grothusui ir Šviesai įprasminti.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nejauku ir dieną
Skveras dabar skendi žolėje. Tuometinę K. Preikšo aikštę menantys suoleliai tręšta, dalis skersinių jau sulūžę. Ant šių suolelių nuo ryto „gaivinasi“ girtuokliai. Dalis pasitraukia krūmų link atlikti gamtinių reikalų.
Trumpinančių kelią į autobusų stotį ar prekybos centrą praeivių nėra mažai. Skverą kertantys žmonės eina sparčiu žingsniu — ir dieną nejauku, kai greta — toks kontingentas.
Išlikusios ir betoninės gėlių klombos, kuriose nė vieno augalo.
Į skverą ateiname su T. fon Grothuso atminimą siūlančiu įamžinti S. Šimaičiu. Vizijai įgyvendinti, S. Šimaičio manymu, skveras — labai dėkinga vieta: greta yra ŠU Tęstinių studijų institutas, įsikūręs XIX amžiaus pastate. Idėjai, pasak filosofo, pritaria ir universiteto bendruomenė. Tik, kaip visada, smaugia lėšų stygius.
Susidomėjo prieš dešimtmetį
Praėjusiais metais ŠU lankėsi T. fon Grothuso fondo nariai — giminaičiai ir jo palikimo tyrėjai. Fondo atstovai siūlė idėją prie ŠU pastatyti prieš dvidešimtmetį skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtą T. fon Grothuso skulptūrą. Rektorius Vidas Lauruška jiems sakė, jog universitetas suinteresuotas, kad T. fon Grothuso vardas būtų siejamas su ŠU.
S. Šimaitis T. Grothusu susidomėjo prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, atvykęs dirbti į ŠU. T. fon Grothusas sudomino kaip asmenybė ir žymus mokslininkas, kurio vardas nepakankamai tuo metu buvo Lietuvoje žinomas.
Filosofui ramybės nedavė mintis, kad T. fon Grothuso atskleisti elektrochemijos ir šviesos sąveikos su medžiaga dėsniai yra tik nedidelė dalis jo idėjų, jo pasaulėžiūros.
„Man visada atrodė, kad po šiais dalykais slypi kažkas daugiau, kas susiję su visatos pamatais. Rezultatai, kuriuos jis publikavo, verčia apmąstyti tai, kad visatai būdingas ir dvasinis aspektas. Tarsi tarp dviejų polių — medžiaginės visatos ir dvasinių aspektų įsiterpia žmogus“.
T. fon Grothuso siekiai, pasak filosofo, siejasi su universiteto jaunimo ir mokslininkų siekiais. Universitete buvo organizuotos mokslininkui skirtos konferencijos, kiti renginiai.
Šviesos, arba T. Grothuso skveras
Baltas Tęstinių studijų instituto pastatas, įsitikinęs S. Šimaitis, būtų puikus fonas mokslininko skulptūrai. Kokia ji būtų pastatyta skverelyje, filosofas tik svarsto.
„Galbūt, subūrus kūrybingus žmones, būtų galima sukurti kūrinius, kurie primintų T. Grothusą ir stiebimąsi į šviesą. Apšviestame skverelyje galėtų stovėti suoliukai, ant kurių būtų malonu sėdėti jaunimui ir kitiems miestiečiams“.
Filosofas skverui siūlo Šviesos pavadinimą. Pasak S. Šimaičio, Saulė — gamtos objektas, o kalbėdami apie šviesą, turime mintyje ir fizinį, ir metafizinį aspektą.
Dar viena S. Šimaičio mintis — pėsčiųjų (ar pusiau pėsčiųjų) gatve paversti P. Višinskio gatvę nuo menamo Šviesos skvero P. Višinskio paminklo link. Šia gatve juda daug jaunimo — yra mokykla, universiteto bendrabučiai, trys fakultetai, Konservatorija.
