Apie moteris, kurios reikalauja briliantų

Apie moteris, kurios reikalauja briliantų

Apie moteris, kurios reikalauja briliantų

Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje mados istorikas Aleksandras Vasiljevas (Paryžius – Maskva – Vilnius) pristatė nuo lapkričio pabaigos viloje veikiančią parodą „Secesijos mada“, apimančią skirtingus secesijos dešimtmečius nuo 1890 iki 1914 metų. „Tai drabužiai moterų, kurios vertos briliantų“, – savo parodą pristatė mados guru.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Mastai

Vienoje iš salių, kur eksponuojamos balinės XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios aukštuomenės damų suknelės, mados guru be didelių įžangų pranešė, kad jis sutiko Šiauliuose rengti savo kolekcijos parodą vien dėl Ch. Frenkelio vilos salių, kurios jam patikusios. Tokio lankomumo, kaip jo parodos Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, kai per dieną įstabias praeities ponių sukneles pamato apie 30 tūkstančių žmonių, o savaitgaliais – apie 60 tūkstančių žmonių, jis, žinoma, nesitikįs.

„Tai tik mažytė mano kolekcijos dalis – tik apie 100 suknelių ir apie 400 aksesuarų. Mano kolekcijoje – apie 50 tūkstančių įvairių daiktų. Tai viena iš didžiausių pasaulyje privačių kostiumų kolekcijų“, – sakė A. Vasiljevas, suknelėmis, papuošalais, rankinukais ir kitais aksesuarais užpildęs abiejų vilos aukštų sales.

Lydėdamas iš salės į salę žurnalistus ir lankytojus, A. Vasiljevas vis pabrėždavo, kaip ekspozicija derinta net prie salių baldų, sienų, paveikslų spalvos.

Dvi A. Vasiljevo nuolatinės padėjėjos iš Rygos – Raisa ir Tatjana lygiai aštuonias darbo dienas kūrė parodos ekspoziciją.

60 centimetrų talija – stora

A. Vasiljevas pabrėžė, kad net manekenai, ant kurių užvilktos suknelės, yra specialiai patobulinti jo kolekcijai: išskobta talija, kad suknelės galėtų ant jų tilpti.

„Normali talija buvo laikoma 50 centimetrų. Pilnesnėms moterims siūdavo sukneles, kurių talija buvo 55 centimetrai, o storoms moterims buvo siuvama suknelė su 60 centimetrų talija“, – mados guru žodžius palydėjo susirinkusių žiūrovių juokas.

Į moterų juoką A. Vasiljevas atsakė: „Kai kurios parodos lankytojos, pamačiusios kolekcijos sukneles, sako, kad tokias gražias nešiotų. Pirmiausia šiuolaikinės ponios netilptų į tas sukneles, nes nesueitų per taliją. O, antra, to laikmečio moterų ūgis tebuvo apie 155 centimetrus, o batelių dydis – 34. Be to, suknelės tokios trapios, kad ant šiuolaikinių moterų jos pavirstų į skutus per kelias minutes, jų šleifus numindžiotų vyrai. Juk menas yra ne tik vilkėti tokius apdarus, bet ir vaikščioti jais apsirengus, sėdėti ar valgyti taip, kad korsetas vis dar užsisegtų“.

Kryžiaus ženklas šviesai

Į klausimą, kuo skiriasi šių dienų šilkas nuo to, kuris naudotas siūti jo kolekcijos suknelėms, A. Vasiljevas atsakė, kad šiandien nėra natūralaus šilko. „Net ir natūraliame šilke yra siūlelis viskozės“, – apgailestavo mados istorikas.

Net ir restauruojant kolekcijos sukneles nerandama padoraus šilko ar muslino, nes šiuolaikinės medžiagos – grubesnio audimo, skiriasi ir spalvos, nes secesijos epocha – labai švelnių spalvų laikmetis.

Kolekcijos savininkas pabrėžė, kad restauruoti daugiau nei šimto metų suknelę kartais prireikia metų ir daugiau. Tai esą labai kruopštus ir brangus darbas.

