Naujausios
Projektas – iškelti sovietų karių palaikus iš centro
Tarybos narys Z. Medžidovas mano, kad atėjo laikas sukaupti politinę valią ir iškelti iš miesto centro šalia Šiaulių katedros palaidotus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikus į miesto kapines.
Tarybos narys mini Ženevos konvencijos nuostatą dėl palaikų Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų ekshumacijos galimybės, kai to reikia „dėl ypatingos visuomeninės būtinybės“. Jo manymu, Šiaulių mieste visuomeninė būtinybė išryškėjo per daugelį metų šiai teritorijai, kurioje šiuo metu ir yra palaidojimai, tapus judria zona. Pro ją eina pėsčiųjų traktas, vyksta intensyvus automobilių eismas, šalia organizuojamos šventės, iškilmės, piketai, mitingai, tai nesuderinama su pagarba palaidotiesiems, ramybe, deramu kapinių saugumu, etikos, higienos normomis. Palaidojimų vieta yra tapusi visuomenės ginčų ir nesutarimų objektu. Teigiama, kad ši visuomeninė būtinybė atitinka visuomenės interesą perlaidoti palaikus į kapines, oficialią ramybės vietą, užtikrinant palaikams pagarbą ir saugumą.
Tokiam sprendimui pritaria Seimo narys Domas Griškevičius, atkreipdamas dėmesį, kad visai neseniai Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje iš centrinės aikštės buvo iškelti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikai.
Be to, 2021 metais 728 tokie palaikai buvo perkelti iš Zoknių į šalia Ginkūnų kapinių esančias Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapines. Palaikai Aviacijos bazės teritorijoje buvo rasti 2019 metų vasarą, statybininkams rengiantis tiesti lietaus nuotėkų trasą naujai įrengiamoje krovinių paskirstymo aikštelėje.
Pageidauja centrinės valdžios sprendimų
Spaudos konferencijoje meras A. Visockas aiškino, kad palaidojimo vietų iškėlimo iš miesto centro klausimas nėra paprastas. Nors viešai meras dažnai skundžiasi, kad savivalda turi per mažai savarankiškumo spręsti klausimus savo teritorijoje, meras Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaikų perkėlimo klausimą patogiai peradresuoja centrinei valdžiai. Jis išsiuntė raštą Kultūros ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Kultūros vertybių apsaugos departamentui (KVAD), prašydamas suformuoti vieningą poziciją dėl tokių palaikų ekshumavimo, patvirtinti tvarką ir numatyti valstybės finansavimą.
Anot mero, nėra parengta tvarka, kai kalba eina apie okupacinės kariuomenės karių palaikų perkėlimą, tik apie rezistentų palaikų ekshumavimą. Miesto vadovui akivaizdu, kad reikia sukurti vieningą teisinę bazę šituo klausimu, norint pasiekti rimto rezultato.
Apklausa: trys mėnesiai ir tūkstančiai dalyvių
A. Visockas pasirašė potvarkį, kuriuo paskelbė gyventojų apklausą. Šiauliečių bus klausiama, ar pritaria, kad Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikai, esantys Šiaulių katedros prieigose, būtų perkelti į Savivaldybei priklausančias kapines.
Apklausa vyks elektroniniu būdu, tačiau gyventojai galės atvykti į Savivaldybės priimamąjį bei seniūnijas ir pareikšti savo nuomonę raštu. Apklausa vyks net tris mėnesius – nuo lapkričio 6 dienos iki kitų metų vasario 6 dienos, tam sudaryta vienuolikos Savivaldybės specialistų komisija.
Meras pabrėžė, kad pagal teisės aktus, jei apklausoje dalyvaus 10 ir daugiau procentų balsavimo teisę turinčių gyventojų, jos rezultatai taps privalomi miesto Tarybai ir ji turės priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Ar tai realu? Šiauliuose yra per 82 tūkstančius balsavimo teisę turinčių gyventojų. Vadinasi, apklausoje turi dalyvauti daugiau nei 8 200 gyventojų.
Klausimas bus išspręstas vienaip ar kitaip?
Spaudos konferencijoje meras aiškino, kad toks politinis klausimas dėl palaikų iškėlimo Tarybos posėdžio darbotvarkėje atsirado dėl Vietos savivaldos įstatyme gerokai liberalizuotos tvarkos. Kai sprendimus rengia Savivaldybės administracija, jie esą parengiami teisiškai teisingi. Tuo tarpu politikai turi teisę pateikti bet kokį įstatymo projektą ir sekretoriatas jį turi įregistruoti per 24 valandas, jeigu jis ir nėra teisiškai korektiškas.
„Nei šito, nei kito klausimo į pagrindinę darbotvarkę nemanau, kad kelsiu. Bus galima posėdžių salėje jį įsikelti arba ne. Motyvai – nesutvarkyta teisinė bazė, nesutvarkytas finansavimas. Taip, kaip Tarybos narys paskaičiuoja, nėra jokios metodikos, paskaičiuoja iš lubų. Kiltų aibė klausimų, kaip tai realiai padaryti, jei toks Tarybos sprendimas būtų priimtas. Šitą klausimą iš politinės padangės būtų reikalas persikelti į administracinį lygmenį, kad jis būtų išvystytas tinkamai ir būtų galima realizuoti, remiantis teisės aktais, o ne pagal vieno žmogaus pamąstymą ir norą. Tas dalykas bus padarytas. Pradžia bus nuo apklausos. Kitas žingsnis – teisės aktų susitvarkymas. Tuomet klausimą vienaip ar kitaip spręsime visos Lietuvos masteliu ir vienaip ar kitaip jis bus išspręstas“, – dėstė meras.
