Naujausios
Antausis Šiaulių universitetui
Šiaulių universitetas (ŠU) po Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto išorinio vertinimo atsidūrė neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų sąraše. Vertinimas paviešintas kaip tik tada, kai vyksta stojamieji į aukštąsias mokyklas. ŠU rektorius Vidas Lauruška drauge su kitais „blogiukų“ vadovais ieško užtarimo ir pas Premjerą, ir pas Prezidentę.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Šiauliai – neigiamai, Klaipėda – teigiamai
Vakar Švietimo ir mokslo ministerija paviešino pirmą kartą Lietuvoje atliekamą aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą. Įvertintos septynios šalies aukštosios mokyklos. ŠU įvertintas neigiamai pagal vieną iš dalių. Kita šalies regioninė aukštoji mokykla – Klaipėdos universitetas – įvertinta teigiamai.
Neigiamą bendrą įvertinimą gavo Verslo ir vadybos akademija, o Lietuvos kūno kultūros akademija bei Lietuvos edukologijos universitetas neigiamai įvertinti tik pagal veiklą. Kazimiero Simonavičiaus universitetas neigiamai įvertintas pagal išteklius, jo veikla dar vertinama.
Iš vertintų kolegijų bendrą teigiamą įvertinimą gavo Alytaus ir Utenos kolegijos, kitos kolegijos teigiamai įvertintos pagal išteklius, išskyrus Kolpingo kolegiją. Daugelio kolegijų veikla dar vertinama.
Drauge su Klaipėdos universitetu teigiamai įvertintas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda iš dviejų dalių – ekspertai atskirai įvertina aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą. Išteklių vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, o antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras.
Ant išlikimo ribos
Jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas, kuris vyks rudenį, bus teigiamas, aukštoji mokykla bus akredituojama 6 metams. Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, aukštoji mokykla akredituojama 3 metams, per kuriuos turi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.
Per dvejus metus bus inicijuojamas pakartotinis vertinimas, atsižvelgiant į ankstesnio vertinimo išvadas. Jei pakartotinis vertinimas neigiamas, priimamas teisinis sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo.
Šiuo metu vertinama 17 aukštųjų mokyklų iš 47. Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014 metų pradžioje.
Tikslai
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikina, kad pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį atliekamas išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas nėra noras dirbtinai kolegijas ir universitetus suskirstyti į gerus ar blogus.
„Tai labiau mūsų bendras tikslas – tiksliai identifikuoti silpnąsias aukštųjų mokyklų veiklos vietas, siekiant kuo geresnės studijų kokybės, įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas“, – naujienų agentūrai ELTA sakė ministras G. Steponavičius.
Pasak ministro, nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje negalėtų teigti, kad veikia tobulai. „Vertinimo dabartinis etapas atskleidė, kad kai kurioms aukštosioms mokykloms reikia stengtis keleriopai daugiau, o gal net daugiau, negu buvo įpratusios. Reikia ieškoti naujų sprendimų, kaip siekti kokybės, gerinti valdymą“, – sakė ministras.
Už ribos – pagal vieną sritį
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža paaiškino, kad atlikta tik pirmoji aukštųjų mokyklų vertinimo dalis – pagal realiuosius išteklius.
„Buvo vertinamos keturios sritys. Trys iš jų Šiaulių universitetui įvertintos teigiamai, o viena neigiamai“, – sakė prorektorius.
Teigiamai, pasak J. Pabrėžos, buvo įvertintos šios sritys: „Materialių išteklių studijoms pakankamumas ir prieinamumas“, „Pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis, struktūra ir kvalifikacija“ bei „Priimamų studijuoti asmenų akademinio pasirengimo ir pasirenkamų studijų motyvacijos studentų skaičiaus kaita“.
Neigiamai įvertinta „Aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumas“ sritis.
„Ši sritis iš esmės – įstojusiųjų ir baigusiųjų santykis. Pavyzdžiui, pirmosios pakopos bakalauro studijose leidžiamas nubyrėjimas yra 30 procentų, o Šiaulių universitete jis siekia 32 procentus. Tik toks nuokrypis, kurį nesunkiai ištaisysime. Todėl mes į tai nežiūrime, kaip į didžiulį minusą“, – sakė prorektorius J. Pabrėža.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ĮVERTINIMAS: Švietimo ir mokslo ministerija neigiamai įvertino Šiaulių universitetą pagal vieną vertinimo dalį.
