Naujausios
Anūkas išmoko senelio lakūno pamokas
Lakūnas Tadas Maciulevičius meilę aviacijai ir Tėvynei perėmė iš senelio – inžinieriaus, aviatoriaus, atsargos leitenanto Viktoro Ašmensko. Šimtametis V. Ašmenskas, prieš porą metų dar valdęs lėktuvą, džiaugiasi anūko pasirinkimu: „Myliu visus, kurie myli aviaciją“.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Žavisi akrobatiniu skraidymu
Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės Oro operacijų grupės mokymo grandies lakūnas leitenantas prisimena pirmuosius vaikystės įspūdžius. Skrido ėktuvu JAK-18T, pilotuojamu senelio. Klyksmas ir didžiulis nenoras kilti į dangų. Viskas apsivertė po kelerių metų. Devynerių Tadas „užsikabino“, nuvežtas į sklandymo stovyklą.
„Pradžioje pasivažinėjau vaikišku sklandytuvu. Patraukė greitis. Pakilus į orą, tapo dar įdomiau. Sužavėjo skrydis, – šypsosi 27-erių karininkas. – Aerodrome visada smagu. Gera kompanija, žolė, saulė.“
Vaikystėje šviesios atminties auklėtojas jį vadindavo ne lakūnu, o parašiutininku. Galbūt todėl, kad Tado senelis yra pirmasis Lietuvoje atlikęs šuolį su sportiniu parašiutu bei dalyvavęs pirmajame grupiniame šuolyje.
Tadas šuolius parašiutu irgi yra išbandęs. Pirmasis kartas baigėsi stipriai nikstelėta koja. Nesėkmė neatbaidė. Antras kartas, šuolis parašiutu iš 4 kilometrų aukščio, paliko nepakartoją įspūdį: „Buvo baisu. Bet kelio atgal neturėjau. Nusileidus šypsena buvo iki ausų, akys blizgėjo.“
Tadas prieš trejus metus Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno klube pasirinko akrobatinį skraidymą.
Sėkmingai su lėktuvu JAK-52 dalyvauja varžybose, yra laimėjęs prizinių vietų akrobatinio skraidymo taurės varžybose.
Dėl šio pomėgio savaitgaliais Tadas iš Šiaulių skuba į Vilnių. Lakūnui paklūsta vis sudėtingesnės figūros.
Likimą pakreipė bankrotas
Baigęs mokyklą, T. Maciulevičius pasirinko studijas Antano Gustaičio aviacijos institute. Planavo būti civiliu lakūnu.
„Mano pasirinkimui neprieštaravo nei mama, nei tėtis. O senelis visada palaikė. Didžiuojasi, kad einu jo pėdomis. Esu mylimiausias anūkas“, – šypsosi Tadas.
Aukštojoje mokykloje iš karto buvo matyti, kurie studentai yra motyvuoti ir pasieks tikslą – nesvarbu, civilinėje ar karinėje aviacijoje.
„Ne laiku baigėme studijas. Kaip tik tuo metu bankrutavo „FlyLAL“, daug patyrusių lakūnų liko be darbo. Rasti darbo didžiosiose aviakompanijose nepavyko“, – likimo posūkį, lėmusį dabartinį pasirinkimą, prisimena Tadas.
Lakūnas pasidomėjo galimybe skraidyti KOP Aviacijos bazėje.
Tapo karininku
Šiandien Tadas sako „neprašovęs“, nusprendęs mokytis valdyti sraigtasparnį: „Skrydis sraigtasparniu man labai tinka. Sraigtasparnis nėra paprasta mašinėlė. Rusų technika labai gera, mažai pažeidžiama, bet labai sudėtinga.“
KOP Aviacijos bazėje T. Maciulevičiui reikėjo baigti ir bendrus karinius mokymus.
Lapkričio pradžioje jam suteiktas leitenanto laipsnis.
„Geras jausmas. Lakūnas turi būti karininkas. Svarbiausia, kad judu į priekį. Jei sieki tikslo, nesunku būti kariu. Žinau, kur atėjau. Svarbiausia man – aviacija. Dėl jos daug galiu nuveikti, – sako Tadas. – Ore geriau nei ant žemės. Atsipalaiduoji nuo žemiškų problemų.“
Tadas neneigia, kad ir ore kyla nesklandumų. Dabar kelia šypsnį klaida, dėl kurios vos nepaklydo.
„Mokydamasis kiekvienas daro klaidų. Iš jų mokaisi. Nors aviacijoje reikia mokytis ne iš savo, bet iš kitų klaidų.“
Savarankiškai sraigtasparniu Tadas dar neskraido. Kada kils pirmam skrydžiui, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Aviacijoje planuoti sudėtinga: skrydis gali nusikelti dėl gendančios technikos ar oro.
Skrido su seneliu
Prieš porą metų Tadas lėktuvu kilo kartu su seneliu: „Daviau seneliui pavairuoti. Kuo puikiausiai sekėsi! Lėktuvą valdė koordinuotai, posūkiai buvo tvarkingi. Įgūdžių nepamiršo. Tik regėjimas nebe tas, jam būtų sudėtinga leistis. Bet skristi tiesiai, pasisukti – ir dar daugiau sugebėtų.“
Parašiutu, pasak anūko, senelis šoko „senokai“ – 2007 ar 2009 metais. Šoko dviese – vadinamąja „kengūra“.
„Senelis sveikata niekada nesiskundė. Jis nesustoja. Jam visada reikia kažką daryti, judėti. Vis bėga, keliauja“, – apie šimtamečio senelio energiją kalba anūkas.
