Naujausios
Abiturientų nerimo vasara
ARBA VALSTYBĖS APMOKAMA VIETA LIETUVOJE, ARBA MOKSLAS UŽSIENYJE
Nors brandos egzaminai baigėsi, abiturientai ir jų tėvai tebėra sutrikę ir išsigandę. Nežino, kaip rinktis specialybes, ar pavyks įstoti? Baiminasi, jog priimta nauja aukštojo mokslo ir studijų reforma sudaužys likimus ir užkirs kelią į aukštąjį išsilavinimą. Daugelis iš anksto renkasi ir planuoja nemokamas studijas užsienyje.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Ieško studijų užsienyje
Tokio sunkaus laikotarpio abiturientams dar nebuvo. Nuo rudens teks studijuoti pagal naują tvarką, kuri pakoreguos daugelio stojančiųjų planus, o galbūt ir likimą.
Nuo šių metų rudens valstybė šimtu procentu finansuos tik geriausiai besimokančiuosius. Nemokamas mokslas aukštosiose mokyklose šiemet bus garantuotas 21 tūkstančiui abiturientų iš 42 tūkstančių baigusiųjų mokyklas. Prasčiau egzaminus išlaikę abiturientai į valstybės finansuojamų studentų gretas galės patekti tik studijoms įpusėjus — po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi studentų mokymosi vidurkiai.
„Šiaulių krašto“ kalbinti dabartiniai ir būsimieji abiturientai, jų tėvai ir mokytojai neslėpė sutrikimo — iki kelių dešimčių tūkstančių litų išaugusi metinė studijų kaina daugeliui uždarys duris į šalies universitetus. Jeigu savo šalyje negalės studijuoti nemokamai, abiturientai žada važiuoti į užsienio universitetus.
Jaunų žmonių neguodžia galimybė imti banko paskolą studijoms: kas norės savarankišką gyvenimą pradėti su nemenka skolų kupra?
„Tos paskolos bus tėvams, nes nežinia, ar baigęs studijas turėsi darbo? Pasakysiu trumpai: vykdomas jaunuomenės genocidas — jauni žmonės tremiami į užsienį,“ — “Šiaulių kraštui“ sakė abituriento motina, Šiaulių “Romuvos“ gimnazijos mokytoja Daiva Petrylienė.
Ją ir dar kelias pedagoges su būriu „Romuvos“ gimnazijos moksleivių, būsimųjų abiturientų, pakalbinome Šiaulių universitete.
Nors stojamieji šių moksleivių laukia tiktai kitais metais, jie jau dabar rimtai planuoja ateitį. Būsimasis abiturientas Rimvydas ketina rinktis nemokamas studijas Škotijoje.
Jis apskaičiavo: pavyzdžiui, studijos prestižiniame Didžiosios Britanijos universitete jam kainuotų tiek pat ar pigiau nei Lietuvoje, o studijų kokybė būtų aukštesnė.
Jaunuolis domėjosi užsienyje teikiamų paskolų sistema ir stipendijomis. Išsiaiškino, jog paskolų grąžinimas svetur yra taikomas daug palankiau negu Lietuvoje, kurioje dėl grąžinimo būdų iki šiol dar galutinai nepasispręsta.
„O ką darysi, negi skęsi su tuo laivu?“, — mokytoja D. Petrylienė ir jos kolegės prognozuoja, jog šį rudenį prasidės masiškas Lietuvos protų nutekėjimas į užsienį.
Svajonės kainuoja tūkstančius litų
Prie universiteto stendo, kuriame iškabinti bendrojo prašymų priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai, sutikome šiaulietę Justiną Jonaitytę. S. Šalkauskio vidurinę mokyklą baigusi abiturientė ketina studijuoti anglų filologiją. Stos į Šiaulių universitetą.
„Tikiuosi čia įstoti. Gyvensiu namuose, bus pigiau. Be to, abu tėveliai dirba, mane dar išleis, net jeigu už mokslą reikės mokėti, — pasakojo mergina. — O kaip bus su jaunesniu broliu, kuris svajoja apie mediciną arba architektūrą, nežinau...“
Šeima viliasi, kad jaunesnysis brolis neprapuls: jų žiniomis, Londone architektūrą galima studijuoti nemokamai.
Išlaikiusi brandos egzaminus, Justina iš karto pradėjo ieškotis darbo — jeigu nepavyktų įstoti į valstybės finansuojamą vietą, galėtų prisidėti prie mokesčio už mokslą. Bet kol kas abiturientės darbo paieškos nedavė jokių vaisių.
Tuo tarpu Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijos abiturientė Gailė Daunytė jau kraunasi lagaminus į Škotiją. Gerais pažymiais mokyklą baigusi mergina, kaip ir dalis klasės draugų, šiemet ketina padirbėti, o kitais metais Škotijoje stoti į aukštąją mokyklą.
Jos klasės draugė Ligita Vaičaitytė bandys laimę Lietuvoje. Ligitos svajonių specialybė kainuoja apie 7 tūkstančius litų.
