Naujausios
Neatsargios maudynės
Maudynės ežeruose ar jūroje yra vienas didžiausių vasaros malonumų. Tačiau elgiantis neatsakingai ir nesilaikant saugumo rekomendacijų, gali baigtis net tragiškai. Skendimų statistika Lietuvoje – liūdinanti. Žmonės skęsta vandenyje pervertindami savo jėgas, neatsargiai elgdamiesi nepažįstamuose telkiniuose, taip pat susižaloja šokinėdami į vandenį nuo kranto ar lieptelių. Prie vandens ypač pavojinga be priežiūros palikti vaikus. Jūroje didelę grėsmę kelia duobės ir povandeninės srovės.
Maudytis reikėtų tik pažįstamose ir prižiūrimose maudyklose, gelbėtojų stebimuose paplūdimiuose. Net ir mokant gerai plaukti, nereikėtų nutolti nuo kranto, nes visuomet gali sutraukti raumenis ar kilti kitų sveikatos problemų. Jūroje reikėtų paisyti gelbėtojų nurodymų ir neiti maudytis, kai yra iškelta tai draudžianti – raudona – vėliava. Povandenines duobes su į jūra nešančiomis srovėmis gali išduoti tai, kad ties pavojinga vieta nesusidaro bangų keteros krante. Patekus į srovę, svarbu nepanikuoti ir bandyti plaukti į šoną, o ne tiesiai į krantą. Taip iš srovės išplaukti gerokai lengviau.
Karščio ignoravimas
Nors daugelis gyventojų laukia šiltų orų, tačiau vasarą netrūksta karščio bangų, kurios gali būti pavojingos sveikatai. Kaitinant saulei ir vyraujant aukštai temperatūrai, išauga dehidratacijos rizika, gali kilti saulės ar šilumos smūgio pavojus. Didelė kaitra yra ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems, kitų sveikatos problemų turintiems asmenims, taip pat vaikams ir senjorams.
Norint pavojų išvengti, karštomis dienomis reikėtų gerti pakankamai vandens – vienam kilogramui kūno masės per dieną suvartoti bent 30 ml. Jį gerti mažais gurkšniais ir dažnai. Tai padeda užtikrinti, kad organizmui nepritrūktų skysčių. Karštomis dienomis visus fizinių pastangų reikalaujančius darbus lauke reikėtų atlikti iš ryto arba vakare. Nuo 11 iki 16 val., kuomet lauke paprastai yra karščiausia, geriau likti patalpose, pavėsyje, neužsiimti intensyvia fizine veikla. Einant į laiką reikėtų pridengti galvą, dėvėti lengvus ir orui laidžius drabužius.
Piktnaudžiavimas saule
Daugelis neįsivaizduoja vasaros be gražaus įdegio. Mėgaujantis saulės voniomis ar tiesiog joje per ilgai būnant be tinkamos apsaugos, galima patirti odos nudegimus. Nors kartais jie iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo labai pavojingi, tačiau ultravioletiniai saulės spinduliai žaloja giluminius odos sluoksnius, pažeidžia odos ląstelių DNR ir gali lemti odos vėžį. Patyrus sunkius nudegimus, gali iškilti pūslės ir likti randai.
Dėl to svarbu saule mėgautis saikingai ir naudoti apsauginius kremus ar losjonus. Verta rinktis SPF50 lygio apsaugą suteikiančias priemones ir naudoti jas pagal instrukciją. Svarbu nepamiršti, kad odos nudegimą galima patirti vos per keliolika minučių, todėl būnant kaitrioje saulėje, verta dėvėti lengvus ir odai kvėpuoti leidžiančius, bet ją pridengiančius drabužius, o taip pat šešėlį ant veido metančią kepurę.
Daugiau progų cigaretei
Cigarečių žala neabejojama visais metų laikais, tačiau vasarą, kai lauke praleidžiama daugiau laiko, progų užsitraukti cigaretę neretai tik padaugėja. Festivaliai, iškylos ar susibūrimai su draugais gamtoje – tokiomis aplinkybėmis dažnam rūkančiajam yra sunku atsispirti pagundai užsidegti dar ir dar vieną cigaretę. O šis žalingas įprotis kenkia tiek rūkančiojo, tiek aplinkinių sveikatai.