Patriotizmą įskiepijo savaime
T. Maciulevičius yra girdėjęs daugybę senelio istorijų apie sklandymo treniruotes Nidoje, Lietuvos aviacijos pradžią, nuotykius ore. V. Ašmensko bičiuliai buvo aviacijos pradininkai, tarp jų – ir transatlantinis lakūnas Steponas Darius. Aviacijos ir gyvenimo istoriją V. Ašmenskas yra išleidęs knygose.
„Senelis yra labai didelis patriotas. Savaime ir man meilės Tėvynei jausmą įskiepijo, – sako Tadas. – Į užsienį, kaip emigrantas, išvažiuoti nesu linkęs. Mano specialybė neatsieta nuo kelionių, komandiruočių. Bet Lietuva visada išliks mano Tėvynė. Čia mano namai. Senelio pamokos veikia.“
Didžiausia meilė – aviacijai
Su inžinieriumi, aviatoriumi, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams dalyviu atsargos leitenantu Viktoru AŠMENSKU, gyvenančiu Vilniuje, kalbėjomės telefonu.
– Ar nudžiugino anūko Tado pasirinkimas?
– Labai, labai džiaugiuosi, kad anūkas pasirinko aviaciją. Mano didžiausia meilė – aviacijai. Tuos, kurie myli aviaciją, taip pat myliu.
– Kokių patarimų esat davęs anūkui?
– Pirmiausias dalykas aviacijoje – drausmė. Griežtai reikia laikytis nurodymų ir taisyklių. Už žioplumą Dievulis baudžia.
– O ką sakėte dėl meilės Tėvynei?
– Jei yra laimė, kad gimei lietuviu, tai būk malonus, nešk tą garbę ir lietuvybės laikykis visomis keturiomis.
Aš daugiausia iš malonumo laikiausi, bet paskui gyvenimas ir skaudžiai privertė (1946 metais V. Ašmenskas buvo suimtas, nuo 1948 metų kalintas Mordovijos griežto režimo lageriuose, 1955 metais ištremtas į Krasnojarsko kraštą – red. past.).
– Kokie gražiausi tarpukario prisiminimai, susiję su aviacija?
– Gražiausi prisiminimai – apie draugus, kurie buvo bendradarbiai, bendražygiai. Kiekvienas turime draugų, bet šie žmonės buvo ypatingi, mus siejo viena idėja. Visi siekėme to paties, buvo laimė prisidėti savo darbu.
Olimpiadoje Berlyne dalyvavome kaip klausytojai – domėjomės, ko pasiekta lėktuvų ir parašiutų sporte, ką reikėtų geriau daryti. Mums buvo svarbu įsisavinti literatūrą, savo rankomis „pačiupinėti“, kas darosi pasaulyje.
Teko laimė dalyvauti Lietuvos Aeroklubo stažuotėje Čekoslovakijoje. Iki šiol prisimenu čekų draugiškumą. Paliekant Ranos skraidymo mokyklą, čekai nepatingėjo atsikelti ankstų rytą ir išlydėti į kelionę. Bendradarbiavimas nenutrūko. Draugystė buvo šventas dalykas.
– Kada pastarąjį kartą skridote?
– Prieš kelerius metus aviacijos veteranų varžybose Jurgis Kairys manęs klausė: „Kodėl, Ašmenskai, nedalyvauji, kodėl nėra tavęs sąrašuose?“ Burtai jau buvo ištraukti, tad teisėjui jis paliepė mane įtraukti į sąrašą paskutiniuoju. „Būtinai turi skristi“, – sakė.
Iškėliau sąlygą – skrisiu tada, jei su manim skris J. Kairys. Nepasiruošęs iš anksto, sėdau į lėktuvą. Jaučiau, kad skrendu su žmogumi, kuris nepaves, kuris neleis padaryti klaidų. Pasitikėjimo jausmas privertė susikaupti, ir aš be jokių klaidų atlikau uždavinį.
– Ar norėtumėte dar pakilti lėktuvu?
– Jei su gera kompanija, jei ūpas yra. Ir svarbiausia – sveikata. Kaip perlipi per 100 metų, ne vien nuo norų priklauso. Jau galimybės neleidžia. Bet apšilimą dar padaryčiau. Gal ir skristi pavyktų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASEKĖJAS: Leitenantas Tadas Maciulevičius – kol kas vienintelis senelio Viktoro Ašmensko pasekėjas giminėje. „Tikiuosi, būsiu ne vienintelis. Gal kas iš senelio proanūkių susidomės aviacija“, – svarsto lakūnas.
PATIRTIS: Pilotuoti sraigtasparnį besimokantis leitenantas Tadas Maciulevičius neatsisakytų skristi įvairiausio tipo lėktuvais: „Kiekvienas patyrimas duoda savo pliusų“.
Asmeninio albumo nuotr.
PRAEITIS: Viktoras Ašmenskas.
LAKŪNAS: Viktoras Ašmenskas į aviacijos būrelio veiklą įsitraukė 1932 metais. Po metų baigė Nidos sklandymo mokyklą, o 1934 metais – IV Lietuvos aeroklubo lakūnų kursų laidą. Nuotraukoje Viktoras Ašmenskas – pirmas iš dešinės.
ASMENYBĖ: Viktoras Ašmenskas dirbo Valstybės kontrolės krašto apsaugos departamente karo technikos, ginklavimo, aviacijos ir statybos srityse. Įgijo tarptautinę lakūno-piloto licenciją. Skraidė Karo aviacijos lėktuvais ANBO-III, ANBO-V, ANBO-VI, Fokker D.VII, Ansaldo.
BENDRYSTĖ: Leitenantas Tadas Maciulevičius (kairėje) su seneliu atsargos leitenantu Viktoru Ašmensku Aviacijos šventėje Šiauliuose.