Anų laikų atlaso restauratoriai iš viso neranda kuo pakeisti.

„Todėl kyla labai didelės tokių kūrinių restauracijos problemos. Net vienintelėje šalyje, kuri gamina puikų šilką – Kinijoje, mes negalime rasti tinkamų medžiagų“, – pasakojo A. Vasiljevas.

Priėjęs prie netoli lango eksponuojamų suknelių, kolekcijos savininkas persižegnojo ir pasakė, kad labai bijo šviesos, kuri gali negrįžtamai sugadinti jo brangią kolekciją.

Nuo tarnaičių iki pasaulinių aukcionų

Kolekcijos savininkas žino, kad Lietuvoje dalį senųjų puošnių damų suknelių iki mūsų laikų išsaugojo buvusių dvarų tarnaičių šeimos, nes dvarininkai politinių suiručių metu turėjo pasitraukti iš šalies, palikę čia savo brangius daiktus.

„Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje liko žymiai mažiau tokių suknelių, nei kitose šalyse. Juk Lietuvą nuo Napoleono iki Stalino trypė tiek daug suiručių. Kilmingos vokiečių kilmės damos su šeimomis bėgo į Vokietiją, lenkiškos kilmės – į Lenkiją. Kai kurios jų traukėsi su savo turtu, todėl ir jų suknelės atsidūrė Vokietijoje, Lenkijoje ar kitur“, – suknelių, kurios tapo ir šalių istorijos dalimi, likimus pasakojo A. Vasiljevas.

Didžioji dalis kolekcijos suknelių pagaminta aukštosios mados namuose Paryžiuje.

„Nors Prancūzijoje šių suknelių surasti žymiai sunkiau nei, pavyzdžiui, Amerikoje. Prancūzijoje tiesiog maži namai, kurie visiškai neturi mansardų, kuriose gali būti saugomi tokie nebenešiojami daiktai. O štai Anglijoje, Amerikoje namai mansardas turi. Todėl prancūziškas sukneles lengviau surasti Amerikos aukcionuose“, – pasakojo paradoksalius faktus mados istorikas.

A. Vasiljevo atstovas jo vardu beveik kiekvieną savaitę dalyvauja pasauliniuose Londono, Niujorko, Paryžiaus aukcionuose ir perka senovines damų sukneles bei aksesuarus. Turi ir du pagrindinius konkurentus aukcionuose.

„Pasitaiko, kad ieškome kolekcijai daiktų ir tokiame paprastame "e-bay" tinkle. Ten sunku surasti, savaitę gali tuščiai ieškoti, bet kartais pavyksta. Be to, įvairiomis pasaulio kalbomis senoviniai daiktai vadinasi skirtingai, todėl reikia žinoti, kaip tokio tipo koljė vadinasi vokiškai, itališkai, ispaniškai, angliškai ar prancūziškai, kad rastum tai, ko tau reikia“, – pasakojo paieškų subtilybes A. Vasiljevas.

Ekonominis rodiklis

A. Vasiljevas pasakojo, kad ne visada žino vardus tų kilmingų damų, kurių drabužius įsigyja aukcionuose.

„Savo senelių turtus parduodantys giminaičiai nenori skelbtis, kad jie bankrutuoja, ir pardavinėja tai, kas brangiausia šeimai – senelių, prosenelių palikimus. Tai smūgis jų šeimai. Nors mados istorijai tai būtų vertingos žinios, bet neretai pardavėjas – anonimas“, – pasakojo kolekcininkas.

A. Vasiljevas sakė, kad pasaulinės krizės metu galėjo nusipirkti tai, ko iki krizės neįpirko. Taip ekonomikos nuosmukis išpildė kai kurias mados kolekcininko svajones.

„Tačiau šiuo metu JAV aukcionuose vėl pabrango mano kolekcionuojamos vertybės. Tai reiškia, kad ten krizė baigėsi. Kainos pradeda kilti ir Europos aukcionuose. Tai turbūt geras ženklas ir mūsų ekonomikai“, – sakė A. Vasiljevas.

