Naujausios
Ambasadorius skatino statyti kultūros tiltus tarp Lietuvos ir Rusijos
Pakruojyje lankęsis Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pasakojo apie santykių su šia kaimynine valstybe ypatumus.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Požiūrių skirtumai
Temą „Rusija, karas Ukrainoje ir Lietuva: kas toliau?“ ambasadorius plėtojo, įvykius laikydamas pamoka visoms suinteresuotoms pusėms. Nes Rusija yra trečioji pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Rusijos rinka svarbi Lietuvos verslininkams, bet santykius su šia kaimyne tebetemdo praėję okupacijos metai, lietuvių išgyventos tremtys.
V. Ušackas įvardijo kelias pagrindines problemas, kylančias santykiuose su Rusija.
„Po TSRS griūties ieškota būdų mažinti konfrontaciją, plėtoti prekybinius santykius. Buvo manoma, kad Rusija keičiasi, joje pripažįstamos tos pačios vertybės, kaip visame pasaulyje. Įvykiai Ukrainoje tokį požiūrį sugriovė, pakirto pasitikėjimą. Bet požiūrių skirtumai jau pasirodė prieš dvejus metus, perrinkus V. Putiną prezidentu. Prieš tai protestuojantys Rusijos piliečiai buvo represuoti, užgniaužta žodžio laisvė. Kokiomis sudėtingomis sąlygomis veikia opozicija Rusijoje, aišku iš fakto, kad opozicionieriai susirinkti turėjo Vilniuje“, – priminė ambasadorius.
Antruoju tarptautinių santykių dirgikliu V. Ušackas įvardijo požiūrio į tarptautinę prekybą skirtumus. Nes įstojusi į Pasaulinę Prekybos Organizaciją, sukurtą lengvinti prekių mainus, Rusija pasielgė priešingai tokioms nuostatoms: įvedė skirtingus mokesčius Rusijoje ir Europos Sąjungos šalyse pagamintoms prekėms.
Trečioji, šiuo metu aštriausiai kylanti problema: Krymo aneksija ir Ukrainos krizė, ginkluotas konfliktas Rytų Ukrainoje. Šiuo atveju, pasak ambasadoriaus, Rusijos ir Vakarų valstybių požiūris – visiškai skirtingas.
„Vakariečiams Maidanas – pilietinis judėjimas, mums primenantis Sąjūdį, o kaimynams lenkams – jų „Solidarumą“. Tuo tarpu Rusijos propaganda šiuos įvykius pateikia kaip CŽV operaciją su Europos Sąjungos vėliavėlėmis. Rusams teigiama, kad patys piliečiai susirinkti negali, kad tai užsienio žvalgybos suorganizavo perversmą. Jei mums Ukraina – nepriklausoma valstybė, tai rusams – jų palikimo dalis, kuri neturėtų teisės be Rusijos pritarimo imtis tarptautinės veiklos. Dabartinė Kijevo valdžia propagandoje vaizduojama kaip fašistinė, remiama Vakarų ir kenkianti Rusijos interesams Ukrainoje“, – lygino V. Ušackas.
Pamokos
Ambasadorius V. Ušackas priminė, kokias pamokas iš įvykių Ukrainoje, kuomet buvo paminti esminiai tautų sugyvenimo principai, gavo Lietuva.
Pirmiausia – kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas. Kad į išorės grėsmes reikia atsakyti nuoseklia, skaidria politika, stiprinti ekonomiką, investuoti į šalies gynybą. Kad labai svarbus Lietuvos, kaip partnerės, dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
Lietuvos prisijungimą prie euro zonos ambasadorius vadino dar viena šalies saugumo garantija.
„Ypač svarbus piliečių sąmoningumas, patriotizmas, dėmesys savo valstybės gynybai. Kad planuojantiems agresiją būtų aišku, kaip daug tokie veiksmai kainuos. Krymo scenarijus buvo bandomas ir Šalčininkuose, skelbusiuose autonomiją. Todėl reikia veikti, kad Lietuvoje gyvenantys kitų tautybių žmonės nebūtų atskirti, o jaustųsi mūsų šalies piliečiais. Būtina įvertinti, kur esame labiausiai pažeidžiami“, – sakė V. Ušackas.
Šiuo metu, vykstant informaciniam karui prieš Lietuvą, ambasadorius priešišką propagandą siūlo įveikti stiprinant kultūrinius mainus, tarptautinius žmonių ryšius – studentų mainų programas, asmeninius kontaktus.
Pakruojiečiai klausė ambasadoriaus apie Rusijos opozicinės žiniasklaidos veiklą, Lietuvai kenkiančių rusų televizijos kanalų transliacijų nutraukimą, svarbius tarptautinius įvykius.
Autorės nuotr.
RECEPTAS: Ambasadoriaus Vygaudo Ušacko teigimu, geriausias receptas prieš išorės grėsmes – savo šalies ekonomikos bei gynybos stiprinimas, pilietiškumas ir patriotiškumas.
DĖMESYS: Susitikime dalyvavusius pakruojiečius domino reikšmingi Lietuvai įvykiai ir Rusijoje, ir kitose šalyse.
