Aleksandro Ostašenkovo pokalbis su savimi ir Aukščiausiuoju

Alek­sand­ro Os­ta­šen­ko­vo po­kal­bis su sa­vi­mi ir Aukš­čiau­siuo­ju

Tre­čia­die­nį Šiau­lių fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je pri­sta­ty­tas fo­to­me­ni­nin­ko Alek­sand­ro Os­ta­šen­ko­vo šie­met iš­leis­tas fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mas „Bū­se­nos“. Al­bu­me daug ženk­lų, me­ta­fo­rų, as­me­niš­kos, jaut­rios pa­tir­ties.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Nau­jos pra­smės

Kny­gos pri­sta­ty­mą pra­dė­jo A. Os­ta­šen­ko­vo žmo­na ak­to­rė Ire­na Liu­ti­kai­tė, per­skai­čiu­si fo­to­me­ni­nin­ko teks­tą, ku­ris pra­si­de­da žo­džiais: „Bū­se­nos“ – tai pa­tir­ties, min­ties ir jaus­mų ke­lio­nė ho­ri­zon­to li­ni­jos link, nie­kad tos li­ni­jos ne­priei­nant.“

Pa­sak me­no­ty­ri­nin­ko Vir­gi­ni­jaus Kin­či­nai­čio, A. Os­ta­šen­ko­vo kū­ry­ba pri­klau­so eg­zis­ten­ci­nio mąs­ty­mo lau­kui. Dau­giau­siai fo­tog­ra­fi­jų jis su­kū­rė Šiau­liuo­se – fo­tog­ra­fuo­ja ne mies­tą, o bū­se­ną, emo­ci­ją. Fo­tog­ra­fi­ja ba­lan­suo­ja tarp bū­ties ir ne­bū­ties. Me­no­ty­ri­nin­kas pa­siū­lė at­ver­ti kny­gą per eg­zis­ten­ci­nį po­žiū­rį.

Fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mo įžan­gą pa­ra­šė me­no­ty­ri­nin­kė Ag­nė Na­ru­šy­tė, kū­ry­bą ko­men­tuo­ja me­no­ty­ri­nin­kas To­mas Pa­be­dins­kas. Pa­sak V. Kin­či­nai­čio, teks­tai la­bai stip­rūs, tad kny­gą ga­li­me va­din­ti ko­ne tri­jų au­to­rių.

„Bū­se­nos“ įkū­ni­ja vi­są pa­tir­tį ir gy­ve­ni­mą. Ne­si­gai­liu, kad gi­miau anks­ti, kad ga­liu pa­ly­gin­ti, da­ry­ti iš­va­das, ma­ty­ti sa­ve iš šo­no, – sa­kė A. Os­ta­šen­ko­vas. – Tai su­tei­kė ga­li­my­bę in­terp­re­tuo­ti bū­si­ma­ja­me, esa­ma­ja­me ir sa­ve ta­me lai­ke. Var­ty­da­mas al­bu­mą vėl at­ran­du ki­tas pra­smes. Su lai­ku at­si­ve­ria tai, ko anks­čiau ne­ma­tei, spal­vos ir pus­to­niai.“

Pa­sak fo­to­me­ni­nin­ko, al­bu­mas – po­kal­bis ir su sa­vi­mi, ir su Aukš­čiau­siuo­ju ne­konk­re­čio­mis te­mo­mis.

Fo­tog­ra­fi­jo­se la­bai daug ženk­lų, me­ta­fo­rų, daug as­me­niš­kos, jaut­rios pa­tir­ties. Kny­ga, sa­kė A. Os­ta­šen­ko­vas, skir­ta švie­saus  at­min­imo bro­liui Vik­to­rui, ku­rio var­da­die­nis mi­nė­tas al­bu­mo pri­sta­ty­mo die­ną.

„Bro­lio išė­ji­mas la­bai pa­vei­kė. Išė­jo ar­ti­miau­sias žmo­gus, su ku­riuo ga­li pa­ty­lė­ti ir jaus­ti, apie ką ty­li­ma“, – sa­kė au­to­rius.

Plo­ny­tė ski­ria­mo­ji li­ni­ja

Fo­tog­ra­fi­jos-bū­se­nos A. Os­ta­šen­ko­vo al­bu­me kom­po­nuo­ja­mos iš dvie­jų vaiz­dų.

Al­bu­mas pra­si­de­da fo­tog­ra­fi­jo­mis, ku­rio­se trau­ki­niai le­kia į ūka­no­tą erd­vę. Pa­sak fo­to­me­ni­nin­ko, trau­ki­nys virs­ta lai­ko me­ta­fo­ra: jei trau­ki­nys sku­ba į prie­kį, mū­sų lai­kas tirps­ta at­gal. Pas­ku­ti­nės fo­tog­ra­fi­jos – žmo­gaus, kaip lai­ko ženk­lo, ir pa­si­su­kan­čio bei iš­nyks­tan­čio ke­lio.

„Ieš­kai ati­tik­mens, ki­to kad­ro, kad su­jung­tu­mei, kad neat­ro­dy­tų lėkš­ta. Vis­kas yra ir pa­pras­ta, ir la­bai su­dė­tin­ga. Plo­ny­tė ski­ria­mo­ji li­ni­ja tarp bū­se­nų yra ar­ba nė­ra. Jo­je tel­pa la­bai daug, kar­tais vi­sas gy­ve­ni­mas, ku­rį ap­mąs­tai“, – sa­kė A. Os­ta­šen­ko­vas.

Svars­ty­da­mas apie bū­ties aki­mir­ką, A. Os­ta­šen­ko­vas kė­lė klau­si­mą, ką jau­čia nu­pjau­ta gal­va, rie­dan­ti per karš­tą smė­lį ir ma­tan­ti žu­di­ko ba­tus. Ko­kia yra pa­sku­ti­nė aki­mir­ka prieš už­si­mer­kiant?

A. Os­ta­šen­ko­vas yra su­ren­gęs 77 au­to­ri­nes pa­ro­das ir da­ly­va­vęs 150 jung­ti­nių pa­ro­dų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. 2013 me­tais už nuo­pel­nus Lie­tu­vos kul­tū­rai ir me­nui bu­vo ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Me­ni­nin­kas iš­lei­do fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mus: „Kry­žių kal­nas“ (1993), „Ki­tas kran­tas“ (2005), „Šiau­liai“ (2006), „Ma­no mies­tas“ (2006), „Mir­ties so­das“ (2008), „Ma­no Šiau­liai“ (2011), su­da­rė ir iš­lei­do bro­lio dai­li­nin­ko kū­ry­bos al­bu­mą-mo­nog­ra­fi­ją „Vik­to­ras Os­ta­šen­ko­vas: Bu­vau. Esu. Bū­siu...“ (2013).

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

PRIS­TATY­MAS: Al­bu­mo „Bū­se­nos“ pri­sta­ty­me Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je da­ly­va­vo ak­to­rė Ire­na Liu­ti­kai­tė, fo­to­me­ni­nin­kas Alek­sand­ras Os­ta­šen­ko­vas (dešinėje), me­no­ty­ri­nin­kas Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis.

VI­SU­MA: Al­bu­me „Bū­se­nos“ su­dė­tos fo­tog­ra­fi­jos, įam­žin­tos 1981–2015 me­tais.

AU­TO­RIUS: Pa­sak fo­to­me­ni­nin­ko Alek­sand­ro Os­ta­šen­ko­vo, al­bu­mas – po­kal­bis ir su sa­vi­mi, ir su Aukš­čiau­siuo­ju ne­konk­re­čio­mis te­mo­mis.