Naujausios
Kur atsakomybė?
73 metų kurtuvėniškis Juozas, neslėpdamas susijaudinimo, „Šiaulių kraštui“ klojo savo įspūdžius po apsilankymo Kurtuvėnų bažnyčioje praėjusį savaitgalį. Kokio grožio ji buvusi prieš dešimtmečius! Ir kas iš bažnyčios liko dabar... Atsilaupiusios vidaus sienos, nuo lubų byrantis tinkas, išblukusi ir purvina išorė – liūdnus savo pastebėjimus pašnekovas vardija nesustodamas. Įsitikinęs, kad bažnyčiai kuo skubiau reikia ne tik kapitalinio remonto, bet ir trūksta elementarios švaros.
„Panašu, kad bažnyčia daug metų neturi šeimininko, kuriam rūpėtų. Atsakomybės nėra“, – piktinosi ponas Juozas. Esą jeigu būtų šeimininkas, dabar maldos namai neatrodytų tokie apleisti.
Klebonas: „Tragiška“
Naujasis Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Donatas Klimašauskas čia tarnystę pradėjo liepos pradžioje. Buvęs Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčios kunigas pakeitė Kurtuvėnuose klebonavusį Marių Dyglį.
Kunigas Donatas net nebando prieštarauti kurtuvėniškio Juozo pastebėjimams. Problemų bažnyčioje, sako, yra tiek, kad viską sutvarkyti jau ne jo galioje. „Bažnyčią radau tragišką, avarinės būklės. Žinojau, kad čia yra blogai, bet kad taip blogai...“ – apibendrina.
Klebonas pakeliui į bažnyčią rodo greta esančių Parapijos namų laiptus – namukas statytas vos prieš dešimtmetį, o laiptai į pirmą ir antrą aukštą jau sulūžę. Kodėl? Akivaizdu, kad laiku nebuvo impregnuoti ar dažyti.
„Antrame aukšte mėgsta nakvoti piligrimai. Negaliu dabar jų ten įleisti, kad lipdami neįlūžtų ir nenukristų, kaip pats nukritau“, – pasakoja kun. Donatas.
Parapijos namų pirmo aukšto patalpoje kartais šarvojami mirusieji. Tačiau sulūžę ir šie įėjimo laiptai.
Naujasis klebonas suskubo ieškoti, kas Parapijos namų laiptus galėtų sutvarkyti. Gavo atsakymą – kaina už trijų įėjimų sutvarkymą – 2 700 eurų. Tokių pinigų bažnyčia, anot D. Klimašausko, šiandien neturi.
Kaltininkė – drėgmė
Kurtuvėnų bažnyčios nepavadinsi iš tolo boluojančios akinančiu baltumu – balta bažnyčios spalva seniai nusiplovusi ir papilkėjusi. XVII amžiaus statinio pamatai sutrūkinėję, ant stogo vietomis trūksta čerpių, kaip ir stiklų kai kuriems langams.
Viduje, pakėlus akis į bažnyčios lubas, matyti stipriai pažeisti kampai. Tai dėl lietaus, kuris bėga pro stogą tose vietose, kur nubyrėjusios minėtos čerpės. Dėl drėgmės lubų tinkas krenta ant bažnyčios grindų ir suolų, taigi ant maldininkų bei bažnyčios lankytojų. Ta pati drėgmė kelia rimtą pavojų bažnyčioje esančioms istorinėms vertybėms – paveikslams, instrumentams, baldams.
Iki pusės aliejiniais dažais nudažytos vidinės sienos apsilaupiusios. Pasak naujojo bažnyčios savininko, čia savo darbą irgi padarė vanduo, bėgantis nuo kiauro stogo ir trūkstant lietaus surinkimo sistemos. Pažeisti ir pamatai – tuo nesunku įsitikinti nusileidus į bažnyčios rūsius, kur dėl drėgmės elektros lemputės mirksi – trumpina šlapi laidai.
