Naujausios
Antano Rimavičiaus kūryba – ir Dievui, ir žmogui
Vakar Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje atidaryta tarptautinė paroda „Antanas Rimavičius: Dievui ir Žmogui“. Paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Rundalės rūmų muziejaus (Latvija) rinkinių skirta kunigo ir skulptoriaus A. Rimavičiaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Eksponuojami visi darbai
Ši paroda – Lietuvos muziejų kelio „Liaudies meno grožis“ renginys.
„Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu į dienos šviesą iškelti visi A. Rimavičiaus kūriniai“, – sako „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus muziejininkė-vyresnioji specialistė Regina Tamašiūnaitė.
Šiauliuose skulptoriaus darbai eksponuojami trijose vietose: didžiosios Kryžiaus kelio stotys – Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, mažosios – Šiaulių vyskupijos kurijos koplyčioje bei parodoje Ch. Frenkelio viloje.
Parodoje rodomi visi 132 muziejuje saugomi darbai. „Norėjome A. Rimavičių parodyti visą – be subjektyvių atrankos kriterijų. Jo darbai to verti“, – sako muziejininkė.
Šešis darbus – „Apaštalus“ – parodai paskolino Rundalės muziejus. Šie kūriniai raiška skiriasi nuo monumentalesnių darbų, saugomų „Aušros“ muziejuje.
„Rengdama parodą pagalvojau, kad kai kurios A. Rimavičiaus skulptūros gali būti dabar statomos aikštėje. Pavyzdžiui, kompozicija „Laiminantis Kristus“. Sprendimas labai šiuolaikinis, modernus, peršokantis laikmetį“, – įvertina R. Tamašiūnaitė.
Peršokęs laiką
Pasak R. Tamašiūnaitės, A. Rimavičius 1933 metais testamentu „Aušros“ muziejui paliko 178 darbus. 46 darbai karo metu žuvo. Parodoje eksponuojamoje nuotraukoje matyti pražuvusios didžiosios skulptūros.
Dalis skulptūrų – nedatuotos. Paskutinio laikotarpio skulptūrose įrėžtas autoriaus vardas, pavardė, data. Jos rodo, kad vos ne trečdalis darbų sukurti 1929 metais – gyvenimo saulėlydyje. Paskutinį dešimtmetį A. Rimavičius buvo labai produktyvus.
„Jis visą gyvenimą kunigavo Latvijoje – liuteroniškame krašte, bet sugebėjo statyti katalikišką bažnyčią, įkurdinti amatininkų bendruomenes, pats kurdavo skulptūras maldos namų interjerui. Kūrybinis darbas, man atrodo, buvo savotiška malda, susikaupimas. Jis net vienu atokvėpiu padarydavo didelį darbą“, – sako muziejininkė.
Tai, kad dalį laiko kunigas skyrė kūrybai, Bažnyčiai, spėja R. Tamašiūnaitė, nelabai patiko. Buvo nuolat kilnojamas – dirbo 10 parapijų.
R. Tamašiūnaitė pacituoja A. Rimavičiaus laiške išsakytą mintį, jautriai perteikiančią tėviškės ilgesį: „Tautieti, tu net neįsivaizduoji, kaip malonu, kai iš to krašto papučia vėjas, tada ir siela stiprėja.“
A. Rimavičiaus paroda Ch. Frenkelio viloje veiks iki lapkričio 29 dienos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ANGELAS: Plastiška skulptūra „Angelas“ – nedatuota.
SKULPTŪROS: Tokį Jėzų Kristų matė Antanas Rimavičius.
„Apaštalai“ į parodą atkeliavo iš Rundalės.
Stasio ŠALKAUSKO archyvo nuotr.
AUTORIUS: Antano Rimavičiaus giminaičio Stasio Šalkausko parodai paskolintoje nuotraukoje įamžintas A. Rimavičius, paprastomis priemonėmis skaptuojantis didelį medį – matyti, kad tai bus šv. Kazimiero skulptūra.
Antanas Rimavičius
A. Rimavičius (Rimawicze, Rimowicz) gimė 1865 metų spalio 28 dieną. Pradinį mokslą baigė Šakynos mokykloje. Mokėsi Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. 1884 metais įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją, ją baigęs, trumpam parvyko į Kauną, kad būtų įšventintas į kunigus. Visą likusį gyvenimą nugyveno katalikiškoje Latgaloje.
Kunigas buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą nuo 1920 metais iki pat mirties 1933 metų (palaidotas Rubenėje (Rubene). Kunigavo 10 parapijų (Rudzatuose (Rudzāti), Bikavoje, Šventėje (Svente), Grendzėje (Grendze), Rubenėje ir kt.).
A. Rimavičius sekė įvykius savo tėvynėje, rašė į Lietuvos spaudą, bendravo su šakyniškiu žurnalistu ir literatūrologu Aleksandru Merkeliu. 1930 metais Kaune vyko jo darbų paroda.
Kunigo ir savamokslio skulptoriaus A. Rimavičiaus gyvenimas ir kūrybinis palikimas ilgą laiką buvo nepelnytai primiršti.
Profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais, jo kūrinius galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos bei Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.
A. Rimavičiaus didžiosios Kryžiaus kelio stotys nuo 2010 metų eksponuojamos Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, mažosios Kryžiaus kelio stotys nuo 2013 metų – Šiaulių vyskupijos kurijoje.
Parengta pagal „Aušros“ muziejaus inf.