„Galanda kirvius, kalavijus aštrius“
Šiaulių universiteto rektoriaus Vido LAURUŠKOS paklausėme, kuo gresia universitetui toks įvertinimas?
– Visi šeši neigiamai įvertinti universitetai kreipėmės į Premjerą Andrių Kubilių, Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl to, kad vertinimui buvo pasirinkta netinkama, net ydinga metodika. Ji gali būti tik patariamojo pobūdžio.
Parašėme apeliaciją dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į akademines atostogas. Studentai „nubyra“ – laiku nebaigia visai ne todėl, kad mūsų programos blogos ar mūsų dėstytojai blogi, o todėl, kad daug studijuojančiųjų renkasi akademines atostogas ir studijas baigia vėliau.
Jau yra pirmoji reakcija ir iš Premjero ir iš Prezidentūros, kad bus svarstoma pati metodika. Manau, kad bus ir vertinimo pokyčių.
– Ar studijuojančiųjų „nubyrėjimas“ gali būti susijęs su tuo, jog jie pereina mokytis į kitus šalies universitetus?
– Didžioji dalis meta studijas visai, dėl to, kad neturi pinigų. Dalis emigruoja į užsienio šalis. Migracija į kitus universitetus, mūsų skaičiavimais, yra labai menka.
Pavojus dėl išlikimo
– Gal šio vertinimo tikslas – „padėti“ uždaryti universitetą, nes apie tai vis pakalbama?
– Pirmiausia, metodika, pagal kurią mus vertino, buvo priimta praėjusiais metais. O vertinami buvo 2008 – 2010 universiteto veiklos metai. Įstatymai atgaline data negalioja, o kodėl vertinimas galioja šiuo atveju?
Šitaip negalima. Mes turime žinoti žaidimo taisyklės, į ką mums reikia lygiuotis, kas bus vertinama, kaip vertins. Dabar mes to nežinojome, o buvome vertinami už tai, kas buvo praeityje.
Kai pagal šiuos kriterijus būsime vertinami už 2011 metus, kai žinojome, ką vertins, rezultatai, manau, bus kitokie.
O dėl to, kad „galanda kirvius, kalavijus aštrius“ prieš Šiaulių universitetą... Buvo sudaryta žymioji darbo grupė, kuri ruošė šalies universitetų optimizavimo planą, kad Lietuvoje liktų tik du universitetai. Darbo grupė sėkmingai numirė, ministras atsižegnojo nuo jos idėjų ir toliau laukiame rudens.
– Minėjote, kad vertinimo rezultatus žinojote jau prieš porą savaičių, o paviešinti jie tik dabar – per patį stojamųjų įkarštį. Kodėl būtent dabar?
– Nežiūriu į paviešinimą stojamųjų metu tokių vertinimų pozityviai, bet ministerija gali sau leisti tokius dalykus...
– Ar nejaučiat tiesioginio spaudimo, kad Šiaulių universitetą reikia uždaryti?
– Tiesiai į akis to niekas nepasakys. Buvome susitikę su ministru Gintaru Steponavičiumi per vieno iš geriausių JAV Kento valstybinio universiteto rektoriaus daktaro Lester A. Lefton vizitą. Lankantis su svečiu pas ministrą, nebuvo jokios kalbos, kad Šiaulių universitetas nereikalingas. Atvirkščiai: kalbėta, kad reikalingas Šiaurės Lietuvos regionui. Lester A. Lefton pasakė, kad jie universiteto padalinius steigia būtent regioniniu principu, kad būtų kuo arčiau tų žmonių, kurie studijuoja.
Kas būtų, jeigu visi išvažiuotų studijuoti į Vilnių? Arba vieną didelį universitetą galima įsteigti – Varšuvoje, Peterburge, kaip buvo carinėje Rusijoje, ir užteks?
– Ministerija po vertinimų paskelbė, kad neigiamai įvertinti universitetai atestuojami tik trejiems metams. Tik trejus metus gyvuosite?
– Nieko panašaus. Buvo įvertinti mūsų materialieji ir žmogiškieji ištekliai. Rugsėjį atvažiuoja tarptautiniai ekspertai, kurie vertinas universitetą pagal tai, kokią parengėme savianalizę ir atsižvelgs į minėtą vertinimą. Tada ir vyks universiteto atestacija.
Jono TAMULIO nuotr.
KALAVIJAI: Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška, sakė, kad prieš Šiaulių universitetą seniai „galanda kirvius, kalavijus aštrius“, bet regioninis universitetas reikalingas regiono žmonėms.