Jis įsitikinęs, kad Tarybos narys gyventojų neapklausė, sprendimo projekte – jo asmeninė nuomonė.
Kad save neigianti valdančioji dauguma nepritars šiam klausimui, buvo aišku po Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio. Balsuojant susilaikė miesto garbės pilietės Violeta Laugalienė ir Nijolė Prascevičienė, taip pat Stasys Trijonis ir Virginijus Kinčinaitis. Penki komiteto nariai buvo už.
Asmeninė nuomonė sutaps su Lietuvos pozicija
Paklausus, kokia yra mero asmeninė nuomonė dėl Sovietų Sąjungos karių palaikų iškėlimo, A. Visockas išsisukinėjo: „Už Lietuvą ir jos laisvę dabar kraujas liejamas Ukrainoje. Dabar reikėtų fokusuotis būtent šioje srityje. Nei paminklas Laisvei, nei kapinių (palaidojimo vietų – aut. past.) iškėlimas nėra prioriteto klausimai šių dienų darbotvarkėje. Tačiau jie galės tapti po kurio laiko, kai bus nustatyta bendra Lietuvos pozicija šiais klausimais. Mano pozicija sutaps su bendra Lietuvos pozicija.“
Meras pranešė, kad tokių palaidojimų vietų yra net 26 Lietuvos savivaldybėse, o bendras jų skaičius – 69. Tačiau kiek iš jų yra miestų centruose, meras nepatikslino.
A. Visockas sakė matęs, kad palaidojimo vietas iš centrinės aikštės iškėlė Pasvalio rajono Pumpėnų miestelis. Panašu, kad tai mero neįkvėpė. Po KVAD išaiškinimo dėl šio atvejo, jam tapo dar labiau neaišku, kaip elgtis.
Miesto pinigų neskirs
Kodėl gyventojų apklausa truks tris mėnesius, ne vieną ir ne pusmetį?
„Kad galėtų sudalyvauti visos įmanomos grupės, kad galėtų dalyvauti tie, kurie dabar serga, bet pasveiks. Kad būtų kiek įmanoma didesnis pasiekiamumas dėl etinės ir moralinės dilemos sprendimo“, – paaiškino meras.
Apklausos rezultatai bus tik vasario mėnesį, o būtent vasarį dažniausiai tvirtinamas miesto biudžetas. Vadinasi, koks bebūtų gyventojų apklausos rezultatas, pinigų palaikams iškelti miesto Savivaldybė kitais metais neskirs.
„Priartėjome prie esmės. Akivaizdu, kad visi šie dalykai turi darytis iš dotacijų ir iš valstybinio finansavimo, o ne iš savivaldos finansavimo“, – įsitikinęs miesto vadovas.
Jis teigė, kad pagal dabartinį reglamentavimą yra gudraujama. Rezistentų palaikams iškelti finansavimo nuostata taikoma, tačiau pamirštama kita dalis. Savivalda gali turėti tūkstančius iškeliamų palaikų. Tai kainuotų didžiulius pinigus, todėl tam turėtų būti skirtas valstybinis finansavimas. Be to, nežinomas realus lėšų poreikis.
„Jei įvyktų klaida ir priimtume tokį sprendimą, kuris yra menkų plaučių, jo vis tiek nebūtų galima realizuoti. Reikia priimti sprendimą, kurį galima realizuoti. Turi logiškai eiti. Kreipiesi sutvarkyti teisinę bazę ir išsiaiškini, kas turi finansuoti. Pavyzdį turime – 728 okupacinės kariuomenės palaikai buvo perkelti, ir už tai mokėjo valstybė. Dabar turime kitą skaičių, ir už tai turi mokėti valstybė“, – tvirtino meras.
Verta pažymėti, kad dėl minėtų palaikų perkėlimo iš Zoknių meras neskelbė miesto gyventojų apklausos.
Formuos gyventojų nuomonę
Anot A. Visocko, jei apklausoje dalyvautų 10 procentų ir daugiau rinkimų balsą turinčių miestiečių, su apklausos rezultatais reikėtų ateiti į miesto Tarybą, ir tai būtų ženklas ne tik Šiauliams, bet visai valstybei.
„Tu negali iššokti, padaryti ultrapatriotinį dalyką ir tuo didžiuotis, o žmonių nuomonė gali būti atvirkštinė ir neparuošta. Kitas dalykas – labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog toks klausimas bus darbotvarkėje. Labai dažnai žmonės nežino, kad toks klausimas bus darbotvarkėje. Jei žmonės tai žinos, vėliau ne taip ir svarbu, kokį sprendimą priims. Ir tu žinosi“, – kalbėjo meras, tačiau aiškiai neatsakė, ar atsižvelgs į gyventojų nuomonę, jei apklausoje dalyvaus mažiau nei 10 procentų.
Meras baiminasi sukelti miesto bendruomenėje priešiškumą.
„Jei sąmoningai atvedei situaciją į dirbtinį konfliktą ir kokius nors neramumus mieste, tai tu pats ir būsi kaltas. Tarkim, 80 ar 90 procentų pasisakytų palikti palaikus, o vis tiek priimsi sprendimą iškelti. Tai automatiškai provokuoji konfliktą. Ką reikėtų daryti? Formuoti nuomonę, eiti į kolektyvus, mokyklas, aiškinti, ką mes turime šioje vietoje. Ir po pusmečio atlikti naują apklausą, gal rezultatas jau bus kitoks“, – svarstė galimybes miesto galva.
Merui labai norėtųsi, kad kur nors Lietuvoje, galbūt tai būtų Šiauliai, žmonės būtų aktyvūs ir pasiektų tuos 10 procentų. Anot jo, tuomet atsirastų galimybė išbandyti politinę padangę ir teisėkūrą, kaip visa tai veikia.
