Amerikos cento kūrėjo vardas grįžta į Šiaulius

Ame­ri­kos cen­to kū­rė­jo var­das grįž­ta į Šiau­lius

Ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je vy­ko skulp­to­riaus lit­va­ko Vic­tor Da­vid Bren­ner, ki­lu­sio iš Šiau­lių, dar­bų pri­sta­ty­mas-dis­ku­si­ja, skir­ta jo 145-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Pris­ta­ty­tos idė­jos, kaip mies­te įpras­min­ti skulp­to­riaus at­mi­ni­mą.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Įam­ži­ni­mo ak­cen­tai

Tarp ren­gi­nio sve­čių ir pra­ne­šė­jų bu­vo Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Os­val­das Dau­ge­lis, šio mu­zie­jaus Nu­miz­ma­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Ig­nas Nar­bu­tas, Vil­niaus vals­ty­bi­nio Gao­no mu­zie­jaus di­rek­to­rius, ra­šy­to­jas Mar­kas Zin­ge­ris, ra­bi­nas iš Ry­gos Ka­lev Kre­li­nas.

V. D. Bren­ner la­biau­siai iš­gar­sė­jo dėl 1907 me­tais su­kur­to pre­zi­den­to Ab­rao­mo Lin­kol­no at­vaiz­do, pa­nau­do­to va­di­na­ma­jam Lin­kol­no 1 cen­tui, nu­kal­din­tam 1909 me­tais, mi­nint JAV pre­zi­den­to gi­mi­mo 100-ąsias me­ti­nes. V. D. Bren­ner su­kur­tas A. Lin­kol­no at­vaiz­das ant 1 JAV cen­to no­mi­na­lo mo­ne­tų kal­di­na­mas iki šiol.

M. Zin­ge­rio pa­ste­bė­ji­mu, jei pra­plės­tu­me at­min­tį, ap­si­vers­tų for­mu­luo­tė: ne ką mums da­vė Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ja, o ką mes da­vė­me Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jai. Jis pri­mi­nė, kad V. D. Bren­ner su­kur­ta 1 cen­to mo­ne­ta yra Mar­se, tad ga­li­ma teig­ti, jog pir­ma­sis me­ni­nin­ko kū­ri­nys ki­to­je pla­ne­to­je yra lit­va­ko šiau­lie­čio.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, dai­li­nin­kas Vai­do­tas Ja­nu­lis pri­sta­tė dvi­kal­bės at­mi­ni­mo len­tos, skir­tos V. D. Bren­ner, vi­zua­li­za­ci­ją. Šis skulp­to­riaus įam­ži­ni­mas Šiau­liuo­se ga­lė­tų at­si­ras­ti ant da­bar­ti­nio Šiau­lių ban­ko pa­sta­to: 1921–1941 metais šia­me pa­sta­te vei­kė Lie­tu­vos žy­dų liau­dies ban­kas.

Di­zai­ne­ris, kraš­to­ty­ri­nin­kas Vi­lius Pu­ro­nas bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo 1 cen­to skulp­tū­ros ma­ke­tą. Di­zai­ne­ris pa­ra­gi­no bent įsi­vaiz­duo­ti, ko­kiu mil­ži­niš­ku skai­čiu­mi yra ti­ra­žuo­ta ši mo­ne­ta, tad skulp­tū­ra bū­tų įdo­mi tu­ris­tams ir „Šiau­liai tap­tų pa­sau­lio cent­ru“. Jo tei­gi­mu, nu­žu­dy­ti šią idė­ją – „nu­si­kal­ti­mas ga­lak­ti­kai“. Va­sa­ros pa­bai­go­je skulp­tū­ra jau tu­rė­tų bū­ti baig­ta.

Eks­lib­ri­sus, skir­tus V. D. Bren­ner, su­kū­rė Šiau­lių Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos dai­lės mo­ky­to­ja Lo­li­ta Put­ra­men­tie­nė-Bra­za.

Auk­so fon­das

Vie­nos die­nos pa­ro­dai ori­gi­na­lius V. D. Bren­ner dar­bus pa­sko­li­no Na­cio­na­li­nis M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jus.

Į Lie­tu­vą V. D. Bren­ner kū­ri­niai pa­te­ko per JAV gy­ve­nu­sį išei­vi­jos lie­tu­vį nu­miz­ma­tą ir ko­lek­ci­nin­ką Alek­sand­rą My­ko­lą Rač­kų (1893–1965), ku­riam pa­vy­ko su­rink­ti apie 30 ge­riau­sių skulp­to­riaus pla­ke­čių ir me­da­lių rin­ki­nį. Nuo 1936 me­tų V. D. Bren­ner kū­ri­niai sau­go­mi Na­cio­na­li­nio M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus Nu­miz­ma­ti­kos sky­riu­je. A. M. Rač­kaus rin­ki­nys pir­mą kar­tą vi­suo­me­nei bu­vo pa­ro­dy­tas 1991 me­tais.

Pa­sak Nu­miz­ma­ti­kos sky­riaus ve­dė­jo I. Nar­bu­to, mu­zie­ju­je sau­go­ma apie 20 me­da­lių ir pla­ke­čių, rin­ki­nys pri­klau­so mu­zie­jaus auk­so fon­dui. „Tai – dai­li­nin­kas, rep­re­zen­tuo­jan­tis Lie­tu­vą pa­sau­ly­je. Šian­dien jis lai­ko­mas pa­čiu įta­kin­giau­siu Ame­ri­kos me­da­lių kū­rė­ju. Tarp Ame­ri­kos ko­lek­ci­nin­kų jo kū­ry­ba la­bai po­pu­lia­ri“, – sa­kė I. Nar­bu­tas.