Viename bažnyčios pasienyje stovi fisharmonija. Kilnojamų kultūros paveldo objektų sąraše esantis instrumentas stipriai suniokotas kinivarpų. Tikėtina, kad jų kolonijos įsimetė dėl tos pačios viską naikinančios drėgmės ir prasto vėdinimo.
Siaurais, laiko ir žmonių nugludintais plytų laiptukais kopiame į bažnyčios viršų. Pakeliui – varpinė. Klebonas Donatas pasakoja, kad elektrinius varpus rado neveikiančius, tenka naudoti paprastus. Bažnyčios bokštas išnuomotas ryšių bendrovėms, jos kiekvieną mėnesį moka nuomos mokestį.
Pagaliau stovime ant išgaubtų bažnyčios lubų. Pakėlus akis į stogą, pro jo sudūrimus matyti saulės šviesos ruožai – lyg LED juostos. Lyjant lietui ir esant nepalankioms oro sąlygoms kultūros paveldo objektas, toks ir yra senoji Kurtuvėnų bažnyčia, pro kiaurą stogą šlampa. Nuo visiško apsėmimo gausias kultūros vertybes, taigi ir istorine vertybe laikomas stogo gegnes, saugo tik stogo plėvelė, kuri, nerimauja klebonas, žiemą nuo vėjo suplyš.
Pasigedo šeimininko
O dabar apie tai, apie ką „Šiaulių kraštui“ užsiminė paskambinęs skaitytojas – švarą.
Bažnyčios altoriaus erdvėje esančios šventųjų skulptūros papilkėjusios nuo, akivaizdu, daug metų nevalytų dulkių. Centrinį paveikslą apdergę į bažnyčią kartkartėmis atsitiktinai įskrendantys balandžiai. Bažnyčios elektros instaliavimas kelia abejonių ne dėl senumo, o dėl elektriko „profesionalumo“ – kai kur kyšo laidai, kai kur ore kybo izoliacija apsukti šakučių lizdai arba lemputės. Raudonas kilimas per visą bažnyčią susidėvėjęs.
Problemų, kurioms išspręsti reikia ne milžiniškų investicijų, o atsidavusio šeimininko, čia galima pastebėti daugybę. Taigi klausimas – kur šeimininkas, atsakingas už kultūros vertybių priežiūrą ir išsaugojimą?
Naujasis bažnyčios klebonas Donatas sako bandantis apsitvarkyti, tačiau laiko dėl didelio užimtumo smarkiai trūksta, o jis čia dar tik kelios savaitės. Laisvu laiku tvarko bažnyčios aplinką, pjauna žolę, švarina vidų, valo dulkes, prieigose ir bažnyčios viduje savo lėšomis įrengė vaizdo stebėjimo kameras – tikintieji ir turistai, kurių čia dažna, turi būti saugūs.
Į prie bažnyčios įėjimo esančius vazonus pasodino serenčiukų. Tikisi, kad bet kokioms sąlygoms atsparios gėlės prigis.
Jau sutarė su viena įmone ir dėl naujo raudonojo kilimo bažnyčiai.
„Šiaulių kraštui“ lankantis Kurtuvėnuose, kunigas kaip tik puošė bažnyčią paties padarytomis puokštėmis – savaitgalį Šv. Jokūbo atlaidai. Jis parapijos gyventojų kol kas nepažįsta, tad neturi, kas ateitų padėti.
Suaukota beveik 30 000 eurų
Neteisinga teigti, kad į kultūros paveldo sąraše esantį objektą numota ranka, leidžiant jam sunykti.
Praėjusiais metais, rugpjūtį, Šiaulių dekanato dekano, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebono Gintaro Joniko ir visuomenininko Evaldo Vaineikio iniciatyva buvo suorganizuota solidarumo akcija „Susitelkime. Kurtuvėnų šventovės remontas“. Į kvietimą prisidėti lėšomis gelbėjant bažnyčią atsiliepė gausybė žmonių ir įmonių.
Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje paramos lėšų rinkimo tikslu surengtas koncertas, skirtas Kurtuvėnų šventovei – prie solidarumo akcijos prisidėjo pasaulinio garso operos žvaigždė Nomeda Kazlaus ir kiti atlikėjai.
Tos pačios akcijos metu Kurtuvėnuose apsilankė Kultūros infrastruktūros centro Kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros ir konsultavimo grupės „Fixus Mobilis“ specialistai, atliko objekto apžiūrą, užfiksavo pastato būklę, o paskui atliko dalinius bažnyčios stogo tvarkymo darbus. Vėliau pateikė rekomendacijas, kas turėtų būti padaryta, kad bažnyčios pastatas būtų apsaugotas.
Šiaulių dekanato dekanas G. Jonikas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad iki akcijos pabaigos, 2026-ųjų pradžios, iniciatyvios akcijos komandos darbu ir gyventojų bei įmonių geranoriškumo dėka pasisekė surinkti beveik 30 000 eurų, o tai stipri pradžia.
Darbai, pasak dekano, jau prasidėję: pirmiausia būtina parengti ir pasirašyti tvarkybos projektą. Tad statinio, kaip kultūros paveldo objekto, laukia tyrimai – archeologiniai, bažnyčios spalvos ir kt., vertinimai, bus reikalingi leidimai, ataskaitos ir galiausiai numatomų darbų sąmata.
G. Joniko žodžiais, suaukotų 30 000 eurų neabejotinai turėtų užtekti visai būsimo remonto dokumentacijai sutvarkyti, o greičiausiai „dar liks kitoms parapijos reikmėms“.
„Bėdų bažnyčioje labai labai daug. Paveldo specialistai sutiko, kad statinį būtina tvarkyti ir iš vidaus, ir iš išorės. Kurtuvėnų bažnyčia yra paveldo objektas, o paveldo paprastai nesuremontuosi.“
Parengus dokumentaciją, bus kreiptasi dėl finansavimo iš Šventojo Sosto ir Lietuvos sutarties paveldotvarkos programos. Remonto, kurio kaina greičiausiai milijoninė, darbai, anot dekano Gintaro, galėtų vykti ketverius ar penkerius metus.
„Statinys yra architektūros paminklas, daug darbų gali atsirasti ir remonto eigoje, pavyzdžiui, dirbant atidengus atrandama sieninė tapyba, tai vėl papildomos išlaidos. Bet aš absoliučiai tikiu, kad šita bažnyčia bus sutvarkyta savu laiku.“
Savivaldybė prisidėtų
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės mero Česlovo Greičiaus, Savivaldybė kasmet skiria pinigų religinėms bendruomenėms remti, ir bažnyčios kiekvienais metais jais naudojasi. Pernai buvo skirta apie 90 000 eurų, šiemet – apie 70 000. Beje, laisvų pinigų šiemet dar yra, tačiau Kurtuvėnai, anot mero, neturi į ką pretenduoti, nes finansavimui reikalingos darbų sąmatos, apimtys, o jų kol kas nėra.
„Viso Kurtuvėnų bažnyčios remonto iš rajono Savivaldybės biudžeto mes tikrai nepavežtume. Juo labiau kad tai yra kultūros paveldo objektas. Man žinoma, kad rengiamas remonto projektas. Jei būtų galimybė įgyvendinti kažkokią to projekto dalį, Savivaldybė galėtų dalį darbų finansuoti, pavyzdžiui, atlikti pamatų nusausinimo darbus. Bet kol kas vyksta projektavimas, o juo rūpinasi patys parapijos šeimininkai.“
Be valstybės prisidėjimo, įsitikinęs meras, tokio objekto, kaip Kurtuvėnų bažnyčia, remontas neįmanomas.
„Tai labai rimtas objektas, ir kodėl daugelį metų patys dvasininkai netvarkė po trupučiuką, nesiimsiu komentuoti“,– sakė meras.
