Naujausios
G. Griškevičius gimė 1948 metų kovo 17 dieną Čekiškėje, Kauno rajone. 1965 metais baigė Šaukėnų (Kelmės r.) vidurinę mokyklą. 1965–1970 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą bei žurnalistiką.
1969–1976 metais buvo Kelmės rajono laikraščio „Komunistinis žodis“ korespondentas. 1970 metais – Lietuvos radijo Vaikų ir jaunimo redakcijos laidos „Žvaigždutė“ redaktorius. 1982–1985 metais redagavo Kelmės rajono priešgaisrinių tarnybų biuletenį „Gaisrai ir žmonės“.
Su šeima iš Kelmės persikraustęs į Palangą, 1985–1989 metais buvo dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ atsakingojo sekretoriaus pavaduotojas. 1989–1990 metais – savaitraščio „Lietuvos žvejys“ atsakingasis sekretorius. 1990–1992 metais redagavo Palangos miesto tarybos laikraštį „Palanga“. 1992–1996 metais buvo laikraščio „Vakarų ekspresas“ reporteris, 1996–1998 metais – dienraščio „Klaipėda“ korespondentas Palangoje, 1998–1999 metais – laikraščio „Vakarinė Palanga“ korespondentas, 1999 metais – Kretingos rajono laikraščio „Švyturys“ korespondentas. 2006–2008 metais – laikraščio „XXI amžius“ korespondentas. 2005 metais redagavo literatūrinį almanachą „Saulėjauta“. 2008–2015 metais buvo laikraščio „Palangos tiltas“ bendradarbis.
G. Griškevičius išleido poezijos rinkinius vaikams ir suaugusiems „Maišto jūra. Vėjožvalgos“ (2017), „Saugosiu saulutę“ (1979) , „Ką vaikai galvoja“ (1991), „Mėnulis – vakaro keleivis“ (2005), „Linksmųjų vėjų karalystė“ (2005), „Laivas į Šventąją“ (2007), „Neišsigandusi šventė“ (2008), satyrinių eilėraščių, epigramų knygas „Būrai ir strasbūrai“ (2002), „Tiek to, genijai“ (2011). Kūrybą skelbė ir žurnalistų poezijos rinktinėje „Sušvieski, saule“ (2014).
2017 metais Kelmėje G. Griškevičiui buvo įteikta literatūrinė Reginos Biržinytės premija už poezijos rinkinį „Maišto jūra. Vėjožvalgos“.
G. Griškevičius, būdamas optimistas, kiekvienam rasdavo paskatinimo žodį, pagyrimą.
Nuolat domėjosi su Kelmės kraštu susijusiais įvykiais, rašė straipsnius, atsiliepimus. 2017 metais „Šiaulių kraštas“ spausdino G. Griškevičiaus apybraižą „Akmuo nebūna beširdis“ apie kelmiškį akmentašį Juozą Liaudanskį (1904–1989).
G. Griškevičius su meile ir šiluma prisimindavo metus, praleistus Kelmėje, jo laiškai su knygomis, pajūrio akmenėliais keliaudavo čia likusiems bičiuliams.
„Akmenlige“, juokaudavo, visam gyvenimui susirgęs nuo bendravimo su J. Liaudanskiu, akmentašiui ir Kelmei skyrė ne vieną eilėraštį:
ČIA, kur liaudanskiškos karūnos
Kražantės žemės žmogų saugo
Ir mes su medžiais, akmenim suaugom,
Pareikim, kol dar akys mato,
Pareisim ir po ŠIMTO METŲ.
Atsisveikinimas su G. Griškevičiumi vyks šiandien, liepos 16 dieną, nuo 10 valandos Palangos laidojimo namuose, laidotuvės – liepos 17 dieną, 12 valandą, Palangos senosiose kapinėse.