Degant cigaretei aukštoje temperatūroje, išsiskiria tūkstančiai įvairių cheminių medžiagų. Dalis jų – pavojingos žmogaus sveikatai, o beveik šimtas jų sukelia vėžį. Cigarečių dūmuose yra kancerogenų, dervų – medžiagų, kurios žaloja plaučius, kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai bei neigiamai veikia daugelio kitų žmogaus organų veiklą. Rūkant organizmas nuodijamas anglies monoksidu, kuris sutrikdo organizmo deguonies įsisavinimą.
Ne paslaptis, kad dauguma rūkorių rūko dėl nikotino poveikio. Ir nors nikotinas sukelia priklausomybę, visgi jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Pavyzdžiui, priešingai nei anksčiau minėti kancerogenai, dervos ar anglies monoksidas – nikotinas nesukelia vėžio. Maža to, nikotino preparatai vis dažniau pasitelkiami kovojant su rūkymo priklausomybe. Pakaitinė nikotino terapija leidžia rūkančiajam patenkinti nikotino poreikį išvengiant kenksmingų cheminių medžiagų, kurios susidaro tabakui degant. Palaipsniui mažinant gaunamo nikotino kiekį, su pakaitine nikotino terapija iš priklausomybės galima visai išsivaduoti. Be to, diskutuojama, kad bedūmiai nikotino ir tabako gaminiai – tokie kaip kaitinamasis tabakas, elektroninės cigaretės – kuriuose degimo procesas nevyksta, gali sumažinti rūkymo riziką ir tiems, kurie neketina mesti rūkyti. Visgi geriausias sprendimas yra visiškai atsisakyti šio įpročio.
Kai poilsį lydi taurelė
Dar vienas žalingas įprotis, kuris neretai yra neatsiejamas nuo poilsio gamtoje, vasaros festivalių ir koncertų, yra alkoholio vartojimas. Saugaus alkoholio kiekio nėra, o kiekviena taurė, bokalas ar stikliukas neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Reguliariai vartojamas alkoholis kenkia kepenų, širdies, skrandžio ir kitų organų veiklai, o taip pat didina tikimybę susirgti vėžiu. Alkoholio vartojimas taip pat skatina skysčių iš organizmo pasišalinimą, todėl alkoholį vartojant karštomis vasaros dienomis didėja dehidratacijos rizika.
Norint išvengti alkoholio vartojimo keliamo pavojaus, rekomenduojama alkoholinius gėrimus keisti nealkoholiniais. Jei visgi pasirenkama vartoti alkoholį, svarbu jį vartoti saikingai, rinktis kuo silpnesnius gėrimus, o kartu nepamiršti gerti daugiau vandens. Svarbu įsidėmėti, kad alkoholis nesuderinamas su pramogomis vandenyje.
Erkių platinamos ligos
Vasarą norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau čia tyko erkės. Šios kraujasiurbės platina pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga. Be to, nebūtina eiti giliai į mišką, kad susidurtum su erkių keliamu pavojumi. Šių parazitų yra gausu ir miestų parkuose bei nešienaujamose pievose. Grėsmė yra išties didelė, nes sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra didžiausias visoje Europoje. Nuolat daugėja ir Laimo ligos atvejų.
Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Pasiskiepyti rekomenduojama visiems gyventojams, o ypač – dažnai būnantiems gamtoje. Tačiau net ir pasiskiepijus, erkių vis tiek reikia saugotis, nes skiepų nuo Laimo ligos nėra. Būnat gamtoje ar vietose, kuriose gali būti šių parazitų, verta naudoti jas atbaidančius repelentus, taip pat dėvėti šviesius drabužius su prie riešo gerai prigundančiais rankogaliais. Kelnių apačią verta sukišti į kojines. Tokiu būdu erkėms yra sunkiau patekti po rūbais. Grįžus iš gamtos, svarbu gerai apsižiūrėti ir iš karto pasikeisti drabužius. Rūbus, su kuriais būta gamtoje, reikia iš karto išskalbti, nes erkės po juos gali ropinėti dar ilgą laiką.
