Naujausios
Akademijoje kėlė tostą už Filipinų prezidentę
Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas du mėnesius mokėsi JAV KOP vyresniųjų puskarininkių akademijoje. Joje puskarininkis buvo pirmasis kursantas iš Baltijos šalių.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Iš Alvydo virto Elu
Kursai vyko JAV KOP Maksvelio bazės vyresniųjų puskarininkių akademijoje, kuri yra Alabamos valstijoje, šalia sostinės Montgomerio.
Alvydo kursą sudarė 350 karių, iš jų — tik šeši užsieniečiai: du serbai, po vieną kroatą, filipinietį, šveicarą ir lietuvį. O ir amerikiečiai buvo surinkti iš visame pasaulyje išsibarsčiusių bazių.
„Pradžioje buvo nelengva: slėgė atsakomybė, nes buvau pirmasis kursantas iš Baltijos šalių“, — sako puskarininkis. Todėl Alvydas maloniai nustebo savo grupėje pamatęs pakabintą Lietuvos vėliavą, padėtą anglų ir lietuvių kalbų žodynėlį.
Didžiausias iššūkis amerikiečiams buvo lietuvio pavardė. Jie nutarė kreiptis vardu ir tarti pirmąsias dvi raides. Praminė Big Al — Didžiuoju Elu.
Kariai gerbiami
Paskaitose kariai klausėsi instruktorių, įvairių profesijų atstovų paskaitų, dalyvavo susitikimuose su karo veteranais.
Kursantai bendravo su Antrojo pasaulinio karo oro pajėgų vieneto, dėl rasinių problemų sudaryto tik iš juodaodžių, nariu bei Vietnamo karo dalyviais, beveik dešimtmetį išbuvusiais nelaisvėje.
A. Tamošiūno nuomone, amerikiečių požiūris į karius nuo Vietnamo laikų labai pasikeitė. „Šio karo metu visuomenė buvo nusiteikusi prieš kariuomenę. Dabar suprato, kad kariai yra vykdytojai ir juos palaiko“, — sako puskarininkis.
JAV kariai gerbiami. Per televiziją rodomos socialinės reklamos, kviečiančios į kariuomenę. Didelį įspūdį lietuviui paliko eilinių amerikiečių padėkos kariams.
„Prie mūsų priėjo 13— 14 metų mergaitė, lydima mamos, kuri paprašė leisti apkabinti. Kitą kartą, valgant valgykloje, pagyvenęs vyras paspaudė rankas ir pasakė: “Ačiū, kad esate“. Amerikiečiai kariai man pasakojo: būna, kad pavalgę kavinėje sužino, jog už juos jau sumokėta“, — pasakoja karys.
Kiekvienos kursantų vakarienės metu būdavo pagerbiami žuvę kariai. Jei vakaras nedidelis, stalas serviruotas vienam kariui, jei didesnis — pagarba būdavo skirta visų kariuomenės rūšių kariams — padėtos jų kepurės.
Tostas Prezidentei
Paskaitose kariai mokėsi ne tik karinių dalykų, bet ir protokolo, kalbėti prieš didelę auditoriją, sakyti tostus.
„Gerbiama Prezidente, aš norėčiau pasakyti tostą“. “Aš leidžiu lietuvių puskarininkiui Tamošiūnui pasakyti tostą“. “Siūlau pakelti taurę už Filipinų prezidentę“, — savo tostą, skirtą menamai prezidentei, atkartoja Alvydas. Po šių žodžių visa salė pakartoja: “Į Jos Ekscelencijos sveikatą!“ Tąkart tostus teko sakyti apie valandą, nes “gerta“ į visų kariuomenių rūšių atstovų sveikatą. Keltose taurėse buvo vanduo arba arbata.
Vieną savaitgalį kursantai skyrė labdarai, kurios tradicijos Amerikoje labai gilios. Kai renkami savanoriai, niekam klausimų neiškyla: jei reikia, tai reikia.