„Tokios moterys reikalauja briliantų“

„Čia sukurta grožio elegija. Moterys su tokiomis suknelėmis nekelia skandalų, jos reikalauja briliantų. O vyrai pasiruošę dovanoti briliantus tokioms moterims, o ne toms, kurios apsirengusios pankų stiliumi. Juk taip? Vyras pankei pasakys: "O kam tau briliantai, štai tau grandinėlė nuo unitazo“, – lygino moterų epochas A. Vasiljevas.

Kokios moterys nešiojo šias muziejines vertybes?

„Su puikia talija. Nedirbančios. Tos epochos moterys dar neturėjo aukštojo išsilavinimo. Tai epocha iki emancipacijos, iki trumpų šukuosenų, iki įdegio, iki rūkymo visuomenėje, iki balsavimo teisės, iki galimybės išsiskirti su vyru“, – laikmečio moteris apibūdino mados istorikas.

A. Vasiljevas patarė šių laikų moterims pamiršti posakį: „Aš tai galiu pati!“

„Niekada nesakykite vyrui, net jeigu jūs tai iš tiesų ir galite, kad padarysite pati. Net jeigu pati galite atsidaryti duris, pasakykite vyrui, kad jis jas atidarytų. Taip galbūt mūsų šių laikų moterys atvirs į tikras moteris“, – patarė mados žinovas.

Serija niekada netaps muziejine vertybe

Vos išgirdęs klausimo pradžią: „Kada mūsų laikų apranga...“ „Niekada!“ – atsakė mados istorikas. Jis pabrėžė, kad to laikmečio suknelės buvo vienetinės, o dabar kuriamos drabužių linijos ir vyksta masinė net ir prabangiausių, garsių firmų drabužių gamyba.

„Mūsų laikais niekas nevaikšto pasipuošęs iš tikrųjų unikaliais, vienetiniais drabužiais. O serija tai jau ne muziejinė vertybė, nes ją turės daug žmonių“, – sakė A. Vasiljevas.

Kad uždirbtų kolekcijai

A. Vasiljevas tik vakar rytą atskrido į Vilnių iš Sibiro. Šiandien penktą valandą ryto jis jau turėjo išskristi į Maskvą, kur 11 valandą  filmuojama populiari jo vedama laida „Mados nuosprendis“.

„Dirbu daug, tam, kad įpirkčiau visus tuos šedevrus. Kaip atlaikau tokį tempą? Aš nerūkau, beveik negeriu ir niekada nevartoju narkotikų. Tai mano principai. Nors mano kolegos iš šou ir mados pasaulio labai mėgsta visus tris minėtus dalykus“, – apie save pasakojo A. Vasiljevas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

GROŽIS: Aleksandras Vasiljevas teigia, kad savo kolekcija kuria grožio elegiją. „Moterys su tokiomis suknelėmis nekelia skandalų, jos reikalauja briliantų“, – sakė mados guru.

KOLEKCIJA: Aleksandras Vasiljevas į Šiaulius atvežė tik mažąją dalį iš savo 50 tūkstančių eksponatų kolekcijos. Jis priminė lietuvėms moterims, kad jų apsirengimo stilių kopijuodavo net maskvietės. „Jūs anksčiau buvote kieta Vakarų Europa, o dabar ryčiausi Europos Rytai“, – sakė A. Vasiljevas.

MOTERYS: Mados istorikas Aleksandras Vasiljevas patarė šių laikų moterims pamiršti posakį: „Aš tai galiu pati!“.

KVIETIMAS: Šiaulių „Aušros“ muziejus pakvietė Aleksandrą Vasiljevą atvežti savo prabangią parodą į Šiaulius.

PRISTATYMAS: Aleksandro Vasiljevo parodos pristatyme dalyvavo ne tik žurnalistai, bet ir vieno moterų klubo narės, šiaulietė rūbų modeliuotoja Ramutė Stakėnienė.