Šiuo me­tu bib­lio­te­kos II aukš­to ga­le­ri­jo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti V. D. Bren­ner pla­ke­čių ir me­da­lių rin­ki­nio rep­ro­duk­ci­jų pa­ro­dą.

Dis­ku­si­jos mo­de­ra­to­rius kul­tū­ro­lo­gas Jo­nas Nek­ra­šius V. D. Bren­ner is­to­ri­ja su­si­do­mė­jo prieš sep­ty­ne­rius me­tus.

„Ma­ne ža­vi me­ni­nin­kai, ku­rie mo­ka at­skleis­ti įvai­rių ša­lių kul­tū­rą ir jo­je su­ras­ti sa­vo ter­pę. Jis ke­lia­vo po Eu­ro­pą, pa­ro­do­se bu­vo kos­mo­po­li­tas – pla­tes­nių pa­žiū­rų me­ni­nin­kas“, – sa­kė kul­tū­ro­lo­gas.

J. Nek­ra­šius po dis­ku­si­jos įžvel­gė „gra­žių ten­den­ci­jų“, kad mies­tas at­ran­da tai, ko trū­ko: „Me­ni­nės iš­min­ties, kad kū­rė­jas ga­li dau­giau ne­gu po­li­ti­kas.“ Jo tei­gi­mu, da­bar svar­bu su­kur­ti fil­mą, te­le­vi­zi­jos lai­dą apie V. D. Bren­ner.

Pa­sak Ame­ri­kos skai­tyk­los koor­di­na­to­rės Ro­mos Ba­ris­tai­tės, skai­tyk­la ska­ti­na idė­jas, su­si­ju­sias su V. D. Bren­ner įam­ži­ni­mu jo gim­ta­ja­me mies­te, bei ga­lė­tų pri­si­dė­ti or­ga­ni­zuo­jant is­to­ri­nės me­džia­gos bei kū­ry­bi­nio pa­li­ki­mo ty­ri­mus, ku­riuos rei­kė­tų at­lik­ti už At­lan­to, pa­vyz­džiui, Niu­jor­ke.

Vik­tor Da­vid Bren­ner

Gi­mė 1871 me­tais bir­že­lio 12 die­ną Šiau­liuo­se, ju­ve­ly­ro ir ant­spau­dų ga­min­to­jo šei­mo­je.

Paau­gęs pa­dė­jo tė­vui vyk­dy­ti ne­su­dė­tin­gus už­sa­ky­mus. Tė­vo pa­de­da­mas, 1887 me­tais įstei­gė gra­ve­rio dirb­tu­vė­lę Šiau­liuo­se ir pra­dė­jo dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai.

1889 me­tais su tė­vais per­si­kė­lė gy­ven­ti į Kau­ną, kur pa­gar­sė­jo kaip ta­len­tin­gas gra­vi­ra­vi­mo meist­ras. 1890 me­tais emig­ra­vo į JAV. Mo­kė­si Coo­per Union ko­le­dže, dir­bo Niu­jor­ko me­ta­li­nių ženk­lų ir me­da­lio­nų dirb­tu­vė­je.

Už kom­po­zi­to­riaus L. van Bet­ho­ve­no su­kur­tą me­da­lį ga­vo fi­nan­si­nę pa­ra­mą ir iš­vy­ko stu­di­juo­ti į Pa­ry­žių. 1898–1900 me­tais mo­kė­si Ju­lia­no aka­de­mi­jo­je pas įžy­mų­jį Pran­cū­zi­jos me­da­li­nin­ką Luic Os­car Ro­ty.

1900 me­tais da­ly­va­vo Pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je Pa­ry­žiu­je, kur jo kū­ry­ba įver­tin­ta aukš­čiau­siu ap­do­va­no­ji­mu.

V. D. Bren­ner su­kū­rė dau­giau nei 125 me­da­lius, pla­ke­tes, įvai­rius po­rtre­tus ir bius­tus.

Mi­rė 1924 me­tų ba­lan­džio 5 die­ną. Pa­lai­do­tas Mount Ju­dah ka­pi­nė­se Rid­ge­woo­de mies­te, Niu­jor­ko vals­ti­jo­je.

Pa­reng­ta pa­gal Jo­no Nek­ra­šiaus inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

MO­DE­RA­TO­RIUS: Dis­ku­si­ją, skir­tą Vic­tor Da­vid Bren­ner 145-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms, mo­de­ra­vo kul­tū­ro­lo­gas Jo­nas Nek­ra­šius.

PRA­NE­ŠĖ­JAS: Na­cio­na­li­nio Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jaus Nu­miz­ma­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Ig­nas Nar­bu­tas pri­sta­tė Vic­tor Da­vid Bren­ner biog­ra­fi­ją.

IDĖ­JA: Di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas į dis­ku­si­ją at­si­ne­šė 1 cen­to skulp­tū­ros ma­ke­tą.

MO­NE­TA: 1909 me­tų vie­no cen­to mo­ne­ta su A. Lin­kol­no po­rtre­tu ir V. D. Bren­ner pa­ra­šu (va­rio ly­di­nys, štam­pa­vi­mas).

KŪ­RY­BA: Vir­šu­je – 1909 me­tų vie­no cen­to mo­ne­ta su A. Lin­kol­no po­rtre­tu ir V. D. Bren­ner pa­ra­šu (va­rio ly­di­nys, štam­pa­vi­mas). Apa­čio­je – A. Lin­kol­no 100 me­tų ju­bi­lie­jaus me­da­lio aver­so ko­pi­ja. 1908–1909 me­tai (švi­nas, va­ris, gal­vo­nop­las­ti­ka).

PLA­KE­TĖ: F. Nan­se­no lan­ky­mo­si Niu­jor­ke pro­ga su­kur­ta pla­ke­tė (1897 m., va­ris lie­jy­ba).