Alvydas su bendrakursiais dažė mokyklos vidaus sienas, padėjo vietinės bendruomenės gyvūnų globos namams. Vieni savanoriai maudė gyvūnus, kiti prie parduotuvės siūlė paremti globos namus, treti — dalijo lankstinukus.
Kankino karštis
Kursų metu Alabama tvoskė karščiu: temperatūra siekė 40 laipsnių. Fizinio rengimo pratybos vykdavo anksti ryte, stengiantis išvengti karščio. Bet dvi dienas teko sportuoti vidurdienį, kai saulė pakimba zenite.
„Vanduo nebepadėdavo — kiek išgeri, tiek išprakaituoji. O kojos tampa tarsi švininės. Žinodami, kad iš ryto bus pratybos, jau iš vakaro mažais gurkšneliais kas dešimt minučių gėrėme vandenį, kad organizmas prisigertų kaip kempinė“, — sako A. Tamošiūnas.
Orai ne tik karšti, bet ir labai permainingi. Vidutiniškai kartą per savaitę beveik visoje Alabamoje skelbiamas viesulo, uragano pavojus. Gyventojai turi slėptis specialiose slėptuvėse ar bent vonios kambariuose, kol bus atšauktas pavojaus signalas, skelbiamas per radiją arba televiziją, nutraukiant bet kokią laidą.
Pavojus įprastai trunka nuo pusvalandžio iki valandos. Vėjas su lietumis lydimas gausaus žaibavimo greitai ateina ir greitai praeina.
Sąsajos su Lietuva
Alabamą A. Tamošiūnas vadina Amerikos užkampiu: čia padaroma daugiau nusikaltimų, mažesnės nei kituose regionuose pajamos, didesnis nedarbas.
Pati bazė — tarsi nedidelis miestelis: gyvenamuosiuose mikrorajonuose gyvena administracija, stovi kareivinės, universiteto pastatai, valgyklos, benzino kolonėlės, bibliotekos, sporto salės, stadionai, barai, naktiniai klubai, muziejus.
Muziejaus, pasakojančio apie įžymius JAV KOP seržantus ir puskarininkius bei jų atlikusius žygdarbius, ekspozicijoje A. Tamošiūnas rado ir lietuviškas šaknis turėjusio aktoriaus Karolio Bučinskio (Čarlzo Bronsono) nuotrauką, pakabintą ant tos pačios sienos šalia buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo.
K. Bučinskio byla sudegė su archyvu, todėl apie jo gyvenimą pateikiamos dvi versijos. Viena — kad dirbo valgykloje vairuotoju, kita — Antrojo pasaulinio karo metu skrido į užduotis su bombonešiu, buvo kulkosvaidininkas, sužeistas. Šią versiją patvirtintų tai, kad JAV už sužeidimus teikiama purpurinė širdis, o aktorius ją yra gavęs.
PIRMAS: Aviacijos bazės Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas puskarininkis Alvydas Tamošiūnas JAV KOP Maksvelio bazės vyresniųjų puskarininkių akademijoje buvo pirmasis kursantas iš Baltijos šalių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ISTORIJA: Vieną vakarą buvo pagerbtas ir tarpukariu virš Rėkyvos ežero žuvęs lakūnas Antanas Kairaitis. Įdomi sąsaja — A. Tamošiūno grupė vadinosi „Drakonai“, ant žuvusiojo lėktuvo buvo išpieštas drakonas.
PRATYBOS: Fizinės pratybos dažniausiai buvo rengiamos anksti ryte, nes įsidienojus alina karštis.
VETERANAS: Puskarininkis Alvydas Tamošiūnas nusifotografavo su Antrojo pasaulinio karo veteranu, tarnavusiose specialiame juodaodžių junginyje.
ERDVĖLAIVIS: Už Alvydo Tamošiūno nugaros — daugkartinis erdvėlaivis.
ZENITAS: Vidurdienį, kai saulė pasiekia zenitą, beveik nėra šešėlio.
Asmeninio albumo nuotr.