„Tie, kurie stos Lietuvoje, kartais džiaugiamės: visi išvažiuoja į užsienį — mums daugiau vietų liks“, — juokavo Ligita.
Anot merginų, čia liekantys draugai renkasi nebūtinai svajonių specialybes — svarbiausia yra įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Tikimasi, galbūt ateityje pavyks perstoti į trokštamą specialybę. Nemažai Gruzdžių gimnazijos abiturientų žada studijuoti artimiausiame Šiaulių universitete.
Nežinia trikdo
Abiturientus ir jų tėvus piktina nežinia švietimo sistemoje. Tenka pildyti prašymus, nusistatyti prioritetus, nors brandos egzaminų rezultatai nepaskelbti.
Pavyzdžiui, Dovilė iš Tytuvėnų (Kelmės rajonas) ateinantį pirmadienį privalo važiuoti į Vilnių laikyti stojamųjų egzaminų (svajoja studijuoti interjero dizainą), nors valstybinių egzaminų rezultatų dar nežino. Jeigu nepakliūtų į valstybės finansuojamą vietą, studijos kainuotų per 8000 litų per metus.
„Abu su vyru dirbame mokytojais. Įsivaizduokit, kaip mes mokėsim, ką valgys kiti mūsų vaikai?“ — retoriškai klausė Dovilės mama Lina Vaičiulienė.
Dovilės klasės draugė Anelė Muzikos akademijoje svajoja studijuoti džiazą. Mokamų džiazo studijų kaina išties įspūdinga — apie 20 tūkstančių litų per metus.
Pradėjusios kalbėti apie būsimųjų studenčių pragyvenimo išlaidas ir būsto išlaidas, motinos atsiduso ir nutilo. Jų nuomone, krizės metu apmokestindama studijas, valdžia su žmonėmis pasielgė ciniškai.
Kai kurių mokamų studijų kainos, įstojusiems ne į valstybės finansuojamas vietas 2009— 2010 metais (kainos per metus):
— Vilniaus universitetas: vadyba ar verslo administravimas — 4500 Lt; Chemijos, studijos Fizikos ar Gamtos mokslų fakultetuose — po 7922 Lt; Komunikacijos fakultete dauguma specialybių — 4031 Lt, leidyba — 4600 Lt; žurnalistika — 5688 Lt; Filologijos fakultete — nuo 6625 iki 7922 Lt; odontologija -- 12 078 Lt, medicina — 10 039 Lt.
— Kauno technologijos universitetas: matematika -- 5438 Lt, filologija -- 6624 Lt; audiovizualinis menas — 11 514 Lt.
— Vilniaus Gedimino technikos universitetas: nekilnojamojo turto vadybos, transporto inžinerinės ekonomika ir vadybos, įstaigų ir verslo vadybos studijos — po 4030 Lt; architektūra — 7920 Lt; orlaivių pilotų studijos — 18 850 Lt.
— Vytauto Didžiojo universitetas: energetikos, fizikos, verslo ir taikomosios informatikos, aplinkotyros, biologijos, psichologijos studijos -- po 7922 Lt; humanitarinių ir socialinių mokslų specialybės — nuo 4031 iki 6625 Lt.
— Šiaulių universitetas: audiovizualinis menas, dailė, estrados menas, taikomoji dailė ir verslas, muzikos pedagogika — 11 440 Lt; gamtos mokslų fakulteto studijų programos — 8060 Lt; filologijos studijos —–6500 Lt; vadyba ar verslo administravimas — 4160 Lt.
— Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU): ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijos — 11 510 Lt; istorijos, socialinės pedagogikos, filosofijos mokslai — 4030 Lt.
citata: „Tie, kurie stos Lietuvoje, kartais džiaugiamės: visi išvažiuoja į užsienį — mums daugiau vietų liks“.
PLANAI: Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos būsimųjų abiturientų stojamieji laukia tiktai kitais metais, bet jauni žmonės jau dabar rimtai kalba apie studijas užsienio universitetuose.
SITUACIJA: Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos dailės mokytoja Daiva Petrylienė įsitikinusi: vykdomas jaunuomenės genocidas, šalies švietimo sistema jaunus ir gabius žmones ištrems į užsienį.
VILTIS: Tytuvėniškė Lina Vaičiulienė (kairėje) tikisi, kad dukra Dovilė įstos į valstybės finansuojamą vietą, kitaip pedagogų šeimai reikėtų rimtai susispausti: abiturientės svajonių specialybė kainuoja apie aštuonis tūkstančius litų per metus.
PASIRINKIMAS: Jeigu savo šalyje negalės studijuoti nemokamai, nemažai abiturientų žada bėgti į užsienio universitetus.
KETINIMAI: Gruzdžių gimnazijos abiturientės renkasi skirtingą kelią: Gailė Daunytė (kairėje) šiemet važiuos į Škotiją padirbėti, o jos draugė Ligita Vaičaitytė bandys laimę šalies universitetuose.
Jono TAMULIO nuotr.