„Galėtų būti sistema, jungianti ne tik universitetą: mieste atsirastų alėja, į kurią įsijungtų galinga jaunimo srovė. Tokioje magistralėje galėtų vykti naujų mokslo metų atidarymo šventės, jaunimo renginiai, akcijos, susibūrimai.“
KOMENTARAS
Skveras — be žemės sklypo
Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Egidė Budrė:
— Šis skveras neturi žemės sklypo. Rengiame visos centrinės dalies detalųjį planą, per dvejus metus turėtų būti suformuoti visi laisvi plotai Šiaulių centre. Į jį patenka ir minėtas skverelis. Šis miesto centro sklypas iki šiol nesuformuotas, nes nebuvo poreikio, galų gale — lėšų. Tokių vietų mieste yra ne viena.
Tik tada, kai bus žemės sklypas, galima galvoti apie paminklą, galbūt ties viena ar kita gatve numatyti parkavimą.
Pėsčiųjų arba pusiau pėsčiųjų gatve paversti P. Višinskio gatvę būtų fiziškai neįmanoma. Patekimas prie pastatų turi būti ir automobilinis, visi objektai turi būti aptarnaujami — ir visuomeninės, ir komercinės paskirties. Ten nėra vienas žemės sklypas, kurį būtų galima apvažiuoti iš kitos pusės. Manau, čia labiau idėja fix.
Nebent naikinti parkavimą, platinti iš abiejų pusių pėsčiųjų taką, kad mašinos tik pravažiuoti galėtų. Bet kol nebus išspręstas parkavimas prie daugiaaukščių, kur jis numatytas pagal specialųjį planą, apie naikinimą negali būti nė šnekos.
Labai gerai, kad žmonės siūlo idėjas: mums pretekstas prisiminti tas teritorijas ir galvoti, kodėl jos tokios užmirštos.
IDĖJA: „Skveras tiesiog laukia žmogaus dėmesio. Jei Platonas kūrinį pavadino “Faidonas, arba apie sielą“, kodėl netiktų skvereliui Šviesos, arba T. fon Grothuso vardas“, — svarsto Stasys Šimaitis.
VIETA: Stasys Šimaitis mano, kad baltos spalvos XIX amžiaus pastatas būtų puikus fonas T. fon Grothosui įamžinti.
SITUACIJA: Šiandieninio skvero vaizdas: aukšta žolė, tręštantys suoliukai ir tuščios gėlių klombos.
SKVERAS: Apleistas skveras jungia P. Višinskio ir Stoties gatves.
Jono TAMULIO nuotr.
Dailininkė Albina MAKŪNAITĖ
XIX amžiaus pasaulio garso mokslininkas, atradėjas. Dėl savo pasiekimų chemijos ir fizikos srityje vadinamas mokslininku, aplenkusiu laiką.
Gimė 1785 sausio 20 dieną Leipcige (Vokietija). Vaikystę ir paauglystę praleido Gedučių dvarelyje, netoli Žeimelio (Pakruojo rajonas).
1803 metais pradėjo studijuoti Leipcigo universitete, nusivylęs studijomis, tapo Paryžiaus politechnikos mokyklos laisvuoju klausytoju. Paryžiuje subrendo kaip asmenybė, visiškai atsidavusi mokslui.
Išvykęs į Italiją, Neapolį, savarankiškai atlikinėjo eksperimentus, bandydamas paaiškinti tik ką aptiktą ir dar nepaaiškintą elektrolizės reiškinį.
1805 metais parašė pirmąjį mokslinį darbą „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“. Tai buvo pirmoji elektrolizės teorija, išgarsinusi mokslininką pasaulyje.
1807 metais grįžo į Tėvynę. 1814 metais buvo pakviestas profesoriauti Doparto (Tartu) universitete, bet jo vieta atiteko kitam kandidatui. Praradęs galimybę tapti profesoriumi, įsitraukė į Mintaujos (Jelgava) šviesuomenės veiklą. 1818 metais baigė darbą „Apie elektros ir šviesos cheminį poveikį“.
Gamtos mokslams reikšmingiausi T. Grothuso elektrolizės ir šviesos sąveikos su įvairiais kūnais tyrimai, kurių rezultatus jis panaudojo kurdamas cheminių ir fizikinių procesų modelį, pagal kurį gamtoje viešpatauja nuolatinė, elektrinės prigimties šuolinių sąveikų grandinė.
1994 metais prie Lietuvos Mokslų Akademijos yra įkurtas T. fon Grothuso fondas, įsteigta jo vardo premija ir kasmetinė stipendija, medalis.
